Per pokalbį teismo pirmininkas apibendrino nusikalstamumo tendencijas, akcentavo, kokias bylas išnagrinėti įprastai būna sunkiausia bei žodžiais „nupiešė“ įvairius nusikaltimus vykdančių asmenų portretus.
A. Purvainis palietė ir itin jautrią teisėjų atlyginimų temą bei įvykdytą reformą, kuri kol kas nepadėjo išspręsti vienos esminių problemų teismuose – teisėjų trūkumo.
Kokios yra bylų tendencijos – dėl ko asmenys yra teisiami dažniausiai? Kaip keičiasi situacija pastaraisiais metais?
Kaip žinia, 2018 m. sausio 1-ąją įvyko teismų reforma. Nuo tos dienos buvo sujungti apylinkių teismai. Iki tol Kauno apylinkės teismas veikė tik miesto ir Kauno rajono ribose. Po to buvo prijungti Kėdainių, Jonavos ir Kaišiadorių apylinkių teismai.
Didžiausia dalis bylų yra susijusi su nusikaltimais žmogaus sveikatai. Čia būtų nesunkus arba nežymaus sveikatos sutrikdymas, smurtas artimoje aplinkoje. Bendrai tokios bylos sudaro apytiksliai 50 proc. visų bylų.
Skaitine išraiška bendras bylų skaičius mažėja. 2018 m. dėl nusikaltimų žmogaus sveikatai turėjome 1157 bylas, o per šių metų 10 mėnesių laikotarpį tokių bylų turėjome 486. Prieš 3 metus turėjome 847 bylas. Taigi, matome akivaizdų tokių bylų mažėjimą.
Tai, kad tokio pobūdžio bylų yra pakankamai daug, lėmė ir įstatymo pakeitimai. Vienas reikšmingesnių pakeitimų buvo tas, kad jau kurį laiką nebėra reikalaujama galimai nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjusio asmens pareiškimo. Anksčiau būdavo privaloma, kad būtų pradėtas ikiteisminis tyrimas, o pagal naują tvarką užtenka nustatyti smurto artimoje aplinkoje požymius, kad tyrimą būtų galima pradėti. Todėl šio pobūdžio bylų skaičius išlieka didelis.
Taip pat didelę dalį iš bendrai teisme gaunamų bylų sudaro nusikaltimai nuosavybei – vagystės, sukčiavimai, turto iššvaistymai, turto pasisavinimai. Bendrame santykyje vagysčių išlieka labai daug ir matome didėjančią tendenciją. Prieš 5 metus teismą dėl nusikaltimų nuosavybei pasiekė 749 bylos, o per šių metų 10 mėnesių – jau 659 bylos.
Kalbant dėl vagysčių, reikia atskirti vagystę ir nedidelės vertės vagystę. Svarbu pažymėti, kad kai buvo pakelta nedidelės vertės turto kartelė, nuo ko atsiranda baudžiamoji atsakomybė, nuo tada ženkliai išsaugo bylų skaičius dėl nedidelės vertė turto vagystės, bet atitinkamai sumažėjo dėl didesnės vertės turto vagysčių atvejų skaičius. Taigi, bendras nusikaltimų ir gaunamų bylų dėl vagysčių skaičius iš esmės nesumažėjo, o priešingai, netgi yra linkęs didėti.
Reikia įvertinti tai, kad teismą pasiekia mažiau bylų, todėl nusikaltimų nuosavybei skaičiai rodo proporcingą jų didėjimą.
Kas labiausiai nustebino dėl teismą pasiekiančių bylų?
Galime pasidžiaugti, kad šiemet mūsų teismas dar nėra sulaukęs nė vienos bylos dėl turto prievartavimo. Pirmas toks atvejis per 5 metus. Tiek 2018-siais, tiek 2020-siais tokių bylų turėjome po 6, o šiemet dar nė vienos.
Vis dėl to, šie metai buvo lūžis neigiama prasme dėl nusikaltimų teisingumui – dėl melagingų pranešimų, įskundimų apie nebūtus nusikaltimus, vengimo atlikti baudžiamojo poveikio priemones, arešto, laisvės atėmimo bausmes, tai pat dėl vengimo grįžti į įkalinimo įstaigas. Bylų dėl tokių nusikaltimų skaičius – išaugo.
Kaip matyti iš teisme gaunamų bylų ir jų tendencijų, vien tik per šių metų 10 mėnesių teismą pasiekė 130 bylų dėl nusikaltimų teisingumui. Iš šio skaičiaus net 47 bylos yra dėl vengimo sugrįžti į įkalinimo įstaigas ir 58 bylos dėl vengimo atlikti su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes ar baudžiamojo poveikio priemones.
2018 m. tokių bylų buvo tik 92, o 2020-siais – 102 bylos. O bylų, pavyzdžiui, dėl vengimo sugrįžti į įkalinimo įstaigą, buvo gaunama tik tiek, jog buvo galima suskaičiuoti tik ant vienos rankos pirštų. Iš esmės, tai kelia nerimą ir dėl bausmės vykdymo sistemos neefektyvumo, nes bausmių vykdymo sistema neveikia taip, kad asmenų elgesys būtų koreguojamas teigiama linkme, vykdant jam teismo paskirtą bausmę.
Paminėti skaičiai rodo, kad gaunasi priešingai, jis ima veikti nusikalstamai teisingumui ir nevykdo bausmių, kurios nėra susiję su laisvės atėmimu arba pasišalina ir negrįžta į įkalinimo įstaigą, kai vykdomos laisvės atėmimo bausmės.
Kitas labai neigiamas ir keliantis susirūpinimą reiškinys – neteisėtas disponavimas narkotinėmis medžiagomis. Šių bylų skaičius, lyginant su ankstesniais metais, drastiškai išaugo. Šiemet jau viršijome 2018 m. ir 2020 m. skaičius. Atitinkamai buvo 352 bylos 2018-siais, po dviejų metų 289, o šiemet per 10 mėnesių teismą pasiekė jau net 429 tokios bylos. Tai bene ryškiausias padidėjimas vertinant visas bylų tendencijas.
Yra stebima ir dar viena ryški tendencija, kurią galima įvardinti ir didele mūsų visuomenės bėda – transporto ir eismo saugumo bylos. Tame skaičiuje išsiskiria nusikaltimai, kai vairuojama esant neblaiviems, kuomet viršijamas 1,5 promilės neblaivumas arba vengiama jį pasitikrinti.
Beveik 95 proc. iš visų nusikaltimų transporto ir eismo saugumui sudaro būtent girtų vairuotojų bylos. 2018 m. turėjome 789 tokias bylas, 2020 m. – 749, o šiemet per 10 mėnesių – 585 bylos (iš jų 555 – dėl vairavimo išgėrus). Esant tokiais statistikai ir tendencijoms natūraliai turbūt kyla klausimas – ar šiuo atveju baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė priemonė, iš tikrųjų veikia, nes per penkerius metus, kai galioja toks teisinis reguliavimas, pagal teisme gaunamų bylų tendencijas, nematyti jokio situacijos gerėjimo.
Turbūt įstatymo leidėjas turėtų ieškoti, kur yra problema – ar bausmių ir baudžiamojo poveikio už tokius nusikaltimus sistema veikia neefektyviai ir neatgraso nuo tokiu veikų, ar baudžiamoji atsakomybė, kaip kraštutinė priemonė, apskritai nėra tikslinga, nes neleidžia pasiekti tikslų ir teigiamo pokyčio?
Minėjote, kad bendras bylų skaičius mažėja. Koks tas pokytis?
Yra stebimas bendras bylų skaičiaus mažėjimas. Baudžiamųjų bylų 2018 m. turėjome 3556, 2020 m. – 2966, o per šių metų pirmus 10 mėnesių – 2507. Mažėja ir civilinių bylų. Nuo 29 846 (2018 m.) ir 27 450 (2020 m.) iki 17 818 per pirmus šių metų 10 mėnesių.
Bendrą bylų mažėjimą lėmė ir tam tikri įstatymų pakeitimai. Per paskutinius penkerius metus buvo pakeistas ir tam tikrų kategorijų bylų priskirtinumas, jos dabar sprendžiamos neteismine tvarka (didelė dalis administracinių nusižengimų bylų, leidimai sudaryti sandorius ir kt.). Tam tikrą civilinių bylų skaičių sumažino atsiradęs privalomos mediacijos institutas. Bet yra ir kita mažėjimo tendencija – mažėja ir teisėjų skaičius, kas net ir bylų skaičiui mažėjant nesudaro prielaidų teisėjų optimaliam darbo krūviui ir jis santykinai išlieka didelis.
Ar jaučiamas didelis teisėjų, teismo darbuotojų trūkumas?
Kol dar nėra sumažintas teisėjų etatų skaičius, mes turime tokią bėdą, jog nuolat trūksta teisėjų. Ši tendencija paskutinius 2-3 metus itin ryški. 2021 m. neturėjome 12 teisėjų, praėjusiais metais trūko 17 teisėjų, o šiemet buvome pasiekę net 20 iš numatytų 85 etatų teisėjų trūkumą. Ir tik neseniai sulaukėme geros žinios – prezidentas priėmė keturių naujų teisėjų į Kauno apylinkės teismą priesaikas. Štai dėl ko šiai dienai turime 16 teisėjų trūkumą
Gal tai buvo lūžis į gerąją pusę, tikėkimės, kad ši tendencija įgaus pagreitį, o neužpildytų teisėjų etatų kiekis mažės.
Kokiu atlyginimu yra viliojami pradedantys teisėjai?
Nuo liepos 1 d. teisėjų atlyginimai buvo padidinti, tačiau kaip matyti, tai nesudarė prielaidų padidinti pretendentų į teisėjus skaičiaus, nes norinčių tapti teisėjais ir laikyti teisėjo egzaminą vis tiek nėra tiek, kiek tikėtasi. Teisėjų egzaminą visos Lietuvos mastu išlaiko kelis kartus mažiau asmenų, nei trūksta teisėjų vien tik Kauno apylinkės teisme. Gerai tik tiek, kad šis padidinimas pristabdė esamų teisėjų išėjimą iš teismų sistemos, tačiau nereikia galvoti, kad tai veiks amžinai. Turi ir toliau būti dirbama, jog būtų sukurta tokia teisėjo darbo užmokesčio sistema, kad ji neleistų dabar padidintam darbo užmokesčiui per keletą metų vėl atsilikti nuo visoje darbo rinkoje mokamų darbo užmokesčio rodiklių. Turi būti ieškoma efektyvesnių būdų, kad darbo užmokestis būtų susietas su ekonominiais rodikliais ir pagal juos perskaičiuojamas automatiškai, ko dabartinis reguliavimas nenumato.
Taip pat, po šių pakeitimų tapo nebesvarbu ar teisėjas dirba pirmą savaitę, ar 30 metų, jie gauna vienodą iki cento atlyginimą, dirbdami tos pačios grandies teisme, nes nebeliko dedamosios priemokos už stažą.
Ar toks pakeitimas, atsisakant priedo už stažą, nesumažins teisėjų skaičiaus ir neigiamai neatsilieps bendrai situacijai mes turbūt pamatysime tik po kelių metų. Nuogąstavimai dėl to kyla todėl, kad priimant sprendimą panaikinti priemoką už stažą, tai buvo įvertinta tik kaip paprastas priedas prie algos, bet nebuvo atkreiptas dėmesys, kad tai yra ir teisėjo įgaliojimo nepertraukiamumui užtikrinti skirta priemonė.
Aišku, apygardos teisme uždirbama daugiau nei apylinkės. Apylinkės teisme teisėjas uždirba kiek daugiau kaip 3,7 tūkst. eurų „į rankas“. Bet, jei šis atlyginimas, kaip minėta, nebus susietas su jokiu rodikliu, tai nereikės ilgai laukti, jog atlyginimai privačiame sektoriuje dėl infliacijos ir vidutinio darbo užmokesčio augimo nuo tokio atlyginimo pabėgs į priekį.
Taip pat teisme trūksta raštinės darbuotojų, kito teismo personalo. Jiems atlyginimą nustato teismo vadovas, tačiau jam tenka atsiremti į nepakankamą skiriamą finansavimą darbo užmokesčiui šiai darbuotojų grupei.
Kaip keičiasi paskiriamos bausmės už tuos pačius nusikaltimus šiandien ir prieš keletą metų?
Baudžiamasis įstatymas nustato tokias bausmes – viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas, laisvės atėmimas. Per paskutinius penkerius metus Kauno apylinkės teisme matome tokias tendencijas:
2018 m. daugiausia būdavo skiriama baudų (1 028), panašiai tiek pat ir laisvės atėmimo bausmių (1 016). Tada – laisvės apribojimo bausmė (922). Mažiausia buvo skiriama viešųjų darbų.
Vėliau tas santykis kito. 2020 m. daugiausia buvo išliko baudų (797), tačiau antroje vietoje – laisvės apribojimas (766). Laisvės atėmimas nukrito į 3 vietą.
Šiemet bauda išlieka dažniausiai skiriama bausmė, o į antrą vietą sugrįžo terminuoto laisvės atėmimo bausmė. Tačiau kartu reikia pažymėti svarbų dalyką, kad išaugo laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas.
2018 m. iš 1016 paskirtų laisvės atėmimo bausmių vykdymas buvo atidėtas tik 163 atvejais, o šiemet iš 618 tokių bausmių, atidėjimas buvo pritaikytas 106 kartus. Taigi, terminuotos laisvės atėmimo bausmės vykdymas yra atidedamas vis dažniau, kas reiškia, kad dažniau yra taikoma probacija.
Kokia situacija dėl paskirtų baudų arba turtinės/neturtinės žalų išieškojimo?
Tai yra viena silpniausių vietų bausmių sistemoje, nes baudų įvykdymas ir išieškojimas yra neefektyvus, turbūt nesiekiantis net 30 procentų. Neefektyvumą lemia nesutvarkyta bausmių sistema, dėl ko iš esmės paskirtų bausmių-baudų mokėti kartais nuteistiesiems net „neapsimoka“. Tai lemia nesutvarkytas santykis su kitomis bausmėmis, draudimas keisti baudą kitos rūšies bausme, kai bausmės bendrinamos ir kt. Štai dėl ko turime tokias situacijas, kai asmuo teistas 10 kartų, jam paskiriama bauda pirmuoju nuosprendžiu, tačiau jis ją „atsineša“ iki 10-to nuosprendžio ir jos toliau nemoka.
Priteistos turtinės žalos vykdymo efektyvumas priklauso nuo antstolių veiklos efektyvumo, išieškant turtinę žalą. Turi būti sukurta tokia sistema, kuri skatintų nuteistuosius ir/ar skolininkus kuo greičiau įvykdyti (sumokėti) paskirtas baudas ar priteistas sumas ir jie suvoktų, jog neįvykdžius to kuo greičiau, jiems kiltų neigiami padariniai. Kitaip sakant, ši sistema turi būti tokia, kuri skatintų nuteistųjų ar skolininkų suvokimą, kad jiems vis tik „apsimoka“ kuo greičiau savanoriškai sumokėti tiek baudą, tiek priteistą žalą.
Deja, teigiamų pokyčių ta linkme nematau ir šiuo metu Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos pristatytuose Baudžiamojo kodekso pakeitimuose.
Turime situacijų, kai du girti vairuotojai – vienas įkliuvo su 20 tūkst. eurų vertės automobiliu, o kitas – su, pavyzdžiui, 800 eurų vertės transporto priemone. Įstatymas numato konfiskavimą tokiais atvejais arba pinigų vertės išieškojimą. Nors pažeidimas tas pats, tačiau atomazga kardinaliai skirtinga. Gal iš savo praktikos galėtumėte įvardyti daugiau panašių pavyzdžių?
Tai yra ne bausmės, o baudžiamojo poveikio priemonės skyrimo klausimas. Galima vairuoti bet kokios vertės automobilį, bet nuo to negali priklausyti galimybė taikyti baudžiamojo priemonę – turto konfiskavimą. Baudžiamojo poveikio priemonė nėra bausmė, jos paskirtis yra prevencinė. Bendra taisyklė yra ta, kad automobilis turi būti visada konfiskuojamas kaip nusikaltimo padarymo priemonė, kad žmogus dar kartą su ja nenusikalstų. Tačiau gali būti įvairių situacijų.
Pavyzdžiui, automobilis priklauso kitam žmogui, lizingo bendrovei, įmonei. Tokiu atveju konfiskavimas nėra išeitis, nes nukentėtų tretieji asmenys. Tada įstatymas numato išimtį, kad galima išieškoti turto vertę arba jo dalį atitinkančią pinigų sumą iš kaltininko. Sprendžiant dėl to, kokią sumą išieškoti, reikia vadovautis proporcingumo principu. Juk gali būti vilkiko vairuotojas girtas įkliuvęs, kur transporto priemonė kainuoja kelis šimtus tūkstančių eurų ir ji priklauso įmonei, o ne jam.
Šiuo atveju, išieškant tokią sumą, tai būtų aiškiai neproporcinga baudžiamojo poveikio priemonė, kuri viršytų pačios bausmės dydį.
Kokių bylų nagrinėjimas yra sudėtingiausias?
Sudėtingiausios būna tokios bylos, kai kažkas pražiūrima ikiteisminiame tyrime ir dėl to jis yra nekokybiškai atliktas. Būna tokių situacijų, kai teisme reikia atlikti daug ikiteisminio tyrimo metu neatliktų veiksmų, kas reiškia teisme atliekamą ikiteisminį tyrimą (ar dalį jo) – tai neigiamai atsiliepia bylos nagrinėjimo trukmei ir nagrinėjimą daro sudėtingesnį. Tokiu atveju, kai bylos nagrinėjimas prasideda nuo ikiteisminio tyrimo, procesas neabejotinai apsunksta.
Teismas juk turi bet kokiu atveju teisingai ir išsamiai išnagrinėti bylą. Pastebiu, kad kartais skubama pabaigti ikiteisminius tyrimus vien tik tam, kad kuo greičiau byla atsidurtų teisme. Turime suprasti, kad bylą perdavus i teismą, procesas nepasibaigia, nes byla turi būti išsamiai išnagrinėta. Bylos, kuriuose yra trūkumų, padarytų ikiteisminių tyrimų metu, yra nagrinėjamos ilgiau ir tai apsunkina kuo greitesnį teisingo teismo sprendimo priėmimą.
Taip pat sudėtingos tos bylos, kur kaltinimų ir/ar kaltinamųjų skaičius yra didelis. Šios bylos sudėtingos dėl organizavimo ypatumų (didelis proceso dalyvių, jų gynėjų skaičius ir jų užimtumas kitose bylose), taip pat bylos dėl finansinių nusikaltimų – šiose bylose būdingas labai didelis liudytojų skaičius, dideli kiekiai buhalterinės apskaitos ir ekspertinių tyrimų dokumentų, kuriuos teismui, tiriant įrodymus, vėliau reikia įvertinti.
Kitas dalykas, kuris gali lemti bylų sudėtingumą – kaltinamųjų ir jų gynėjų pasirinktos taktikos ir gynybinė pozicija. Dėl iškeltų gynybinių versijų, teikiamų prašymų bei jų skaičiaus ir laiko, kuris reikalingas viską nuodugniai patikrinti ir ištirti, bylos taip pat tampa sudėtingesnėmis nagrinėti. Tačiau, galiojant nekaltumo prezumpcijai, teismas turi pareigą išsamiai patikrinti visas įmanomas versijas, kad neliktų jokių abejonių dėl kaltinamojo asmens kaltumo arba nekaltumo.
Teisinė sistema tobulėja, o kaip keičiasi nusikalsti linkusio asmens portretas su metais? Ar jie tampa labiau išsilavinę, gal nusikaltimai vykdomi ne taip tiesmukai?
Priklauso nuo nusikaltimų. Jei kalbėsime apie vagystes, tai paprastai veikia asmenys nuo 20 iki 30 metų, kiek mažiau – nuo 30 iki 40 metų asmenys. Paprastai jie turi po kelis teistumus, niekur nedirba, dažnai net būna nebaigę vidurinės mokyklos, ir neretai būna priklausomi nuo narkotinių medžiagų, dėl ko ir vagiliauja, siekiant įgauti pinigų narkotikų įsigijimui.
Jei kalbėtume apie seksualinius nusikaltimus, tai amžius svyruotų nuo 20 iki 50 metų. Paprastai tokius nusikaltimus įvykdo nevedę ar išsituokę vyrai, dažnai jie būna anksčiau teisti, bet nebūtinai už analogiškas veikas, neturintys darbo. Ir dažnai būna apsvaigę nuo alkoholio. Išskirtinis tokių asmenų požymis yra tas, kad aiškindami aplinkybes dėl įvykdytų nusikaltimų jie teigia, kad patys nesuprato, kodėl taip pasielgė.
Jei kalbėtume apie vairavimą išgėrus, tai jau stebimas kitas amžiaus intervalas – nuo 30 iki 40 metų, kiek rečiau – iki 50 metų. Tokie asmenys paprastai būna neteisti, bet būna ir išimčių. Dažniausiai tai dirbantys ir išsilavinę asmenys.
Dėl neteisėto disponavimo narkotinėmis medžiagomis galima išskirti dvi asmenų grupes – tai asmenys, kurie atlieka laisvės atėmimo bausmę ir nusikaltimus daro įkalinimo įstaigose ir tie, kurie yra laisvėje. Laisvėje esančių išskirtinis požymis yra tas, kad jie dažnai yra teisti ne po vieną kartą. Be to, jie dažnai teisti ir už vagystes, kurias įvykdo, jog gautų pinigų narkotinėms medžiagoms įsigyti. Jie dažnai su žemu išsilavinimu, nedirbantys, neturi šeimos.
Aišku, būna ir nuostabą keliančių išimčių. Štai, pamenu vieną bylą kurioje du asmenys – sutuoktiniai, buvo kaltinami nedidelės vertės vagyste. Tuomet jų pavogtame maisto krepšelyje buvo krapai, konservai, žuvis ir kiti produktai. Abu asmenys buvo su aukštaisiais išsilavinimais, turintys darbus, uždirbo tuo metu bendrai apie 2,5-3 tūkst. eurų, bet anksčiau jau buvo teisti už analogišką nusikalstamą veiką. Asmenys teisme teigė, kad jie nelabai supranta, kodėl taip padarė ir pasakojo, kad norėjo tiesiog prabangiau pavakarieniauti.
Šie metai teismui jubiliejiniai – teismas buvo įsteigtas lygiai prieš 90 metų. Kuo išskirtinė ši sukaktis?
Kauno apylinkės teismas įsteigtas 1933 m. Tų pačių metų liepos mėnesį, priėmus Teismų santvarkos įstatymą, jame buvo numatyti apylinkių teismai. Tų pačių metų spalio 10 dieną Respublikos Prezidentas paskelbė Apylinkių teismams steigti įstatymą, kuriuo remiantis buvo steigiamas ir Kauno apylinkės teismas. Šiuo įstatymu terminą apylinkės teismui įsteigti turėjo nustatyti Teisingumo Ministeris. Vykdydamas šią pareigą, Teisingumo Ministeris 1933 m. lapkričio 18 d., pasirėmęs Apylinkių teismams steigti įstatymu, nustatė, kad įsteigiamas Kauno apylinkės teismas.
Turėjo būti įsteigta 12 teismų – iš kurių vienas buvo paminėtas Kauno apylinkės teismas. O 1933 m. lapkričio 18 d. Teisingumo Ministeris nustatė konkrečius terminus apylinkės teismams įsteigti. Tuo įsakymu buvo nustatytas terminas Kauno apylinkės teismui įsteigti – 1934 m. sausio 1 d. Taigi, lapkričio 18 d., prieš 90 metų, buvo pasirašytas paskutinis iš trijų steigiamųjų dokumentų, kuomet buvo įsteigtas mūsų teismas.
Pažymėtina, kad teismas buvo įsteigtas toje pačioje vietoje, kur ir teismas yra dabar. Iš Laisvės alėjos pusės esanti pastato dalis išlikusi nuo tų laikų. Ši sukaktis yra išskirtinė tuo, jog net ir sovietų okupacija teismo iš šios vietos nepatraukė ir atkūrus nepriklausomybę teismas iki šiol veikia ten, kur ir buvo įsteigtas prieš 90 metų.
Taip pat galime paminėti, jog 1933-1944 m. Kauno apylinkės teisme dirbo nuo 10 iki 17 teisėjų, štai, šiai dienai, esame užaugę iki 85 teisėjų etatų.
