Tai tik vienas iš epizodų po tragiškų įvykių Prancūzijoje. Būta jau neramumų ir kituose Prancūzijos miestuose, Vokietijoje, spauda rašo ir apie terorizmo grėsmę Italijai. Visuomet norisi tikėti, kad mūsų tai neliečia, bet ar tikrai nerealus terorizmo pavojus Lietuvai?
Daugelyje ES šalių jaučiama įtampa, o specialiosioms tarnyboms įsakyta suaktyvinti savo veiklą, atidžiau sekti įtartinus asmenis, nuolat būti pasiruošusioms. Štai belgai pademonstravo, kad gali atsakyti į tokias grėsmes – per operacijos metu vykusį susišaudymą nenukentėjo nei vienas policininkas ar civilis. Tačiau, kaip teigia pati Belgijos Vyriausybė, pavojus niekur nedingo, dabar tik dar akyliau reikia stebėti padėtį šalyje.
Pasak Belgijos pareigūnų, virš 300 žmonių yra išvykę iš Belgijos prisidėti prie džihadistų judėjimo „Islamo valstybė“ ir kitų kovotojų grupuočių Irake bei Sirijoje. Skaičiuojama, kad prie jų prisijungė daugiau nei po 500 piliečių iš Italijos ir Vokietijos, po kelis šimtus iš Ispanijos, Olandijos, gali būti netgi 1000 iš Didžiosios Britanijos. Dalis jų grįžo atgal ir dabar bet kada ir bet kur galėtų surengti išpuolį.
Tai naujas reiškinys Europoje. Jeigu iki tol teroristai norėdami vykdyti savo nešvarius darbelius turėjo legaliai ar nelegaliai atvykti į tą šalį ir slapta organizuoti išpuolius, dabar tais teroristais tapo vietiniai tų šalių gyventojai, ne retai ten gimę ir augę, turintys pilietybę, darbus, auginantys vaikus, bet dėl vienų ar kitų priežasčių remiančius džihadistus.
Lietuvoje tokių piliečių greičiausiai neturime, bent jau mūsų tarnybos apie tokius nieko neskelbia, tačiau ar tikrai Lietuva yra saugi nuo to, dėl ko šiandien Vakarų gyventojai atsargiau eina į gatves ir dairosi į kaimynus musulmonus?
Štai DELFI redakciją šią savaitę pasiekė neaiškūs „milteliai“. Labai tikiuosi, kad tai tik kažkieno nevykęs pokštas arba blogiausiu atveju nepatenkinto skaitytojo noras įbauginti, bet tikrai nesiekiant iš tiesų padaryti kažką blogo. Ir vis dėl to tai įvyko čia, Lietuvoje, mūsų sostinėje.
Rodosi atsinaujinusią ir labai realia tapusią Rusijos grėsmę mūsų politikai ir visuomenė įsisąmonino: padidintas gynybos biudžetą, vyksta daug diskusijų ir priimama daug sprendimų, jaunimas aktyviau domisi karjera kariuomenėje. Tai yra gerai. Tik labai nesinori, kad saugodami duris nepamatysime kas įlipa pro langą.
Europos Parlamente ir kitur terorizmo grėsmė aptariama jau seniai ir laikoma labai svarbia. Įvykiai Vakarų Europoje rodo, kad tos kalbos ne iš piršto laužtos. Jiems terorizmas pavojingas čia ir dabar, daug realesnis nei karas Rytų Ukrainoje. Nepaisant to, Ukrainos klausimas iš dienotvarkių ten nei akimirkai nedingo. Lygiai taip pat neturėtų dingti ir terorizmo pavojaus vertinimas Lietuvoje.
Niekada nebūna smagu būti tuo, kuris kalba apie grėsmes, kurių šią akimirką nėra, bet gali nutikti. Kažkam tai gali pasirodyti juokinga, nerimta, populiarumo vaikymasis, bet man atrodo, kad geriau jau būti budresniu šiandien, negu rytoj stovėti prie karstų.
Tikrai nereikia dėl to panikuoti. Kaip neverta panikuoti dėl to, kad bet kada vairuojant gali nutikti avarija, taip neverta dabar dėl kiekvieno įtartino kaimyno kviesti antiteroristinių operacijų būrį. Tačiau geras vairuotojas yra budrus ir žino galimas grėsmes, yra pasiruošęs, nuolat stebi viską kas vyksta gatvėje. Taip ir Lietuvos saugumo tarnybos turėtų neužmigti ir nuolat būti pasiruošusios. Ne vien stebėti kas darosi Rytuose, bet atsisukti ir į kitas puses, pasisemti patirties iš kolegų svetur, o visuomenę tinkamai informuoti ir paruošti.
Pakaktų vieno atvejo, kad kas nors iš ekstremistų sugalvotų, kad Rytų Europoje veikti lengviau nei Vakaruose ir, kad ten ta pati ES.. Nelaikykime savęs nesvarbiais globalių įvykių kontekste. Nebūkime naivūs – terorizmas neturi sienų.
