Apie tai ir kitas Lietuvos politikos aktualijas naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Mykolo Romerio universiteto politologai Rima Urbonaitė ir Saulius Spurga.
Jeigu keistųsi premjeras (laida vyko prieš paskelbiant premjero sprendimą – aut. past.), ar galėtumėte priminti, kada paskutinis kartas toks buvo?
Rima Urbonaitė: Iš tikrųjų, mes po nepriklausomybės atkūrimo turėjome labai dažną premjerų kaitą. Per pirmąjį dešimtmetį, jeigu aš gerai skaičiavau, mes turėjome net 10 premjerų. Aišku, kai kurie vos ne valandas skaičiavo savo buvimo.
Bet po to šiek tiek situacija stabilizavosi, ir, tiesą sakant, mes jau sunkiai prisimename, kaip tai atrodo, kai staiga premjeras neša pareiškimą prezidentui ir sako: „aš atsistatydinu“, griūna vyriausybė, naujas formavimas.
Paskutinis kartas – tai yra 2006 m., Algirdas Brazauskas. Gana sudėtinga situacija tuo metu. „Darbo partija“ buvo koalicijoje, labai skaitlinga savo mandatų prasme, ir Viktoro Uspaskicho skandalai, ir pats A. Brazauskas turėjo tam tikrų iššūkių. Tai mes iš tikrųjų jau seniai tai turėjome, ir netgi džiaugiamės stabilumu vyriausybių.
Dėl to, kad paskui porą likusių metų tos kadencijos, buvo Gediminas Kirkilas, ir tada 2008 m. – 2012 m. – Andrius Kubilius, tada 2012 m. – 2016 m. – Algirdas Butkevičius, 2016 m. – 2020 m. – Saulius Skvernelis, 2020 m. – 2024 m. – Ingrida Šimonytė.
Tai galėjome tuo džiaugtis, bet kodėl dabar tai nutiko? Taip, reitingus labai sukėlė atėjusi Vilija Blinkevičiūtė, bet aš sakiau, kad partija turi dar ir tais 2021 m. padaryti daug namų darbų.
Ir kai tu lieki su G. Palucku, kaip geriausiu kandidatu į premjerus, tai rodo, kad ir yra tam tikras kadrų iššūkis, su kuriuo, beje, susiduria visos partijos, tačiau ir socialdemokratai. Ir dabar tas socialdemokratų žaidimas irgi nėra geras.
Atkreipsiu dar dėmesį į tai, kad pirmas dalykas, kas vyksta, tai pats G. Paluckas kaltina iš esmės tuo, kad mes priėmę sprendimus, kurie yra nepalankūs turtingiems žmonėms.
Čia yra tas pats naratyvas: elitas ne elitas. Yra pleišto kalimas, bet atleiskite, na, aš taip žiūriu į savo kolegą ir galvoju, čia mes tie turtingi, kurie labai priešinomės įstatymų pakeitimams? Ir beje, jūs iš mūsų net neišgirdote kažko apie įstatymų reformą, nes aš, pavyzdžiui, asmeniškai daliai jos, išskyrus ten kai kuriuos tokius, kaip aš sakau, į kosmosą išėjusius sprendimus, pritariu.
Ir tada tu realiai gaunasi, kad šmeiži žmones, visus, kurie tiktai tave kritikuoja. Tai politiškai yra labai neįžvalgu, kaip ir girdime ponią Budbergytę, kuri sako, kad faktai sumaišyti su melais, ir jie yra keliami į viešąją erdvę, kai yra klausimas, kur meluojama, atsakymas yra „nežinau“.
Tai štai va čia socialdemokratai truputėlį, sakyčiau, deginasi. Aš suprantu, einama į puolimą, nes tu neturi daugiau ką daryti, bet jeigu būtų buvę atsakymai premjero, tai, žinot, gal ir tokios komunikacijos nereikėtų.
Tai vat, ir galbūt nebūtų tokios situacijos, kad reikėtų prisiminti, o kas ten buvo tais 2006-aisiais metais, kai mes paskutinį kartą turėjome A. Brazausko atsistatydinimą, kuris tuo metu ir buvo premjeru.
Visą „Dienos pjūvio“ laidą kviečiame žiūrėti aukščiau.
Ketvirtadienį savo „Facebook“ paskyroje politologas Mažvydas Jastramskis atkreipė dėmesį, kad paskutinį kartą metus premjero poste neišsilaikė Rolandas Paksas.
Kada paaiškės nauja Vyriausybė?
„Jeigu griūna, vadink paprastai tariant, griūna premjeras, griūna visa vyriausybė“, - sakė R. Urbonaitė.
Vyriausybė privalo atsistatydinti, kai atsistatydina premjeras. Jis apie Vyriausybės atsistatydinimą teikia prezidentui rašytinį pranešimą.
Kol nėra premjero, prezidentas ne ilgesniam kaip 60 d. laikui paveda vienam iš ministrų jį pavaduoti. Ministrą pirmininką Seimo pritarimu skiria ir atleidžia prezidentas.
Premjeras ne vėliau kaip per 15 d. nuo jo paskyrimo pristato Seimui savo sudarytą ir Prezidento patvirtintą Vyriausybę, pateikia jos programą.
Vyriausybė gauna įgaliojimus veikti, kai Seimas pritaria jos programai. Tada Vyriausybė privalo per 3 mėn. patvirtinti savo programos nuostatų įgyvendinimo planą.
„Kai atsistatydina premjeras, viskas prasideda iš naujo. Naujas koalicijos susitarimas, koalicijos susitarimas dėl to, ką jie kelia premjeru. Premjero tada kandidatūrą Seimui tvirtinti teikia prezidentas, tada yra 15 dienų sudaryti (vyriausybę – aut. past.) premjerui kartu su prezidentu, nes teikia būtent kandidatūras ministrų premjeras prezidentui, sudaro jie visą kabinetą, parengia vėl naują, beje, programą ir su ta programa...
Bet tai yra 15 dienų, šiaip yra gerai, nes, pavyzdžiui, kitose valstybėse nėra tokio imperatyvo laiko prasme ir dėl to kai kuriose valstybėse, pavyzdžiui, vyriausybės yra nesuformuojamos per kelerius metus.
Tai Lietuvoje yra labai aiškūs laiko limitai, kas yra gerai. Tai yra va tos 15 dienų naujam kabinetui ir atitinkamai naujai programai parengti. Ir mes, aišku, puikiai suprantame, kad viskas labai priklausys nuo to, kiek keičiasi arba nesikeičia koalicijos sudėtis.
Ir pagal tai tada mes galėsime spręsti, kas bus toliau, nes čia turbūt, jeigu vis dėlto vyktų toks pasikeitimas, didžiausios intrigos yra koalicijos sudėtis – kas lieka, kas išeina. Ir atitinkamai, naujo premjero kandidatūra“, - paaiškino R. Urbonaitė.
Gintautas Paluckas paskelbė atsistatydinantis
Premjeras Gintautas Paluckas socialdemokratų partijos valdybai ketvirtadienį pranešė, kad atsistatydina iš pareigų.
Apie tai BNS patvirtino šaltiniai partijoje. Remdamasis šaltiniais, apie tai pranešė ir naujienų portalas LRT. Lietuvos socialdemokratų partijos valdyba ketvirtadienį susirinko teisėsaugai atliekant kratas G. Palucko brolienės įmonėje „Dankora“, ketinusioje iš ministro pirmininko bendrovės „Garnis“ už europinę paramą pirkti baterijų sistemas.
Dėl G. Palucko LSDP valdyba ir prezidiumas buvo sukviestas liepos 24 dieną. Tuomet partijos vadovybė pareiškė pasitikėjimą premjerui, palaikymą Vyriausybei ir paragino „sutelkti visas pastangas į Seimo rudens sesijos darbus ir kitų metų biudžeto projektą“.
Kaip rašė BNS, praėjusią savaitę prezidentas Gitanas Nausėda G. Paluckui davė dvi savaites nuspręsti arba argumentuotai atsakyti į visuomenei kylančius klausimus dėl jo verslo ir praeities, arba svarstyti pasitraukimą iš pareigų.
Be to, prezidentas paragino G. Palucką pasitikrinti pasitikėjimą parlamente.
Tuo metu pats premjeras minėtoms dviems savaitėms išėjo atostogų.
Mato ne vieną tinkamą kandidatą į premjerus
Po G. Palucko sprendimo trauktis, šalies vadovas Gitanas Nausėda nenorėjo komentuoti viešoje erdvėje minimų socialdemokratų Juozo Oleko ir Ingos Ruginienės kandidatūrų į Vyriausybės vadovo poziciją.
Visgi, pasak jo, tinkamų kandidatų eiti ministro pirmininko pareigas yra ne vienas.
„Mes ką tik turime žinutę iš premjero ir pradedame svarstyti jau apie būsimus premjerus. Man atrodo, kad buvo tiesiog neetiška leisti į viešumą potencialių premjerų pavardes, kol nėra paties fakto. Šiandieną faktas yra, tikrai yra laikas apie tai pradėti kalbėti. Yra ne vienas kandidatas, kuris tikrai galėtų visavertiškai atlikti premjero pareigas“, – akcentavo jis.
Svarstant naujojo premjero kandidatūrą, tarnybų prašys visos įmanomos informacijos G. Nausėda taip pat pabrėžė, kad prieš tvirtinat naujojo premjero kandidatūrą prašysiąs visos įmanomos informacijos iš tarnybų, kad panašios istorijos nebepasikartotų.
„Prašysiu visos įmanomos ir neįmanomos informacijos iš tarnybų, kad daugiau tokių dalykų nebebūtų, kad turėtume visapusišką vaizdą ir net galimas grėsmes, net jeigu šiandieną galbūt nėra akivaizdžių faktų. Leisti nestabilumą valstybėje šiuo metu yra ypatingai neatsakinga. Štai kodėl sveikinu sprendimą, manau, kad jis leis padėti suformuoti naują, veiklią, stabilią valdančiąją daugumą ir judėsime į priekį“, – pabrėžė prezidentas.
„Mums reikalinga darbinga, stabili koalicija, turinti premjerą, kuris galėtų tvirtai vesti premjerą į priekį, vesti šią Vyriausybę į priekį. Laukia tikrai daug darbų ir šiandieną kalbėti apie detales, kai neturime visuminio vaizdo yra tiesiog per anksti“, – sakė jis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!