Jau galime pasigrožėti policijos reformos, kai buvo naikinami rajonų komisariatai ir į pensiją anksčiau laiko išvaromi ilgiau dirbantys pareigūnai, rezultatais: pastaruoju metu gana dažnai išgirstame apie įstatymams nusižengusius pareigūnus.
Štai tik keli nauji pavyzdžiai. Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato (VPK) pareigūnai nustatė organizuotos nusikalstamos grupės asmenų nusikalstamus ryšius su Vilniaus apskrities VPK Šalčininkų rajono viešosios policijos pareigūnais. Tarp sulaikytųjų yra trys policijos pareigūnai. Gauja vertėsi kontrabanda, baugino vietos gyventojus, keldavo muštynes, prievartavo turtą, kyšininkavo, o pareigūnai piktnaudžiavo tarnybine padėtimi.
Šiauliuose teismą pasiekė baudžiamoji byla, kurioje pareigūnas kaltinamas cigarečių vagyste iš policijoje esančių patalpų, kur saugomi paimti, sulaikyti, areštuoti ir konfiskuotini daiktai bei daiktiniai įrodymai, akcizais apmokestinamos prekės. Taip pat jis kaltinamas piktnaudžiavimu tarnyba ir poveikio liudytojui darymu.
Kaune prokurorai teismui perdavė 29 m. Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato patrulio baudžiamąją bylą, kurioje jis kaltinamas neblaivus vairavęs automobilį ir pražudęs žmogų.
Alytaus apskrities VPK pareigūnai pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl tarnybos pareigų neatlikimo, piktnaudžiavimo ir vagystės. Tiriant šį įvykį sulaikyti du Prienų policijos komisariato pareigūnai. Vardijimą galima tęsti.
Specialistai sutaria, kad daugiausia teisėsaugos bėdų kyla dėl mažų atlyginimų. Dėl šios priežasties per pastaruosius ketverius metus tarnybą paliko apie 3,5 tūkst. teisėtvarkos pareigūnų, iš jų daugiau kaip tūkstantis išėjo vien per praėjusius metus. Nuo 2008 m. statutinių įstaigų finansavimas Lietuvoje sumažėjo daugiau kaip 350 mln. Lt. Vien pareigūnų darbo užmokesčio fondas per šį laikotarpį sumažėjo 120 mln. Lt.
Keista, bet nusikalstamumas smarkiai nepadidėjo – matyt, nusikaltėliai arba jau sėdi (Lietuvoje įkalinta daugiausia žmonių Europos Sąjungoje), arba emigravo į tas šalis, kuriose yra daugiau galimybių nusikalsti ir potencialūs laimikiai riebesni. Airijos, kuri dydžiu panaši į Lietuvą, kalėjimuose sėdi tris kartus mažiau žmonių.
Šiuo metu Lietuvoje užfiksuota mažiausiai nužudymų per visą nepriklausomybės laikotarpį, nors suėmimų ir sulaikymų, tiesa, daugėja. Policija, prokuratūra ir teismai dažnai vadovaujasi nusikaltėlių gaudytojo Žeglovo iš filmo „Susitikimo vietos keisti negalima“ taisykle: „Vagis turi sėdėti“, net jeigu jis niekuo dėtas. Todėl dabar, kaip ir sovietiniais metais, belangėse uždaryta ir daug nekaltų žmonių. Ikiteisminiai tyrimai neretai būna beviltiški, nes penktadalis šį darbą dirbančių pareigūnų neturi teisinio išsilavinimo. Neapsikentę teismai vis dažniau atsisako pratęsti įtariamųjų suėmimo terminus, tiesa, patenkinama dar įtartinai daug prokurorų prašymų suimti – net 95 proc. Paleidimas už užstatą kaip alternatyva suėmimui dažniausiai net nesvarstomas, nors Lietuvoje dar nebuvo atvejo, kad paleistasis už užstatą būtų pabėgęs.
Keturi penktadaliai Baudžiamojo kodekso straipsnių už įvairius nusikaltimus numato vienų metų įkalinimą, tačiau tenka matyti, kad įtariamieji nelaisvėje išbūna maždaug devynis mėnesius. Pasitaiko, kad sulaikytasis tardymo izoliatoriuje atsėdi visą jam teismo paskirtą įkalinimo bausmės laiką, todėl bausmė netenka prasmės.
Bet ir tai nepadeda. Pernai užfiksuota 82 tūkst. įvairių nusikalstamų veikų (2011 m. – beveik 80 tūkst.), paskirta 22 tūkst. kardomųjų priemonių. Policijos pajėgų trūkumas ar sumažėjęs profesionalumas jau bado akis. Pavyzdžiui, vagysčių sumažėjo nuo 36 tūkst. 2011 m. iki 32 tūkst. pernai, bet ištirta 10,2 proc. mažiau. Plėšimų per tą patį laikotarpį sumažėjo 23 proc., bet ištirta 18 proc. mažiau.
Beje, Generalinė prokuratūra prokurorams nustatė planus, kiek kokių nusikaltimų turi būti išaiškinta. Generalinis prokuroras bylų planavimą vadina „strateginiu planu“, „darbo krypties prokurorams suteikimu“ ir panašiai, bet esmė nuo to nesikeičia. Prokurorai linkę atidėlioti kai kurių bylų perdavimą teismams, nes, pavyzdžiui, tos rūšies nusikaltimų per daug, todėl bando gudrauti perkvalifikuodami bylas.
Iki 1995 m. Lietuvoje buvo nustatytos prokuroro ir tyrėjo atsakomybės už neteisėtus veiksmus. Dabar to nėra ir dažnai susidaro įspūdis, kad prokurorai turi pernelyg daug valdžios.
Naujasis vidaus reikalų ministras gali tik žadėti, nes bet kokius bandymus didinti pareigūnų darbo užmokestį premjeras ir finansų ministras atmeta net nesiteikdami aiškintis. Kita vertus, pati aukščiausia policijos pareigūnų grandis neturėtų skųstis sunkiu gyvenimu naujai pastatytuose erdviuose namuose.
Galimybių taikyti policijos pareigūnų skatinimo ir motyvavimo priemones suteiktų jau parengto Policijos įstatymo priėmimas. Biudžete pinigų nėra, tad įstatymas dūla Seimo stalčiuose. Valdžia laikosi nuostatos, kad pareigūnai yra su antpečiais, taigi vykdytojai, todėl jie privalo dirbti, kad ir kokie būtų algų dydžiai ar apmokėjimo už viršvalandžius tvarka. Pareigūnai išsilaksto? Nieko baisaus, nes nusikaltėliai irgi išvažiuoja.
Todėl jau greitai galima tikėtis dvigubų piketų, kai viename policininkai basi piketuoja dėl mažų algų, o kitame piliečiai piktinasi policininkų ar kitų teisėsaugininkų ir teisėtvarkininkų prastai atliekamo darbo.
Arūnas Daugėla
