Švietimo ministrė Raminta Popovienė sako, kad sutaupyta savaitė bus skirta ne tik poilsiui – mokiniams bus siūlomos neformaliojo ugdymo veiklos, pilietiškumo ugdymas bei individuali pagalba.
„Šios penkios dienos neišspręs mūsų įtempto birželio mėnesio, bet tai yra pirmas žingsnis. Turime spręsti ir egzaminų vykdymo organizavimą, mokytojų krūvius, egzaminų vykdymą atostogų metu. Ieškosime variantų, kad moksleiviai nelaikytų egzaminų atostogų metu“, – sako ji.
Pasak ministrės, birželio mėnuo – vienas sudėtingiausių tiek mokiniams, tiek mokytojams. Krūvis didelis, perlaikymų sesijos vyksta vasarą, todėl tenka derinti egzaminų tvarkaraščius net atostogų metu.
„Mes įsiklausome į švietimo bendruomenę, tėvai yra pasisakę, moksleiviai pasisako, kad birželio mėnėsį švietimo procesas vyksta labai nesklandžiai. Negalime užprogramuoti minties, kad pamokos vyksta laisvalaikio forma.
Dabar ruošdamiesi egzaminų sesijai birželio mėnesį, nuolat susitinkame, deriname veiksmus. Žinome, kad jis bus labai įtemptas dėl egzaminų, pakartotinių sesijų, perlaikymo. Labai siekiame, kad visas šis procesas būtų sklandus – vertiname rizikas ir ieškome sprendimo būdų, kad viskas praeitų kuo sklandžiau“, – nurodo ministrė.
Tačiau R. Popovienė pabrėžia – pačios egzaminų struktūros keisti šiuo metu negalima dėl teisinių reikalavimų.
„Pačios egzaminų tvarkos vykdymo ir struktūros negalime keisti dėl tam tikrų teisinių aspektų, kurie reglamentuoja, kad galime keisti tik prieš 2 metus. Moksleiviai tai turi žinoti jau 2 metus prieš. Tačiau mokslo metų trumpinimas yra pirmas žingsnis, siekiant sureguliuoti visą egzaminų laikymo struktūrą, krūvį – tai pirmas žingsnis kompleksiškai sprendžiant šį procesą“, – aiškina ji.
Neformalus ugdymas – ne „laisvalaikio pamokos“
Svarstoma, kad per papildomą savaitę mokiniai turėtų ne tik ilsėtis, bet ir dalyvauti įvairiose veiklose – stovyklų, edukacijų metu įgyti pirmosios pagalbos, išgyvenimo žinių.
„Turime atkreipti dėmesį, kiek vaikai per dieną praleidžia laiko prie ekranų – tai yra labai svarbu. Dėl to norime kreiptis į švietimo bendruomenes, pedagogus, kad susitartume su moksleiviais ir kad tie krūviai atitiktų mūsų rekomendacines normas. Turime rūpintis mūsų vaikų sveikata“, – teigia ji.
Ministrė taip pat nurodo, kad šiuo metu su įvairiomis institucijomis vyksta diskusijos dėl veiklų organizavimo, siekiama ne skubėti, o sprendimus priimti atsakingai.
Pasak jos, apklausos rodo – daugiau nei 65 proc. pasisako už mokslo metų trumpinimą, tačiau didžiausias nerimas – ką veikti per tą papildomą savaitę. Vis dėlto ministrė ramina: tai nebus šiaip sau laikas.
„Tos valandos bus skirtos mokinio pagalbai – pasitobulinti galės bei likviduoti žinių spragas, kur jaučiasi silpnesni. Vaikai bus kviečiami į stovyklas, bendradarbiausime su Šaulių sąjunga – tai bus kokybiškesnis laikas nei kai pamokos tampa tam tikra laisvalaikio forma, kuri kelia įtampą visiems“, – sako ji.
Pasak ministrės neformaliajam vaikų švietimui numatytas papildomas 5 mln. eurų finansavimas.
Ilgesni mokslo metai – nebūtinai geresni rezultatai
Pasak ministrės, ilgesni mokslo metai nebūtinai reiškia geresnius mokymosi pasiekimus. Nors 2018 metais mokslo metai buvo prailginti, rezultatai nepasikeitė.
„Tai nėra tendencija, kad jeigu mokslo metai ilgesni, tai pasiekimo rezultatai bus geresni“, – pažymi R. Popovienė.
Galiausiai, Švietimo ministerija teigia nesiekianti griauti to, kas veikia, tačiau pasirengusi taisyti tai, kas stringa:
„Galbūt perskaičiuosime mokslo metų dienas metų eigoje, kalbėsime apie atostogų išdėstymą. Visi kartu dirbsime su švietimo bendruomene, įsiklausysime. Nenorime daryti skubotų sprendimų, negriausime sistemos, kuri gerai veikia, tačiau ten, kur matome problemas – ieškosime sprendimo būdų kartu.“
Apie patį nutarimą
Ateinantys mokslo metai 5–10 klasių mokiniams baigsis savaite anksčiau. Atostogauti jie išeis birželio 15 dieną, o ne 20 dieną, kaip šiemet. Taip nuspręsta po diskusijų su švietimo bendruomene, atsižvelgus į gautus siūlymus.
Savaite trumpesni mokslo metai numatyti šiandien ministrės patvirtintuose 2025–2026 mokslo metų ir 2026–2027 mokslo metų bendruosiuose ugdymo planuose. Kaip įprasta, bendrieji ugdymo planai tvirtinami dvejiems metams, po to jie atnaujinami.
„Siekiame išspręsti labai opią visai švietimo bendruomenei problemą dėl birželį mokyklose tvyrančio chaoso – negalime to palikti ant mokyklų administracijų ir mokytojų pečių. Iš mokinių, profesinių sąjungų atstovų nuolat girdime, kad daugumoje mokyklų ugdymas birželį ne visose mokyklose vyksta kokybiškai.
Mokytojams tuo laiku tenka dvigubas krūvis, nes dalis kolegų įsidarbina egzaminų vertintojais, mokyklose sunku sureguliuoti ir mokinių srautus. Todėl po diskusijų su švietimo bendruomenės atstovais priimtas sprendimas ugdymo procesą trumpinti ir dėti daugiau pastangų gerinti mokymo ir mokymosi sąlygas. Juolab kad ugdymo trukmės pailginimas nepagerino mokinių pasiekimų, kaip buvo tikėtasi. Kartu ieškosime, kokius neformaliojo švietimo, pilietinio ugdymo užsiėmimus galėtume pasiūlyti mokiniams, kurie kitąmet ugdymo procesą baigs anksčiau.
Taip pat kompleksiškai peržiūrėsime egzaminų tvarkaraščius, mokytojų užimtumą, egzaminų mokinių atostogų metu klausimus. Egzaminų sistema neturi išderinti mokyklos darbo – viskas turėtų būti sklandu. Tokio sklandumo ir dermės siekiame, įsiklausydami į švietimo bendruomenę,“ – sako ministrė Raminta Popovienė.
Kitų klasių mokiniams niekas nesikeičia
Pradinių klasių ir III-IV gimnazijos klasių mokiniai mokslo metus baigs tokiu pačiu laiku, kaip ir dabar.
„Sutaupyta“ savaitė 5-10 kl. bus pridedama prie pamokų, skirtų konsultacijoms, jos bus paskirstytos per visus mokslo metus. Taigi, 5–10 kl. daugės valandų, skirtų mokymosi pagalbai teikti, mokinio individualiems ugdymo poreikiams, edukacinėms veikloms. Dėl ugdymo proceso sutrumpinimo penkiomis dienomis pedagogų darbo krūvis ir nuo jo priklausantis darbo užmokestis neturi keistis – bendras ugdymui skiriamų kontaktinių valandų skaičius išlieka toks pats, kaip iki šiol, tik šios valandos išdėstomos per mokslo metus, skiriant daugiau laiko konsultacijoms, žinioms gilinti ar mokymosi pagalbai.
Mokslo metų trumpinimo iniciatyvą iškėlė mokytojų profesinės sąjungos. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija atsiliepė į jų siūlymą ir atliko duomenų tyrimą, kuris parodė, kad pailginus mokslo metus 2018 metais iki dabar mokinių pasiekimai nepagerėjo, išliko panašūs, tačiau pablogėjo mokinių emocinė sveikata. Tai rodo, kad pasiekimai priklauso nuo mokytojų ir mokinių dedamų pastangų, o ne nuo viena ar kita savaite trumpesnių mokslo metų.
Be kita ko, Eurostato duomenų analizė rodo, kad per laikotarpį nuo 2019 m. dvigubai išaugo 18–24 metų amžiaus jaunuolių, neįgijusių vidurinio išsilavinimo, dalis.
Rekomenduojama atsižvelgti į mokinių krūvį po pamokų
Atsižvelgiant į Lietuvos moksleivių sąjungos siūlymus, Bendruosiuose ugdymo planuose akcentuota nuostata labiau reguliuoti mokinių mokymosi krūvį, atsakingiau skirti namų darbų užduotis.
Naujuose Bendruosiuose ugdymo planuose apibrėžtas rekomendacinis laikas, kiek mokinys maksimaliai galėtų praleisti laiko atlikdamas namų darbus. Pasiūlyta namų darbams atlikti skirto laiko viršutinė riba pagal skirtingas ugdymo programas yra orientacinė ir turėtų atkreipti mokytojų dėmesį į skiriamų užduočių tikslingumą.
Rekomenduojama, kad vidutinis laikas visų dalykų namų darbams atlikti pradinėse klasėse neturėtų viršyti 40 min. per dieną, įskaitant skaitymo įgūdžių ugdymą, 5-8 klasėse – 60 min., nuo 9 klasės iki 12 klasės – 120 min. Atsižvelgiant į individualius mokinių poreikius, namų darbams skirtas laikas gali didėti, bet ne daugiau nei 20 procentų nurodyto laiko.
Atnaujintos ir Bendrųjų ugdymo planų nuostatos, skirtos ugdymui ne mokyklos aplinkose organizuoti. Patikslintos ugdymo ne mokyklos aplinkoje organizavimo formos, reikalavimai, nustatantys išvykose mokinius lydinčių darbuotojų skaičių, ir kt.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
