Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Smarkiai suprastėjus epidemiologinei situacijai šalyje Vyriausybė priėmė sprendimą prailginti mokinių rudens atostogų laiką tam, kad koronaviruso protrūkių židiniai ugdymo įstaigose minimizuotųsi. Duomenys rodo, kad moksleivių atostogų laikotarpiu situacija šalyje kiek pagerėjo – užsikrėtimo rodikliai stabilizavosi. Tačiau, kiek ilgai tuo galėsime džiaugtis?

Smarkiai suprastėjus epidemiologinei situacijai šalyje Vyriausybė priėmė sprendimą prailginti mokinių rudens atostogų laiką tam, kad koronaviruso protrūkių židiniai ugdymo įstaigose minimizuotųsi. Duomenys rodo, kad moksleivių atostogų laikotarpiu situacija šalyje kiek pagerėjo – užsikrėtimo rodikliai stabilizavosi. Tačiau, kiek ilgai tuo galėsime džiaugtis?

REKLAMA

„Pastebimas skaičių stabilizavimas, bet vis dėlto, į ligonines yra guldoma vis daugiau žmonių dėl COVID ir tie skaičiai nėra džiuginantys“, – išgirdusi klausimą, ar moksleivių atostogos padėjo išvengti sveikatos apsaugos sistemos perdegimo, naujienų portalui tv3.lt komentavo  profesorė Aurelija Žvirblienė.

Tikėtinas protrūkių augimas?

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėja, laikinai vykdanti direktoriaus funkcijas, Giedrė Aleksienė pastebi, kad padėtis ugdymo įstaigose išlieka įtempta, kaip ir bendra epidemiologinė situacija šalyje.

REKLAMA

„Vis dar daugiausia aktyvių protrūkių esame registravę ugdymo įstaigose, tai yra daugiau nei 60 proc., skaičiuojant nuo visų šiuo metu fiksuotų aktyvių protrūkių. Tačiau pauzė ugdymo procese išties leido padėtį stabilizuoti ir tam tikrus įsiplieskusius židinius užgesinti, apsaugant sistemą nuo galimo perkaitimo“, – komentuoja ji.

Saviizoliacijoje po mokinių atostogų liko per  3 tūkst., tačiau, kaip nurodo G. Aleksaitė, šis skaičius itin dinamiškas.

Pats COVID-19 ligos atvejų augimas tarp vaikų ir protrūkių formavimasis, mokykloms atvėrus duris po atostogų, vis dar esant nepakankamai imunitetą šiai infekcijai turinčių žmonių, anot G. Aleksienės, tikėtinas, nes kalbame apie įstaigas, kur vaikų kontaktai yra itin glaudūs ir eliminuoti visas rizikas tiesiog nėra galimybių, galima tik jas svariai sumažinti.

„Kaip jau ne kartą sakėme, infekcijos prevencijos priemonės yra kertinis akmuo, siekiant palankesnių epidemiologinių tendencijų ugdymo įstaigose“, – nurodo ji.

REKLAMA
REKLAMA

Naujienų portalui tv3.lt kiek anksčiau komentavo Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius, profesorius Saulius Čaplinskas, kuris teigė, kad norint minimizuoti protrūkius mokyklose, pirmiausia būtina pradėti nuo dviejų svarbių prevencinių žingsnių: sąžiningo kaukių dėvėjimo ir periodiško vaikų testavimo.

 „Medicinine prasme, iki tol, kol pasieksime endeminį plitimo lygį, labai svarbu kuo operatyviau ir kuo dažniau testuotis, kad būtų nutraukta plitimo grandinė, o ne vien tik kalbėti apie skiepus. Pirmiausia, reiktų aiškiai nusistatyti prioritetus. Kai eina kalba apie mokyklas, tai mokyklose prioritetas numeris vienas – teisingai dėvėti kaukes ir testuotis. Ši priemonė sumažina viruso plitimą dukart“, – dėstė profesorius.

Jo įžvalgomis, jeigu greitaisiais antigenų testais kas trečią dieną prasitestuotų du trečdaliai vaikų arba bet kurios įmonės darbuotojų, būtų galima 88 proc. sumažinti infekcijos plitimą ir „nulaužti pandemijos kilimo kreivę“.

REKLAMA
REKLAMA

Toliau profesorius išskyrė patalpų vėdinimą, kuris stipriai prisidėtų užkertant kelią viruso plitimui.

„Dabar pats laikas būtų, kad įeitų į rutiną CO2 koncentracijos matavimas patalpose. Turi būti aiškiai peržiūrėtos higienos normos ir nustatytos aiškios rekomendacijos mokykloms, kaip tai padaryti, nes užsikrėtimas vyksta oru“, – pabrėžė S. Čaplinskas.

Jam antrino ir profesorė Aurelija Žvirblienė, detalizuodama, kaip vėdinimas sumažina viruso kiekį patalpoje.

„Kai daug žmonių yra uždaroje patalpoje, tai tas virusas cirkuliuoja ir kuo didesnė tikimybė, kad jis užsikrės. Jei to viruso įkvepiam nedaug, tai gali būti, kad virusas bus sudorotas imuninės sistemos viršutiniuose kvėpavimo takuose, niekur giliau nepateks ir nesukels ligos. Bet jeigu to viruso įkvepia žmogus daug, tuomet sunkiau imuninei sistemai susitvarkyti ir virusas pradeda daugintis“, – nurodė ji.

„Ir tik trečiojoje vietoje yra skiepai tiems vaikams, kuriems jie yra prieinami ir tiems vaikams, kurių tėveliai supranta šitą skiepų svarbą. Mokykloje vien koncentruotis į skiepus būtų neteisinga“, – kalbėjo S. Čaplinskas.

REKLAMA
REKLAMA

Statistikos departamento duomenimis, pasiskiepijusiųjų 12–15 metų vaikų – kiek mažiau nei trečdalis. 

Primename, kad kitą savaitę Vyriausybė galutinai apsispręs, jog moksleiviai galimybių pasą galėtų gauti nebe nuo 16, o nuo 12 metų, mat tokio amžiaus vaikai jau gali būti skiepijami.

Tokį pasiūlymą skeptiškai vertina tiek kai kurie merai, tiek politikai.

Testuojasi pusė mokinių

Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos duomenimis (ŠMSM), šalies ugdymo įstaigose testuojasi per 50 proc. mokinių,  42 proc. mokinių  yra imunizuoti.

„Manome, kad tai gana geras rodiklis, svarbu toliau nemažinti testavimo apimčių“, – komentuoja ministerijos atstovai.

Jie taip pat patikina, kad nuo rugsėjo besitestuojančių vaikų daugėja.

„Pradėjome nuo 30 proc., o dabar nuolat testuojasi daugiau kaip 50 proc. mokinių. Kiekvieną savaitę testus atlieka daugiau kaip 160 tūkstančių vaikų. Daugėja mokyklų, kur pasiskiepiję, persirgę ir besitestuojantys mokiniai sudaro 100 proc. visų mokinių“, – informuoja ŠMSM.

REKLAMA
REKLAMA

Vis dėlto, nors pastaruoju metu daug kalbama apie koronavirusinės infekcijos atvejus ugdymo įstaigose, anot G. Aleksaitės, duomenys rodo, kad situacija jose tiesiog atspindi infekcijos plitimą visuomenėje, kuris šiuo metu yra pakilimo stadijoje.

„Jeigu palygintume užsikrėtimo aplinkybių struktūrą, tą labai aiškiai ir matome – apie 15 proc. asmenų užsikrėtimo aplinkybės yra susijusius su ugdymo procesu ir tai yra keletą kartų mažiau nei atvejai, kai užsikrėtimo aplinkybės yra šeiminės ar negalima nustatyti tikslaus infekcijos šaltinio.

Tai reiškia, kad situacija mokyklose tampa svarbi ne pati savaime kaip kažkokia grėsmė, bet dėl to, kad dar nemaža dalis žmonių, kurie yra itin pažeidžiami, neturi imuniteto COVID-19 ligai“, – nurodo ji.

Praėjusią parą nustatyti 2641 nauji COVID-19 atvejai, mirė 14 žmonių, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų