Apie NT mokestį, bei jo pasekmes, naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“, diskutavo „Ober-haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada ir VU Ekonomikos ir verslo administravimo fakulteto docentas, ekonomikos mokslų daktaras Algirdas Bartkus.
Išties, su nekilnojamo turto mokesčiu dabar daug aistrų, diskusijų ir taip pat ekspertai sako, kad tas NT mokestis ne tik bendrasavininkams būsto klius, bet taip pat tiems žmonėms, kurie nuomoja būstą. Ką jūs girdite iš žmonių? Ar bijo to NT mokesčio? Kaip jiems bus?
M. Čiulada: Niekas nebijo to nekilnojamo turto mokesčio. Apie jį jau kalbama, nežinau, kelintą dešimtmetį ar tiesiog jau jis nuolat tvyro ore ir nuolat kabo. Tai aš iš tiesų džiaugčiausi, jei jisai būtų įvestas, nes jau vieną kartą reikia su tuo kažkaip susitvarkyti ir nuimtume jį nuo dienotvarkės. Nuomotojai, reikia suprast, kad savininkai iš esmės, jeigu galėtų, tai bet kada pakeltų, nežinau, giedras oras, lyja, sninga, tiesiog imtų ir keltų tas nuomos kainas.
Tai nekilnojamo turto mokesčio jie šiaip sau irgi negalės tiesiog perkelti. Taip, kažkoks gal spaudimas šiek tiek į nuomos kainas bus, bet reikia suprast, kad nuomos rinkoje veikia šimtai, o gal ir tūkstančiai veikėjų. Šiuo metu, pavyzdžiui, Vilniuje yra laisvų butų apie 1700 maždaug vienetų. Tai kitaip tariant, jie visi konkuruoja tarpusavyje ir jie visi turbūt mielai pakeltų tas nuomos kainas, bet nesigauna.
Tiesiog neateina nuomininkas, kuris išgali, nori ir yra pasiruošęs mokėti tą kažkokią didesnę nuomos kainą. Tai ateis šildymo sezonas, bus ne tik, kad negautos pajamos, bet bus dar ir išlaidos. Tai natūralu, kad tas nuomotojas, kuris dar iki šiol nėra išsinuomavęs savo turto, jisai ims tiesiog ir sumažins tą kainą ir kalba bus ne apie pakėlimą, o apie kainos mažinimą.
Tai dėl to rinkoje veikia daug iš tiesų faktorių, vien tik nekilnojamo turto faktorius kaip po toks nėra kažkokiam vakuume atskiras. Be abejo, jūs minėjot ir veikia palūkanų normos, tai jos, sakykim, skatina įsigijimo rinką, taip? Bet ką tai reiškia? Tai reiškia, kad tam tikras kiekis nuomininkų tiesiog traukiasi iš nuomos rinkos ir jie nebe iš nuomininkų, jie tampa pirkėjais.
Ir tuo pačiu metu vėl savininkų išmuša tam tikras derybines kortas. Tada turim ekonominę bendrą situaciją, atlyginimus, lūkesčius gyventojų, kurie vėlgi gena įsigyti tą turtą, nei kad nuomotis, nes nuoma vis tiek, nuoma paprastai yra laikinas ten dviejų, trijų, keturių metų sprendimas, kol ten jaunas žmogus ar susiporuoja, darbą susiranda, įsitvirtina tam tikroj visuomenėj ar savo rate ir tada jau natūralu, kad jisai dairosi įsigyti.
Tai tarkim, nuomos rinkoje nuomininkai ir bus didžia dalim užsieniečiai, kažkokie laikini darbuotojai, atvykėliai, kažkokie studentai atvykę į vieną, į kitą miestą. Ir ta rinka bus gyva visą laiką. Ta prasme, kad reikia džiaugtis, kad tai iš bobučių verslo yra tapę jau tam tikra civilizuota verslo ir investicijų forma ir į tą rinką atėję yra daug civilizacijos, jau nieks nebekalba apie tuos laikus, kai sutartys nesudaromos, kai mokėjimas ten grynais kažkokiais, ten užstatai neskaičiuojami ir panašiai. Ta rinka yra tikrai gyva, civilizuota. Ir joje tikrai bus, viskas joje bus gerai. Ji pati save sureguliuos.
Ar sutinkate su mintimi, Algirdai, ką kalba, kad ant nuomininkų pečių negali kristi tas mokestis?
A. Bartkus: Kaip tai negali kristi? Tai nėra tas, kad aš, sakykime, perduosiu, reiškia, jeigu iš manęs nuomojasi asmuo, žinoma, kad tam būstui jam tenkantį mokestį, jam tarp kitko, jokia lengvata tam būstui, nes tai yra antras mano būstas, jam nebus taikoma jokia ta 50 proc. lengvata. Žinoma, kad jei pilna apimtimi paimsiu ir perkelsiu.
Tuo tarpu savo, aš irgi lygiai taip pat galiu padaryti. O iš kur jisai nuomosis? Ten tuo dėl to būsto, pavyzdžiui, reiškia, jis gali pabėgti pas kitą, jeigu jis bus nekokybiškas būstas. Jeigu jis bus labai prastas būstas. Tuo tarpu, jeigu jis yra geras būstas, sutinkamai gero, kokybiško būsto, jo jau paklausa yra didesnė, negu kad yra pasiūla. Tai reiškia, atitinkamai tokioj vietoj aš valdau tą derybines pozicijas.
Tai reiškia, jeigu paklausos elastingumas, jis kainai yra menkas, tai tokiu atveju, žinoma, kad aš kaip nuomotojas ir savininkas laisvai paimsiu ir pakeisiu įkainius, kodėl? Dėl daugybės priežasčių visokių, sudarysime sekančią sutartį tiesiog su aukštesne kaina. Atitinkamai, jeigu vartotojo tai netenkins, tai tenkins kitą asmenį. Tenkins Vokietijos brigados karį, jeigu jiems bus leista čia taip labai laisvai, reiškia, po šitą rinką vaikščioti.
Tai niekas negali leist, taip sakant, niekas negali man sutrukdyti. Tai gali vartotojas nepriimti tokio sprendimo. O ar jis jį nepriims? Jeigu aš uždėsiu jam tuos papildomus mokesčius iš kokį nors išvis lūšnyną, tai žinoma, kad jisai pasitrauks. Jisai sakys, susirasiu kitą lūšnyną, kurio šitaip nebus. Bet jeigu tai yra, kaip sakau, kokybiškas būstas, tai čia yra tas savininkas, kuris valdo derybines pozicijas ir tas nuomininkas, jisai tiesiog turi priimti pasikeitusias mano intencijas ir jis jas priims.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
