Nors Žaneta turi du brolius, ji vienintelė pasekė tėčio Algirdo, kuris medžioja jau per 30 metų, pėdomis ir susidomėjo medžiokle. Jai nuo mažens buvo įprasta su tėčiu važiuoti į žvėrių šėryklas ar medžiotojams, visą dieną tykojusiems laimikio, nuvežti vakarienę.
– Sužinoję, kad pradėjau lankyti medžiotojų kursus, Juodpetrių medžiotojų būrelio, kuriam priklauso ir mano tėtis, nariai buvo maloniai nustebę ir nedvejodami mane priėmė, – pasakojo Žaneta.
Paklausta, ar kiti medžiotojai kartais nenuvertina dailios kolegės sugebėjimų, Žaneta sakė iki šiol sulaukusi tik paskatinimo ir pagyrimų: į ją būrelyje žvelgiama teigiamai.
– Jei esi moteris, tavo vieta nebūtinai virtuvėje, – rėžė Žaneta ir pridūrė, kad, nors jos hobis vyriškas, moteriškumo jai netrūksta: ji mėgsta puoštis sijonais, lakuoti nagus ir laiko save jautria. Žaneta savo pavyzdžiu įrodo, kad riba tarp moteriškų ir vyriškų užsiėmimų pamažu nyksta. Ko gero, varžydamasi lėkštelių šaudymo rungtyje mergina nosį nušluostytų ne vienam vyrukui.
Penktas kartas nemelavo
Iki šiol Žaneta dalyvavo penkiose medžioklėse bokštelyje. Ilgos valandos, leidžiamos laukiant pasirodančių žvėrių, merginai neprailgsta, mat medžioklę ji laiko galimybe pasigrožėti gamta, stebėti laukinius gyvūnus ir, žinoma, semtis patirties iš tėvo.
– Į bokštelį dažniausiai kylame saulei leidžiantis. Su tėčiu būdami bokštelyje daugiau kalbame negu medžiojame, – juokavo medžiotoja.
Penktą kartą iš viršaus dairantis žvėrių, Žanetai nusišypsojo laimė, mat 22 val. 7 min. ji sumedžiojo savo pirmąjį šerną. Šiuo metu rūkykloje dienas leidžiantis laimikis netrukus pasieks jos stalą. Medžiotoja sako žvėrieną mėgstanti pati bei ja vaišinanti svečius ir tuoj pat juokaudama priduria, jog valgo ir daržoves.
Medžioklės Žaneta nelaiko primityviu žudymu, ji į ją žvelgia kaip į populiacijos reguliavimą.
– Medžiotojas atlieka gyvūnų atranką, pašalina silpniausius rūšių atstovus ir neleidžia gyvūnų populiacijai tapti nevaldoma. Jei gyvūnų skaičiaus niekas nereguliuos, gamta tai padarys pati ir, kitaip nei medžiotojai, nesistengs nenuskriausti ką tik jauniklių susilaukusių patelių, – svarstė Žaneta.
Ji puoselėja planus lankyti kursus selekcininko pažymėjimui gauti ir rudenį išbandyti medžioklę su varovais.
Medžioklė – ne aklas žudymas
Jos nuomone, Lietuvai grūmojantis kiaulių maras Baltarusijoje prasidėjo šalies miškuose dėl pernelyg didelės šernų populiacijos. Nereguliuojamas žvėrių skaičius gali būti kenksmingas ūkiui: juk laukiniai gyvūnai dažnai niokoja pasėlius, o kuo jų skaičius didesnis, tuo daugiau žalos padaroma ūkininkams.
– Jei nebūtų medžiotojų, maisto pristigtų ir vegetarams, – šypsojosi Žaneta.
Mergina džiaugiasi, kad iš miško atkeliaujanti mėsa yra ekologiška. Ji sakė nesuprantanti už medžiojimą ją smerkiančių mėsėdžių: miške gyvūnai gali džiaugtis laisve, o fermų gyvuliai gimsta pasmerkti baisiomis sąlygomis laukti, kol išmuš jų paskutinioji.
– Juk fermose kiaulių niekas neužkutena iki mirties, juk ten jų taip pat laukia liūdnas galas, – sakė mergina. Žaneta pasakojo netrukus įsigysianti neperšlampamą ir šiltą medžioklės aprangą. Naujausias šios srities mados klyksmas – lygios spalvos audiniai. Tokios pačios spalvos aprangą jau užsisakė ir Žanetos tėtis: kartu jie sudarys šaunią komandą.
Niekur nėra geriau nei namuose
Merginos prigimtyje atsispindi ne tik tėvo įtaka. Ji, kaip ir mama Natalija, dirba Tauragės Birutės Baltrušaitytės viešojoje bibliotekoje. Rinkodaros ir viešųjų ryšių specialiste Žaneta tapo atsitiktinai, o apie laisvą darbo vietą sužinojo ne iš mamos, bet iš ten dirbančios draugės. Dabar ji džiaugiasi suradusi jai patinkantį darbą ir mėgaujasi lankančia profesine sėkme: didžioji dalis jos parašytų projektų finansuojami ir įgyvendinami.
Žaneta savo rankose laikyti mėgsta ne tik šautuvą, bet ir žirkles, popierių, pieštuką: jai prie širdies rankdarbiai. Merginai nesvetimas kino pasaulis ir ji sako besižavinti režisieriumi Kventinu Tarantino.
Jauna moteris Tauragės nekeistų į jokį kitą miestą: čia gyvena dauguma jos draugų, mylintys tėvai ir širdies draugas. Prieš keletą metų ji ėmėsi teisės studijų Klaipėdoje, tačiau jas baigusi ji ten ilgai neužsibuvo ir netrukus grįžo į gimtąjį miestą.
– Gerą gyvenimą galima susikurti bet kur. Ten, kur mūsų nėra, nebūtinai laukia geresnė dalia, – filosofiška gaida pokalbį baigė Žaneta.
