Kauno apygardos teismas turės iš naujo spręsti, ar priimti nagrinėti marijampoliečio Antano Cėplos ieškinį, kuriuo jis iš Vokietijos siekia prisiteisti 3 milijonų eurų (10 mln. 358 tūkst. litų) dydžio kompensaciją už Antrojo pasaulinio karo metu per Vokietijos kariuomenės aviacijos antskrydį 1941-siais sugriautą šeimos namą.
Tai penktadienį nusprendė Lietuvos apeliacinis teismas.
Jis konstatavo, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė procesines teisės normas, reglamentuojančias teismingumą tarptautiniame civiliniame procese, ir dėl to neteisingai išsprendė ieškinio priėmimo klausimą
Namas, dėl kurio lietuvis nusprendė bylinėtis, stovėjo Marijampolės centre, Laisvės gatvėje 26.
A.Cėplos skundą pernai gruodžio 3 dieną atsisakė priimti Kauno apygardos teismas.
Jis nusprendė, kad Lietuvoje išsprendus ginčą ieškovo naudai, sprendimą tektų pripažinti ir vykdyti Vokietijai.
Šis teismas manė, kad byla priskiriama išimtinei Vokietijos teismų jurisdikcijai, o Kauno apygardos teismas šiai bylai jurisdikcijos neturi. Teismo sprendimas, priimtas pažeidžiant išimtinės jurisdikcijos taisyklę, kitoje valstybėje nebūtų pripažįstamas.
Lietuvos teismo sprendimas galėtų būti vykdomas Vokietijoje abipusiškumo principo pagrindu, tačiau Vokietijos Civilinio proceso kodeksas užsienio teismų sprendimų pripažinimą Vokietijos teritorijoje sieja ir su kitomis sąlygomis.
Viena iš tokių sąlygų yra tai, kad pagal Vokietijos įstatymus Lietuvos teismai turi būti kompetentingi tarptautiniu mastu tokį sprendimą priimti. Turtinės žalos, padarytos karo veiksmais, atlyginimo klausimai nėra sureguliuoti tarpvalstybiniais Lietuvos ir Vokietijos susitarimais, todėl negalima teigti, kad Lietuvos teismai kompetentingi spręsti tokio pobūdžio ginčą tarptautiniu mastu.
Nieko nelaimėjęs A.Cėpla su atskiruoju skundu kreipėsi į Lietuvos apeliacinį teismą, prašydamas panaikinti Kauno apygardos teismo nutartį, išspręsti klausimą iš esmės ir ieškinį priimti.
Apeliacinis teismas A.Cėplos skundą patenkino iš dalies.
Kolegija nusprendė, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė tarptautiniuose teisės aktuose numatytą normą, reglamentuojančią išimtinį teismingumą.
Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas be jokio teisinio pagrindo rėmėsi Lietuvos teisingumo ministerijos 2002 m. kovo 19 d. aplinkraštyje išdėstytais teiginiais dėl Lietuvos teismų sprendimų pripažinimo Vokietijoje.
Pasak Apeliacinio teismo, visų pirma, šis raštas buvo rengtas pagal Vokietijos federalinės teisingumo ministerijos 2002 m. vasario 25 d. raštą, paruoštą dar negaliojant Tarybos Reglamentui (EB) ,,Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų civilinėse ir komercinėse bylose pripažinimo bei vykdymo užtikrinimo"(įsigaliojo 2002 m. kovo 1 d.). Šis Reglamentas yra tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus.
Be to, raštas buvo parengtas Lietuvai nesant ES nare.
Todėl Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare joje priimto teismo sprendimo, jeigu jis būtų palankus A.Cėplai, pripažinimo Vokietijoje klausimas turėtų būti sprendžiamas pagal Reglamento III skyriuje nustatytas taisykles, o ne pagal minėtame aplinkraštyje nurodytas sąlygas.
Reglamento II skyriaus 1 skirsnio 2 straipsnyje įtvirtintas bendrasis principas, kad byla teisminga atsakovo nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismams.
Juridinio asmens buvimo vietos apibrėžimas yra pateiktas Reglamento 60 straipsnyje. Valstybėje narėje nuolat gyvenantiems asmenims bylos gali būti keliamos kitos valstybės narės teismuose tik pagal šio skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles.
Nagrinėjamu atveju atsakovo buvimo vieta yra ne Lietuvoje, todėl ieškovui siekiant, kad civilinė byla būtų keliama ne atsakovo buvimo vietos valstybėje, būtina ištirti, ar pagal Reglamento 3 straipsnį byla galėtų būti keliama, taikant Reglamento II skyriaus 2-7 skirsniuose nustatytas taisykles dėl specialios jurisdikcijos, išimtinės jurisdikcijos ir kt.
Teisėjų kolegija pripažino, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai nustatė kitos valstybės narės išimtinę jurisdikciją pagal Reglamento II skyriaus 6 skirsnio 22 straipsnio 5 dalį ir atsisakė Lietuvos teismų jurisdikcijos.
Marijampolietis teigia, kad ieškinys pareikštas dėl jo šeimai priklausiusio namo, stovėjusio Marijampolėje, kuris buvo sugriautas 1941 m. birželio 22 d. Vokietijos kariuomenės aviacijos antskrydžio metu, todėl byla išimtinai teisminga Lietuvos teismui ir ieškinys turėtų būti priimtas.
Vokietija buvo okupavusi Lietuvą 1941-1944 metais, čia vyko mūšiai tarp vokiečių kariuomenės ir sovietų, kurių okupaciniai daliniai buvo įžengę į šalį anksčiau už vokiečius - 1940-aisiais.
