Apie tai laidoje kalbėjo prezidento vyriausiasis patarėjas Vaidas Augustinavičius.
Kuo šis pasiūlymas būtų veiksmingas?
Kodėl, jūsų nuomone, šis pasiūlymas būtų veiksmingas? Kodėl jis paskatintų gimstamumą? Kuo remiatės teikdami tokią pataisą ir manydami, kad ji suveiks?
V. Augustinavičius: Ačiū labai už klausimą. Kaip ir prezidentas pabrėžė, iš esmės sumažėjęs gimstamumas ir prastėjanti demografija yra vienas iš nacionalinio saugumo iššūkių. Prezidentas taip pat pabrėžia, kad jokia individuali iniciatyva, lengvata savaime situacijos nepakeistų, jeigu nedarytume kompleksinių priemonių paketo.
Prezidentas jau ne kartą yra akcentavęs, taip pat ir po susitikimų su ministrais per pastaruosius šešis mėnesius, kurie vyko ne vieną kartą, kad turime rimtai žiūrėti į šią problemą. Mes matome, pavyzdžiui, Prancūziją, kuri daug metų taikė visą priemonių paketą ir tikrai turėjo labai aukštą gimstamumo lygį.
Šioje vietoje labai svarbios ir mokestinės paskatos, ir paslaugos šeimoms su vaikais. Ypač švietimo ir sveikatos srityse, ypač regionuose. Taip pat iš esmės svarbus ir šeimos vertybių puoselėjimas, nes matome, kad yra ir kultūrinis pokytis: atidedami sprendimai susilaukti vaikų, jų susilaukiama vis vyresniame amžiuje.
Tai reiškia, kad tų priemonių reikia įvairių, įskaitant ir sąmoningumo kampaniją. Konkrečiai prezidentas siūlo pirmąją didelę priemonę įstatymo projektu, kurį jau pateikė Seimui. Tai būtų gyventojų pajamų mokesčio lengvata.
Pagrindinis argumentas atsiremia ir į tarptautinių organizacijų duomenis. EBPO organizacija teigia, kad Lietuvoje ir dar keliose šalyse ypač stipriai krito gimstamumas. Lietuvoje tai galbūt sietina su tiesiog atidėtu sprendimu susilaukti vaikų. Tas pakritimas ypač matomas po 2022 metų.
Jeigu tai yra atidėti sprendimai susilaukti vaikų, atitinkamai turi būti ir labai patrauklios paskatos, kad galbūt būtų galima per tam tikrus ekonomikos elgsenos principus pakeisti šią situaciją ir paskatinti žmones nebeatidėti sprendimo susilaukti vaikų.
Šiuo aspektu ir yra teikiama gyventojų pajamų mokesčio lengvata. Dar kartą pabrėžiu, kad viena priemonė visko neišspręs, reikalingas priemonių paketas. Mes turime ir vaiko pinigus, turime ir papildomą neapmokestinamąjį dydį, kurį taip pat prezidentas jau yra pasiūlęs, Seimas priėmęs, ir jis įsigalios kitais metais.
Yra daug kitų dalykų, bet visa tai tam tikra prasme yra parama šeimoms – tiek finansinė, tiek parama paslaugomis. Paskatinti gimstamumą reikia ir neįprastų, unikalių priemonių, kad galbūt paskatintume įvykti tuos sprendimus, kurie yra tik laikinai atidėti.
Ši gyventojų pajamų mokesčio lengvata tikrai yra labai patraukli visiems. Mes skatiname šeimų augimą. Jeigu šeima turi vieną vaiką ir per artimiausius penkerius metus susilauktų antro vaiko, tai laikotarpiu nuo 30 iki 40 metų penkis kartus galėtų susigrąžinti gyventojų pajamų mokestį, kuris yra mokamas nuo atlyginimo dalies iki vieno vidutinio atlyginimo.
Šiandien, jeigu kalbėtume ūkiškai ir praktiškai, tuo atveju, jeigu šeimoje gaunamas vienas vidutinis atlyginimas Lietuvoje, už gimusį antrą ar paskesnį vaiką būtų galima per metus susigrąžinti apie 5000 eurų nuo vidutinio atlyginimo, o per penkerius metus – 25 tūkst. eurų. Tai tikrai gana patraukli priemonė.
Ji jokiu būdu negali būti vienintelė, kaip ir pabrėžiu. Matome, kad ir besiformuojančioje koalicijoje yra skiriamas didelis dėmesys, galbūt labiau „Sodros“ lubų pakeitimui, tai susiję su vaiko priežiūra.
Ši prezidento siūloma gyventojų pajamų mokesčio paskata tikrai priverstų pamąstyti. Lūkestis yra, kad galbūt ji priverstų pamąstyti ir dar kartą pagalvoti apie šeimų augimą Lietuvoje. Būtent finansinės paskatos taip pat yra svarbus dalykas. Taip, finansai nėra pagrindinis dalykas, bet prioritetų ir priežasčių prasme finansiniai dalykai taip pat yra svarbūs šioje vietoje.
Yra šeimų, kurios susilaukia daugiau vaikų. Be abejo, pilnėjanti Lietuva, visa tai iš esmės ekonomiškai labai naudingas ir atsiperkantis procesas. Investuoti papildomas tam tikras lėšas per gyventojų pajamų mokestį į šeimų augimą tikrai būtų viena labiausiai atsiperkančių investicijų Lietuvos istorijoje.
Kas už tai mokės?
Vis tiek viskas turi savo kainą. Turbūt ir kaina šitos priemonės yra gana kukli – 0,3 proc. BVP netekimų per tą laikotarpį. Kaip tos netektys paskaičiuotos? Kas už tai mokės ir kiek tai kainuos?
V. Augustinavičius: Jeigu tai būtų susieta, kaip ir pateikta įstatymo projekto dokumentuose, su tuo, kad papildomai būtų susilaukta 100 tūkst. vaikų, kurie būtų antras ar paskesnis vaikas, tai kainuotų apie 0,3 proc. BVP per 10 metų.
Tie kaštai pasiskirstytų tam tikrais metais, nes žmonės patys pasirinktų, kuriais metais susigrąžina gyventojų pajamų mokestį. Jeigu tai būtų susieta, sakykime, su 200 tūkst. naujų kūdikių, kurie vėlgi būtų antras ar vėlesnis vaikas, tai kainuotų 0,6 proc. BVP.
Tai nėra mažos sumos, bet jos nėra neįveikiamos. Labai svarbu pabrėžti, kad Lietuvos fiskalinė pozicija šiuo metu yra stipri. Mes turime perskirstymo per BVP lygį, 35 proc. nuo BVP. Kitais metais, pagal Europos Komisijos prognozes, jis pasieks 36 proc. nuo BVP.
Žinoma, iš kitos pusės, mes turime didelius poreikius gynybos finansavime. Finansuoti nacionalinę diviziją, nes įsipareigojimas yra nuo 5 iki 6 proc., kad Lietuva būtų apginama. Yra ir kitų prioritetų.
Ši gyventojų pajamų mokesčio paskata, kurią siūlo prezidentas, taip, kainuoja apie 0,3–0,6 proc. BVP per dešimtmetį, bet fiskaliniai kaštai būtų patirti po 2030 metų. Tai yra tada, kai tikėtina, kad išlaidos gynybai gali šiek tiek sumažėti, bus daugiau fokusuojamasi į tų įsigijimų palaikymą.
Antras dalykas yra tai, kad šeimoms, kai gimsta mažas vaikas, be abejo, kuo vaikas didesnis, tuo labiau finansinės išlaidos auga. Tad ir šeimoms ta finansinė parama būtų palankesnė, labiau reikalinga vaikui augant negu pirmomis dienomis ar pirmaisiais metais.
Tai yra suderinama ir iš fiskalinės pusės, ir iš šeimų poreikio pusės. Toks modelis, kai siūloma, kad už vaikus, kurie gimtų per artimiausius penkerius metus, per kitą dešimtmetį būtų galima susigrąžinti GPM iki vieno vidutinio atlyginimo, būtų suderinamas ir fiskaliai, ir socialine prasme.
Pati parama šeimai, kaip ir minėjau, nuo vieno vidutinio atlyginimo už vieną vaiką, kuris būtų antras ar vėlesnis, šiandienos mastais būtų apie 25 tūkst. eurų per penkerius metus. Tai yra pakankamai ženkli suma, kuri gali versti įvairiai mąstyti.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
