Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vadovė Svetlana Kulpina.
Gyventojų aktyvumas dėl šildymo kompensacijų auga
Ar jaučiate didėjantį žmonių aktyvumą siekiant išsiaiškinti visus klausimus, susijusius su šildymo kompensacija?
S. Kulpina: Taip, nepasiturintys gyventojai aktyviai kreipiasi dėl būsto šildymo išlaidų kompensacijų. Jeigu palygintume praėjusių metų sausio mėnesio duomenis su šių metų sausiu, kreipėsi 624 asmenimis daugiau – iš viso per sausį kreipėsi virš 52 tūkst. asmenų.
Kadangi prašymus galima pateikti nuo rugsėjo mėnesio, tai nuo rugsėjo iki sausio jau kreipėsi beveik 308 tūkst. gyventojų. Palyginus su tuo pačiu laikotarpiu praėjusiais metais, stebimas nedidelis, apie 3 proc., gyventojų skaičiaus sumažėjimas, tačiau matome, kad sausį žmonės pradėjo aktyviau kreiptis ir tas skaičius didėja. Matyt, gavę sąskaitas už sausio mėnesį, daugiau žmonių ateis ir vasario mėnesį.
Kas gali pretenduoti į šią šildymo kompensaciją?
S. Kulpina: Skiriant būsto šildymo išlaidų kompensaciją, iš esmės veikia universalus principas: nepriklausomai nuo šilumos kainos augimo, nepasiturinčių gyventojų išlaidos už būsto šildymą negali viršyti dešimtadalio jų gaunamų pajamų.
Apskaičiuojant būsto šildymo išlaidų kompensaciją veikia toks mechanizmas: iš gaunamų pajamų į rankas per mėnesį šeimai atimamas valstybės remiamų pajamų dydis, padaugintas iš šeimos narių skaičiaus.
Tai yra po du valstybės remiamų pajamų dydžius kiekvienam šeimos nariui. Iš pajamų kiekvienam šeimos nariui reikia atimti 466 eur., o vienam gyvenančiam asmeniui – dar daugiau, tris valstybės remiamų pajamų dydžius, tad iš pajamų reikia minusuoti 699 eur.
Reikia priminti, kad į gaunamas pajamas neįskaičiuojami vaiko pinigai, taip pat dirbantiems asmenims, skatinant žmones dirbti, iš gaunamų pajamų neįskaičiuojama dalis darbo užmokesčio nuo 20 iki 40 proc., priklausomai nuo šeimos sudėties ir kiek šeima augina vaikų.
Tai reiškia, kad kompensacija apskaičiuojama žmonėms palankesnėmis sąlygomis nuo mažesnės gaunamų pajamų sumos. Rekomenduočiau žmonėms, kurie dar nežino, ar jiems priklauso būsto šildymo išlaidų kompensacija, tiesiog pasinaudoti būsto šildymo išlaidų kompensacijos skaičiuokle.
Suvedę pirmuosius gautos sąskaitos duomenis, jie jau gali matyti preliminarų dydį, kokia kompensacija jiems priklausytų.
SKAIČIUOKLĘ RASITE ČIA: SPIS
Turtas ir jo vertinimas – kaip jis įtakoja kompensacijas?
Viešojoje erdvėje kyla neaiškumų dėl šių kompensacijų. Visuomenininkai, teikiantys pagalbą sunkiai besiverčiantiems, teigia girdintys atvejų, kai kliūtimi gauti kompensaciją gali tapti sąskaitoje turimi daugiau nei 580 eur. Koks būtų jūsų komentaras?
S. Kulpina: Iš tiesų vertinama viso turimo turto visuma, nes vertinamos ne tik pajamos ir išlaidos, bet ir turtas – 580 eur. tikrai nėra kliūtis. Kadangi, kaip minėjau, apskaičiuojant kompensaciją vertinamas turtas, tai yra viso turimo turto visuma: nekilnojamasis, kilnojamasis turtas ir piniginės lėšos, apskaičiuojamas bendras normatyvas.
Šiuo metu vienam asmeniui tai yra 15 valstybės remiamų pajamų dydžių, kas sudaro beveik 3,5 tūkst. eur. Į turtą neįskaičiuojama suma, kuri yra mažesnė už 580 eur. Tikrai vien tai, kad asmuo šiek tiek viršija piniginių lėšų normatyvą, bet bendras turtas neviršija nustatytos ribos, neužkerta kelio žmonėms kreiptis dėl kompensacijų.
Kitas svarbus dalykas – net jeigu turimas turtas viršija nustatytą ribą, o pajamos yra mažos ir žmogus vis tiek išleidžia daugiau kaip 10 proc. savo pajamų šildymui, savivaldybėms suteikta diskrecija vertinti individualią šeimos ar asmens situaciją ir skirti kompensaciją išimties tvarka.
Vadinasi, išimtiniai atvejai yra galimi?
S. Kulpina: Be abejonės, savivaldybės turi plačią diskreciją vertinti individualią situaciją. Lygiai taip pat jos turi galimybę tikrinti gyventojų gyvenimo sąlygas. Jeigu kokiu nors atveju savivaldybė gauna informaciją, kad galbūt žmogus nori kažką nuslėpti, ji turi teisę pasikviesti asmenį pokalbiui.
Savivaldybėse veikia paramos komisijos, jos gali aiškintis situaciją, surašyti buities ir gyvenimo sąlygų patikrinimo aktą. Tas aktas yra vienas iš dokumentų, kuriuo remiantis gali būti skiriama kompensacija išimties tvarka, pavyzdžiui, kai turimas turtas viršija nustatytą normatyvą.
Per kiek laiko paaiškėja, ar žmogui yra skiriama kompensacija?
S. Kulpina: Sprendimas dėl teisės į kompensaciją priimamas per mėnesį nuo prašymo pateikimo, tačiau, kiek matome, mažesnės savivaldybės priima sprendimus žymiai greičiau. Kaip sakiau, jau beveik 307 tūkst. žmonių kreipėsi ir pateikė prašymus, apie 80 proc. prašymų jau yra patenkinta.
Taip pat reikia priminti klausytojams, kad dėl kompensacijos užtenka kreiptis vieną kartą per šildymo sezoną ir ji skiriama visam sezonui, jeigu nesikeičia pajamų šaltinis. Jei pajamų šaltinis pasikeičia, pavyzdžiui, žmogus nedirbo ir pradėjo dirbti, tuomet savivaldybė turi tai įvertinti ir priimti sprendimą iš naujo.
Žinome, kad šiais metais, atsisakius PVM lengvatos, esant šaltiems mėnesiams bei išaugus valstybės remiamų pajamų dydžiui, prognozuojame, kad gavėjų skaičius išaugs apie 46 tūkst.
Vidutiniškai per mėnesį bus apie 186 tūkst. gavėjų, kai praėjusiais metais buvo 138 tūkst. Taip pat esame suplanavę ir papildomas lėšas. Praėjusiais metais buvo išleista apie 59 mln. eur., o šiemet planuojame, kad išlaidos kompensacijoms sudarys apie 80 mln. eur.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
