Jis šią savaitę priimtu sprendimu atmetė Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) skundą ir paliko galioti žemesnės instancijos teismo verdiktą.
„Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai aiškino ir taikė ginčui aktualias teisės normas, įvertino reikšmingas faktines aplinkybes ir pagrįstai panaikino VRK sprendimą, nenustatęs visų būtinų vaizdo įrašo pripažinimo politine reklama požymių“, – teigiama LVAT nutartyje.
Joje pažymima, kad byloje nenustatyta visų būtinų vaizdo įrašo pripažinimo politine reklama sąlygų. Pagal Rinkimų kodeksą, kad informacija būtų pripažinta politine reklama, ji turi būti skleidžiama valstybės politiko, politinės organizacijos, jos nario, rinkimų politinės kampanijos dalyvio, kandidato, jų vardu arba interesais ir ja turi būti siekiama daryti įtaką rinkimų rezultatams, paveikti rinkėjų motyvaciją.
Vyriausioji rinkimų komisija 2023-iųjų spalį pripažino, kad O. Šurajevo prieš savivaldos rinkimus paskelbtas vaizdo įrašas „Kodėl Zuokas yra nusikaltėlis? (2023 faktai)“ buvo paslėpta politinė reklama, skleista neigiamais A. Zuoko interesais.
Darbo grupė tuomet nustatė, kad „YouTube“ platformoje paskelbtame vaizdo įraše O. Šurajevas agituoja Vilniaus miesto mero rinkimuose nebalsuoti už A. Zuoką, tačiau konkretaus kandidato, kuriam reikėtų atiduoti balsus, nenurodo. Be to, minėto vaizdo įrašo niekas neužsakė ir neapmokėjo.
Vaizdo įrašo turinys
Anot LVAT, nors vaizdo įrašo turinys patvirtina siekį paveikti rinkėjų motyvaciją balsuojant rinkimuose, nagrinėjamu atveju nepakanka duomenų išvadai, kad O. Šurajevas tai darė kitų kandidatų vardu ar interesais.
„Vien aplinkybė, kad vieno kandidato kritika gali būti palanki jo konkurentams, savaime nepatvirtina, jog informacija skleidžiama pastarųjų interesais. Priešingu atveju bet kuri rinkėjų pasirinkimą galinti paveikti bet kurio kandidato kritika galėtų būti pripažįstama politine reklama, atskirai neįrodinėjant jos skleidimo konkrečių subjektų vardu ir (ar) interesais“, – tvirtinama teismo nutartyje.
Nagrinėjamu atveju visuomenininkas ragino nebalsuoti už A. Zuoką ir rinktis Tomą Vytautą Raskevičių, Valdą Benkunską arba kitus kandidatus, tačiau, pasak LVAT, tai nerodo, kad jis veikė šių kandidatų interesais.
Kaip nustatė pirmosios instancijos teismas, vaizdo įrašo turinys nebuvo derintas su nurodytais kandidatais ar juos iškėlusiomis partijomis, o kitų duomenų, pagrindžiančių veikimą jų vardu ar interesais, nesurinkta.
„Todėl, nenustačius, kad pareiškėjas informaciją skleidė Rinkimų kodekso 95 straipsnio 1 dalyje nurodytų subjektų vardu ir (ar) interesais, vien jos neatlygintinumas nesudaro pagrindo konstatuoti politinės reklamos skleidimo reikalavimų pažeidimą“, – pažymėjo LVAT.
Ši nutartis neskundžiama.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
