Po to, kai Lietuvos Aukščiausiasis teismas pripažino, kad tarnybos pareigūnai išprovokavo Rokiškio psichiatrijos ligoninės gydytoją paimti kyšį, pastarieji ėmė bijoti kovoti su pakišomis, kurių nereikalaujama duoti.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo sprendimas pakirto STT pareigūnų pasitikėjimą kovoti su korupcija, kuri Lietuvoje tampa jau norma.
"Įdomu, kodėl teismas neatsižvelgė į tai, kad pinigai nešami gydytojams, nors jie to nereikalauja. Tačiau ar gydytojams reikia reikalauti? Jiems tiesiog duoda vokelius, juk pacientai ir jų artimieji iš anksto informuojami per tarpininkus kokias sumas reikia duoti. Ir tai yra vieša paslaptis", - sakė STT pareigūnas, nepanoręs atskleisti savo pavardės.
Sučiupti nėra paprasta
Pasak jo, norint sučiupti Hipokrato tarną, reikia turėti įrašą arba įrodymus, kokią sumą ir kada gydytojas reikalavo, "Tačiau ligoninėse ne kvailiai juk dirba. Jeigu pacientui nerodomas dėmesys, pažeidžiamos jo teisės ir tik po to, kai gydytojui slapčia į kišenę įdedama apvali suma, padėtis pasikeičia", - tikino pareigūnas.
Anot jo, jam žinomas atvejis, kai vieno skyriaus vedėjas kabinete turėjo seifą, kur dėjo vokelius, kuriuos dėkodami atnešdavo pacientai: "Jis taip priprato, kad jau nieko nebijojo. Imdavo saldainių dėžutes žinodamas, kad ten yra pinigų. Kartą vienas pacientas įdėjo tik dešimt litų. Tačiau ir to buvo gana".
Kovotojas su korupcija teisino gydytojus, kurie tikrai per mažai uždirba: "Jiems tyčia mokama maža alga ir leista pinigautis kitokiais būdais. O juk jų darbas itin atsakingas, jų paslaugomis naudojasi ne tik eiliniai Lietuvos gyventojai, bet ir elitas, kurie dėl savo sveikatos pinigų tikrai negaili skatinant gydytoju panaudoti visas savo žinias ir galimybes".
Padėkos būtinos
Kai gydytojai padaro neįmanomų dalykų, tokiems, anot pareigūno, būtina atsidėkoti; "Tai yra žmoniška. Bet , jeigu imama piktnaudžiauti tarnyba ir ligoninės sąskaita ir įrangos dėka pradėti gydyti ligonius privačiai ir imti už tai pinigus nieko neduodant ligoninei, tai jau yra nusikaltimas".
Bet tokia nusikalstama veika yra pateisinama dabar, kai teismas smogė STT pareigūnų galimybei kovoti su kyšininkavimu ir taikyti nusikalstamos veikos imitacijos modelį.
"Teismas pamiršo, kad modelis naudojamas tik asmenims, kurių veiksmai yra įrodyti. Be to, panaudoti modelį leidimą duoda teismas. Tada galimos įvairios priemonės - pokalbių pasiklausymas, asmens stebėjimas".
Generalinės prokuratūros teigimu, viena iš valstybės priedermių ir prioritetinių uždavinių yra užtikrinti kiekvieno žmogaus ir visos visuomenės saugumą nuo nusikalstamų kėsinimųsi.
Įstatymai suteikia teisę į specifines priemones
Vykdant baudžiamąjį persekiojimą įstatymais yra suteikiamos teisės taikyti įvairias specifines priemones. Jos turi būti veiksmingos, šiuolaikinės, teigiama pranešime.
Valstybė kovoje su įvairių formų nusikalstamumu taiko įvairius specialius tyrimo metodus.
Operatyvinė veikla yra viena iš specifinių teisinių valstybės kovos su nusikalstamumu priemonių.
Viena iš operatyvinės veiklos formų yra nusikalstamą veiką imituojančio elgesio modelis (toliau – NVIM). Modelis yra ypatinga operatyvinės veiklos forma. Ją realizuojantys operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai atlieka veiksmus, formaliai turinčius nusikalstamos veikos požymius.
Sudaromos sąlygos atskleisti nusikaltimą
Taikant modelį sudaromos palankesnės sąlygos atskleisti ir ištirti sunkias ir sudėtingas nusikalstamas veikas. Pažymėtina, kad specialios nusikalstamų veikų tyrimo formos ir metodai teisėtais ir neišvengiamais pripažįstami ir tarptautiniuose teisės aktuose. . Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika rodo, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje (toliau – Konvencija) numatytų teisių ir laisvių suvaržymas, apribojimas yra pateisinamas, jei laikomasi nustatytų reikalavimų.
Apribojimai numatyti įstatymu
Tokie suvaržymai, apribojimai turi būti numatyti įstatyme. Toks įstatymas turi numatyti detalias garantijas, apsaugančias nuo galimo piktnaudžiavimo. Vidaus teisė turi būti preciziškai aiški ir suteikianti individams aiškų supratimą, kokioms aplinkybėms ir sąlygoms esant pareigūnai gali taikyti slaptas priemones. Lietuvoje žmogaus teisių apribojimai, susiję su NVIM atlikimu, yra įtvirtinti Operatyvinės veiklos įstatyme ir Baudžiamojo proceso kodekse.
Europos Žmogaus Teisių Teismas ne kartą atkreipė dėmesį, kad įstatymai, leidžiantys kištis į Konvencijos saugomą sritį, yra teisėti, kai toks kišimasis yra būtinas nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos apsaugos tikslais bei siekiant užkirsti kelią kriminaliniams nusikaltimams.
Toks įstatymas turi nubrėžti aiškias ribas bei kriterijus, kuriais remiantis bus vykdomas toks kišimasis į Konvencijos 8 straipsnio saugomą sritį.
Pažeidimas sukelia reakciją
Tokie Lietuvoje NVIM reglamentuojantys minėti įstatymai visuomenei yra prieinami ir žinomi, todėl kiekvienas asmuo, pažeisdamas įstatymuose nustatytus draudimus, supranta, kad tai sukels atitinkamą valstybės teisėsaugos institucijų reakciją, suvokia, kad už padarytą nusikaltimą valstybės jam taikomos priemonės bus griežtos, jomis bus koreguojamas, trukdomas ar stabdomas jo neteisėtas elgesys.
Konstitucinis Teismas konstatavo, kad modeliu gali būti tik ,,prisijungiama“ prie tęstinių ar trunkamųjų nusikaltimų, taip pat kitų besitęsiančių, bet nepasibaigusių nusikaltimų.
Ši nusikalstama veika tęsiasi be operatyvinės veiklos slaptųjų dalyvių pastangų. Jie tik imituoja rengiamo ar daromo nusikaltimo veiksmus.
Modeliu negali būti kurstomas ar provokuojamas naujo nusikaltimo darymas, negali būti kurstoma padaryti nusikalstamą veiką, kurią asmuo tik rengė ir tokius veiksmus nutraukė.
Svarbu neperžengti ribų
Atlikdami nusikaltimo požymių turinčius veiksmus operatyvinės veiklos slaptieji dalyviai negali naudoti fizinės ar psichinės prievartos prieš įtariamus nusikaltimų darymu asmenis, daryti jiems kitokio aktyvaus spaudimo, jų kurstyti, provokuoti padaryti nusikaltimą.
Pagal įstatymą NVIM laikomas teisėtu, jeigu neperžengiamos modelyje nustatytos veiksmų ribos. Įstatyme nustatytų modelio taikymo ribų nepaisymas, nusikaltimo provokavimas ar kitoks piktnaudžiavimas modeliu daro jį neteisėtu.
Šių aplinkybių tyrimas ir vertinimas – teisminio nagrinėjimo dalykas. Įstatymu leistas ir modeliu nustatytas elgesio ribas pažeidęs pareigūnas ar asmenys atsako pagal Baudžiamąjį kodeksą ir kitus įstatymus.
Modelis - teisėti veiksmai
Modelis – tai teisėti, nors ir nusikaltimo požymių turintys veiksmai, kuriais siekiama apginti svarbesnius asmens, visuomenės ar valstybės interesus.
Modelis neapima šių operatyvinių veiksmų: pašto siuntų ir elektros ryšių kontrolės, slaptos asmens susirašinėjimo, telegrafo ir kitų pranešimų kontrolės, slapto telefoninių pokalbių klausymosi ir jų įrašų darymo, naudojimosi specialia technika, slaptos gyvenamųjų patalpų apžiūros.
Šiuos operatyvinius veiksmus, kuriais gali būti kišamasi į privatų gyvenimą, kėsinamasi į garbę ir orumą, sankcionuoja apygardų teismų pirmininkai ir šių teismų baudžiamųjų bylų skyrių pirmininkai pagal generalinio prokuroro arba jo įgalioto generalinio prokuroro pavaduotojo motyvuotą teikimą.
Nustatomas nusikaltimą darantis asmuo
Modeliu išaiškinamas nusikaltimas ar užkertamas kelias nusikalstamai veikai, nustatomas nusikaltimą darantis asmuo. Modelį sudarančiais veiksmais informacija apie privatų žmogaus gyvenimą nerenkama, todėl modeliui nėra reikalingas motyvuotas teismo sprendimas.
Ar asmeniui, kuriam taikomas modelis, nebuvo daroma spaudimo, ar nebuvo toks asmuo kurstomas, provokuojamas padaryti nusikaltimą, baudžiamojoje byloje sprendžia šią bylą nagrinėjantis teismas.
Nustatyti, ar asmuo nebuvo išprovokuotas padaryti nusikalstamą veiką yra itin svarbu tiek materialinės, tiek proceso teisės požiūriais.
Konstatavus, kad veikos padarymą nulėmė provokacija, už tokią veiką negali būti taikoma baudžiamoji atsakomybė, nes valstybė negali „sukurti“ nusikaltimų, o po to už juos bausti.
Taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais baudžiamajame procese. Tam būtina sąlyga yra tikslus įstatymuose nustatytų modelio atlikimo pagrindų ir tvarkos laikymasis.
Provokuoti negalima
Jei taikant modelį provokuojama padaryti nusikalstamą veiką, žmogaus teisės yra pažeidžiamos nepriklausomai nuo to, kokios teisės normos tuo metu numato galimybę taikyti modelį. Kiekvienoje baudžiamojoje byloje turi būti patikrinamas modelio taikymo teisėtumas. Tik tokiu atveju taikant modelį gauti duomenys gali būti pripažįstami įrodymais.
Duomenys, kuriais remiantis nagrinėjamoje byloje daroma išvada, kad provokacijos nebuvo, o modeliu buvo prisijungta prie rengiamos ar daromos nusikalstamos veikos, ir jog asmuo veiką, dėl kurios yra kaltinamas, būtų daręs ir be modelio dalyvių įsikišimo, turi būti tiriami vadovaujantis nustatytomis įrodymų tyrimo teisiamajame posėdyje taisyklėmis. Duomenys, kuriuos žino teismas, byloje dalyvaujantiems asmenims gali būti neatskleidžiami tik esant ypatingiems atvejams (pvz., nacionalinis saugumas arba poreikis apsaugoti liudytojus nuo persekiojimo, arba siekis išsaugoti paslaptyje policijos tyrimo metodus).
Pripažino neteisėtu modelio panaudojimą
Lietuvos Aukščiausiasis teismas NVIV panaudojimą Rokiškio mediko byloje pripažino neteisėtu, o jo metu surinktus duomenis - neteisėtais įrodžius, kad ne gydytojas provokavo duoti kyšį, o NVIV dalyvis, veikęs pagal teisėsaugos institucijų užduotį, provokavo mediką priimti kyšį.
Rokiškio medikui galutine ir neskundžiama nutartimi iškelta byla buvo nutraukta – anksčiau žemesnių instancijų teismai gydytoją pripažino kaltu dėl kyšininkavimo ir atėmė teisę verstis gydytojo praktika bei dirbti vadovaujantį darbą viešosiose įstaigose 3 metus ir 6 mėnesius.
STT yra pranešę, kad Rokiškio psichiatrijos ligoninės Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas reikalavo duoti kyšius ir juos paėmė už tai, kad vienas pacientas, kuriam būtina speciali nuolatinė priežiūra, nebūtų išrašytas iš ligoninės. „Gydymo metu reikėjo spręsti šio paciento likimą ir, pasinaudodamas profesine padėtimi, Bendrosios psichiatrijos skyriaus vedėjas pradėjo inicijuoti paciento išrašymą iš ligoninės. Siekdama apsaugoti savo teisėtus interesus, moteris buvo priversta duoti kyšius už gydytojo pažadą neišrašyti jos vyro iš psichiatrijos skyriaus stacionaro. Gavęs pinigų, skyriaus vedėjas apie paciento išrašymą iš ligoninės nebekalbėdavo“, – skelbė STT.
Bylos duomenis išanalizavęs LAT konstatavo, kad NVIV buvo neteisėti, todėl medikas negali būti pripažintas kaltu dėl kyšininkavimo, nes pats nutraukdavo pokalbį apie pinigus, ignoravo susitikimą su asmeniu.
