Kol politikai svarsto, kaip įteisinti mokamą aukštąjį mokslą, kai kuriose Kauno mokyklose iš būsimų pirmokų tėvų renkama net po pusantro tūkstančio litų, o nesutinkantiems siūloma rinktis kitą – „vargšų“ mokyklą, rašo „Kauno diena“.
Pasak dienraščio, pinigų rinkliavos gimnazijose ir net pradinėse mokyklose seniai yra vieša paslaptis. Kiauri stogai, apšiurusios sienos, sulūžę suolai ir net tualetai be durų yra pretekstas pedagogams iš mokinių tėvų reikalauti pinigų.
Pastaruoju metu rinkliavos, vadinamos ir stojamaisiais, ir mėnesiniais mokesčiais, išaugo nuo kelių dešimčių iki kelių tūkstančių litų. Neturtingi žmonės savo vaikams turi rinktis ne artimiausią, labiausiai patinkančią, o pigiausią, kitaip tariant, vargšų mokyklą, rašo „Kauno diena“.
„Prano Mašioto pradinės mokyklos direktorė, sukvietusi visų vaikų, kurie nuo rugsėjo pradės mokytis šioje mokykloje, tėvus, pasakė: jei norime, kad klasės būtų jaukios, patys turime jas sutvarkyti, nes lėšų tam niekas neskiria“, - „Kauno dienai“ pasakojo septynmetės mergaitės mama (pavardė redakcijai žinoma).
Direktorė pabrėžė, kad šioje mokykloje mokosi vaikai, kurių tėvai sutinka remti mokyklą. Jei kam nors nepatinka, galima rinktis kitą mokymo įstaigą.“
Pasak būsimosios pirmaklasės mamos, tėvams iš karto nepavyko susitarti dėl pinigų sumos. Direktorė, kitą dieną užsukusi į 1a klasės tėvų susirinkimą, nustebo, kad tėvai taip ilgai svarsto šį klausimą.
„Ji priminė, kad viena klasė nutarė rinkti po pusantro tūkstančio litų. Leido suprasti, kad panašiai turime elgtis ir mes, - sakė mama. – Mūsų klasės tėvai irgi nubalsavo už pusantro tūkstančio litų. Aš nepritariau, tačiau turėjau paklusti daugumai. Nenoriu dukros traumuoti, ieškoti kitos mokyklos. Tie, kurie neturi pinigų, savo vaikus turės leisti į kitą. Arti namų daugiau jų nėra.“
P. Mašioto pradinės mokyklos direktorė Aušra Burbienė patvirtino, kad iš pirmaklasių tėvų prašoma pinigų remontui. „O ką daryti, jei savivaldybė neskyrė nė lito?“ – klausė ji. Pasak jos, mokyklos administracija rūpinasi langų keitimu, stogo, koridorių remontu, o visa kita gula ant tėvų pečių. Esą tėvai, dabar suremontavę pirmokų klasę, ramiai galės gyventi visus ketverius metus.
Rinkliavos renkamos ir kitose Kauno mokyklose, rašo „Kauno diena“. Nuo kitų mokslo metų viešosios įstaigos statusą turinčioje Jėzuitų gimnazijoje penktokai ir vyresnių klasių moksleiviai kas mėnesį už mokslą mokės po 100 Lt. Palyginus su šiais mokslo metais įmoka šoktelėjo dvigubai.
Kauno humanitarinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Jolita Staniulevičienė taip pat tvirtina, kad be tėvų pagalbos mokyklos būtų varganos ir apšiurusios. Tėvai dažo klases, perka suolus, šviestuvus, keičia grindų dangą.
Kauno švietimo ir ugdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Onutė Visockienė sakė esanti šokiruota, išgirdusi apie P. Mašioto mokyklos pirmaklasių tėvų rinkliavos dydį.
„Nesitiki, kad taip daroma valstybinėje mokykloje. Tėvų parama galima, rėmėjai visada laukiami, bet tai neturi būti daroma prievartai, juolab renkamos tokios didelės pinigų sumos“, - sakė ji „Kauno dienai“.
