Skolų išieškotojai patys sulaukia teisėsaugos kirčių ir persekiojimo.
Antstoliai – viena dažniausiai keikiamų profesijų Lietuvoje. Šie žmonės, vykdydami teismų sprendimus, iš klientų išgirsta pačių aštriausių žodžių. Maža to, teismų paskelbtas karas antstoliams šiomis dienomis pasiekė kulminaciją – šalies antstolių rūmų nariai pranešė, kad nuo gruodžio 1 dienos yra pasirengę stabdyti priverstinio poveikio priemonių vykdymą dėl skolininkų turto realizavimo procesų, jeigu nebus sudarytos sąlygos netrikdomai sprendimų vykdymo sistemos veiklai. Seimo Teisės ir teisėtvarkos komitetas žada atidžiau pažvelgti į šią opią problemą.
Už grotų – ir antstoliai
Lietuvos teisėjai vienas po kito skelbia nepalankius sprendimus šalies didmiesčiuose veikiantiems antstoliams.
Neseniai Vilniaus miesto 2-asis apylinkės teismas nusprendė, kad sostinės antstolis Darius Bliznigas piktnaudžiavo tarnybine padėtimi ir suklastojo oficialius dokumentus.
Teismas nusprendė, kad antstolis padarė didelę žalą valstybei ir penkiems fiziniams asmenims, tačiau nusprendė D. Bliznigui skirti lygtinę pusės metų laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidedant vieniems metams.
Įkandin jo – kiek anksčiau Vilniaus antstolėms Daivai Milevičienei ir Janinai Gančierienei teismas konstatavo panašias bausmes. Abi antstolės nuteistos už analogiškus nusižengimus. Už tai, kad neteisėtai kitiems asmenims perleido didelės vertės areštuotą turtą ir piktnaudžiaudamos tarnybine padėtimi padarė žalos valstybei ir fiziniams asmenims.
J. Gančierienei kelis mėnesius teko praleisti Panevėžio moterų pataisos namuose.
D. Milevičienės sutuoktinis, taip pat Vilniuje dirbantis antstolis Vitalis Milevičius, „Balsas.lt savaitei“ prasitarė neramiai laukiantis Lietuvos apeliacinio teismo nutarties. Vyras pasirengęs net blogiausiam scenarijui: į moterų kalėjimą išlydėti du mažamečius vaikus auginančią žmoną.
Ji teismo nemalonę užsitraukė po to, kai iš varžytinių išieškojo vieną sostinėje esantį butą, kurios savininkų bendrijai, kaip vėliau paaiškėjo, priklauso keli teisėjai.
Dvejopi standartai
Kodėl šalies teismai taip griežtai užsimojo sutrypti ir taip visuomenėje ne itin gerbiamos profesijos žmones? Ar antstoliai iš tiesų įklimpę iki ausų ir verti griežčiausios bausmės? Gal kalti šalyje galiojantys netobuli įstatymai?
Teismų girnos mala ir Klaipėdoje dirbančią antstolę Viktoriją Veliuvienę. Išvarginta nesibaigiančio teismų maratono moteris atvirai pareiškė: „Dabar žengiame to link, kad atsisakysime pardavinėti išvaržytą turtą, nes po to sulaukiame teisėsaugos persekiojimo.“
Anot jos, visi šalies antstoliai jau pasirašė peticiją ir ją įteikė Seimo pirmininkei Irenai Degutienei. Buvo sudaryta komisija Seime, kuri netrukus žada kviesti teisėjus, prokurorus, teisininkus ir kartu susėsti prie apskrito stalo bei plačiau pažvelgti į šią visuotinę problemą.
„Teisė teoriškai turėtų būti vienoda, bet kai kurie teismų sprendimai neretai skiriasi“, – sakė V. Veliuvienė.
Ją su vyru, praeityje garsiu uostamiesčio antstoliu Albinu Zenkevičiumi, kuris prieš keletą metų tapo ne visai skaidriai veikusių verslininkų ir jiems talkinusių teisėsaugininkų susidorojimo auka, bene labiausiai stebina dvigubi standartai už tą patį antstolio atliktą veiksmą.
Verta pastebėti, kad Vilniaus teisėjai už išvaržytą turtą nuteisė D. Milevičienę. Šiauliuose dėl tokio paties nusižengimo nemalonumų turėjo ir prieštaringai pagarsėjusi antstolė Eurika Rulienė.
Tačiau jai dėl to paties veiksmo nebuvo iškelta baudžiamoji byla, nes E. Rulienė – Petro Rimanto Brazio, buvusio Šiaulių apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus pirmininko, podukra. Apie jos patvirtintus neskaidrius sandorius, kurie prisidėjo žlugdant šiauliečio verslininko Arnoldo Normanto milijoninės vertės verslą, šių metų liepą ir rugpjūtį rašė „Balsas.lt savaitė“.
Apsukruolis pavertė kyšininku
V. Veliuvienė teisėsaugininkų smūgių sulaukė po to, kai pardavė prasiskolinusio žmogaus žemės sklypą su pusiau oficialiomis statybomis, iš varžytinių išieškojo butą, kurios savininkų bendrijai priklauso keli teisėjai.
„Vienas pilietis parašė raštą, kad neva viską klastojame. Bet jis pats vykdė nelegalią veiklą, jį nubaudė ir Valstybinė mokesčių inspekcija, sulaikė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnyba. Antstoliai išieškojo jam priklausantį nekilnojamąjį turtą – žemės sklypą su pusiau nelegaliomis statybomis.
Dėl ko užkliuvau teismui? Manyčiau, dėl prokuratūros ir teismų nekompetencijos. Tarpusavio ryšiai ir galbūt ryškus lietuviškas pavydas. Taigi visas kompleksas priežasčių“, – „Balsas.lt savaitei“ V. Veliuvienė atskleidė problemų atsiradimo priežastis.
Jos vyras, buvęs ilgametis antstolis A. Zenkevičius, buvo paverstas kyšininku. Jam sustabdyti antstolio įgaliojimai ir jau kurį laiką Klaipėdos apygardos teisme tebenagrinėjama byla.
„Su manimi susidorota dėl to, kad esu aršus ir skolininkams nepavyksta gražiuoju susitarti. Tas žmogelis, kuris pasistengė, kad būčiau teisiamas, yra vietos verslininkas.
Ekonominio pakilimo metais, kai daugelis Klaipėdos krašto teisėsaugininkų statėsi nuosavus namus, minėtas asmuo statybininkams vežiojo neaišku iš kur atgabentą žvyrą.
Jis buvo mūsų kontoros klientas – skolininkas, kuris vietoj 25 tūkst. litų išmokos pasiūlė sumokėti tik 6 tūkst. litų Ir po to buvau paverstas neva iš jo kyšį reikalavusiu antstoliu. Beje, jo nufilmuota ir dalimis išskaidyta abejotina vaizdo medžiaga teismo procese pamažu ima atsisukti prieš jį patį“, – kalbėjo teismo slenksčius minantis A. Zenkevičius.
Sniego gatvėje trūksta erdvės?
Pirmosios instancijos teisme nuteistos D. Milevičienės vyras V. Milevičius stebisi, kad to paties Vilniaus apygardos teismo teisėjai jo žmonos atžvilgiu priėmė skirtingus sprendimus.
Anot jo, iš pradžių to paties teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjas, peržiūrėdamas antstolės D. Milevičienės procesinius veiksmus, ieškinį atmetė, nes nustatė, kad antstolė veikė teisėtai.
Praėjus dviem mėnesiams, šių metų liepos 1-ąją, to paties Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjas nustato civilinio proceso kodekso pažeidimus ir nuteisia D. Milevičienę kalėti keturis mėnesius. Tiesa, prokuroras prašė net trejų metų.
„Dėl šios skaudžios problemos jau vis dažniau pasisako ir patys teisės pagrindus formuojantys mokslininkai. Jie teigia, kad taip neturėtų būti. Visa tai vyksta dėl netinkamo Baudžiamojo proceso kvalifikavimo, pritraukiant antstoliams baudžiamąją atsakomybę. Po tokių teismų sprendimų šios profesijos atstovams atsiranda baimė pardavinėti areštuotą skolininko turtą.
Juk galiausiai parduosi tą turtą ir pats sėsi į kalėjimą. Jei ta linkme mūsų teisinė sistema ir toliau keliaus, Rasų gatvėje (šioje Vilniaus vietoje esančiuose pataisos namuose atlieka bausmę buvę teisėsaugininkai, valdininkai – red. past.) reikės daryti didžiulį priestatą 130 žmonių ir juos visus tenai susodinti“, – teigė nežinomybėje gyvenantis nuo 1996-ųjų antstoliu dirbantis V. Milevičius.
TIK FAKTAI
Šiuo metu Lietuvoje dirba 130 antstolių.
10–15 proc. antstolių iškeltos baudžiamosios bylos arba pradėti ikiteisminiai tyrimai jų atžvilgiu.
Pradėtų tyrimų skaičius apygardų prokuratūrų veiklos teritorijose: Klaipėdoje – 15, Vilniuje – 13, Kaune – devyni, Šiauliuose – devyni, Panevėžyje – trys.
Darius Klingerys