Rašyti komentarą...
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį kaltu dėl kito teisėjo papirkimo pripažino Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių.

Lietuvos apeliacinis teismas ketvirtadienį kaltu dėl kito teisėjo papirkimo pripažino Kauno apygardos teismo teisėją Ramūną Antanavičių.

REKLAMA

Išteisinamasis 2018 metų Vilniaus apygardos teismo nuosprendis panaikintas, teisėjui skirta 200 minimalaus gyvenimo lygio dydžio, tai yra 7532 eurų bauda, per posėdį pranešė teisėjas Justas Namavičius.

Nuosprendis įsiteisėjo iškart po paskelbimo. 

„Byloje pakako duomenų dėl R. Antanavičiaus nuteisimo“, – sakė J. Namavičius.

Generalinė prokuratūra R. Antanavičiui siūlė skirti 25 tūkst. eurų baudą. Apeliacinis teismas mažesnę baudą skyrė atsižvelgęs į nuteistojo asmenybę.

Kauno apygardos teismo teisėjas R. Antanavičius byloje kaltinamas, jog tuometiniam Mažeikių rajono apylinkės teismo teisėjui Mindaugui Klemeniui 2017 metų birželį davė 600 eurų kyšį už tai, kad pastarasis sumažintų vairuotojui teisės vairuoti transporto priemones atėmimo terminą.

REKLAMA

Gavusi teisėsaugos medžiagą, tuometinė prezidentė Dalia Grybauskaitė sustabdė R. Antanavičiaus įgaliojimus. Jie sustabdyti iki šiol.

Byla teismui perduota 2017 metų rudenį, tačiau galutinio verdikto paskelbti dar nepavyko. Pirmosios instancijos teismas R. Antanavičių išteisino, neįrodęs jo dalyvavimo padarant nusikaltimą, apeliacinės instancijos teismas pakeitė išteisinimo pagrindą nurodydamas, kad teisėjas nepadarė veiklos, turinčios nusikaltimo požymių. Aukščiausiasis Teismas bylą grąžino Apeliaciniam teismui.

Lietuvos apeliacinis teismas, antrą kartą apeliacine tvarka išnagrinėjęs baudžiamąją bylą ir atlikęs įrodymų tyrimą, padarė išvadą, kad Vilniaus apygardos teismas nepagrįstai nesivadovavo pagrindinio liudytojo, t. y. teisėjo M. Klemenio, parodymais.

„Liudytojo parodymai viso proceso metu buvo nuoseklūs, logiški ir kartu su kitais įrodymais patikimai patvirtina, kad R. Antanavičius davė 600 eurų kyšį apylinkės teismo teisėjui, pageidaudamas, jog pastarasis, vykdydamas savo, kaip teisėjo, įgaliojimus, neteisėtai veiktų, t. y. išnagrinėjęs fizinio asmens skundą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo, priimtų minėtam asmeniui palankų sprendimą ir sumažintų teisės vairuoti transporto priemonę atėmimo terminą“, – paskelbė Apeliacinis teismas.

REKLAMA
REKLAMA

Užuominos perkant medų

M. Klemenis buvo apklaustas nagrinėjant bylą Vilniaus apygardos teisme, vėliau iš naujo apklaustas Apeliaciniame teisme.

2017 metų birželio 4 dieną R. Antanavičius užvažiavo pas M. Klemenį, norėdamas įsigyti medaus, anksčiau jis jau buvo pirkęs medaus iš kolegos. Vyrai buvo pažįstami, anksčiau abu dirbo Mažeikių teisme.

Pasak M. Klemenio, iš pokalbio su R. Antanavičiumi jis supratęs, kad norima, jog jis iš neblaivaus vairavusio asmens neatimtų teisės vairuoti, kad nuobauda būtų švelnesnė.

M. Klemenis kolegai iš Kauno apygardos teismo sakęs, jog teismų praktika tokiose bylose yra griežta, neblaivūs vairuotojai praranda teisę vairuoti. Tuo metu R. Antanavičius aiškino, kad praktika neblaivių vairuotojų bylose yra ne tokia jau griežta ir jis pats ją taiko.

Teigė sulaukęs kyšio ir iš teisėjo, ir iš prokuroro

M. Klemenis iš R. Antanavičiaus paėmė įmautę su dokumentais. 

„Po kiek laiko traukiu lapus, o tarp tų lapų – vokas. Man iš karto lengvas šokas, ištraukiau voką ir pamačiau ten eurų banknotus po 50 eurų“, – yra sakęs M. Klemenis.

REKLAMA
REKLAMA

Bylos duomenimis, teisėjui duotas 600 eurų kyšis.

„Kilus šokui, nežinojau ką daryti, ryte turėjau važiuoti į Vilnių, į Santaros klinikas. Galvoje sukosi, ką daryti su voku“, – pasakojo M. Klemenis.

Jis tikino bandęs susisiekti su Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT), tačiau jam nepavyko, apie galimą kyšį savo tiesioginiam vadovui nepranešė. STT apie galimą korupcinę veiką pranešta birželio 21 dieną. 

Prisiminęs, kad R. Antanavičius Mažeikiuose turi butą, M. Klemenis įmautę su pinigais birželio 9 dieną nuvežė ir įmetė į R. Antanavičiaus buto pašto dėžutę. Paskui pranešė R. Antanavičiui ir pasiūlė jam „išsivalyti reklamas pašto dėžutėje“. Pastarasis ne iš karto suprato, kurią dėžutę, ir manė, kad jam siūloma išsivalyti elektroninio pašto dėžutę.  

Teisėjui M. Klemeniui atsisakius priimti kyšį, birželio 22 dieną su tuo pačiu prašymu ir jau 1000 eurų dydžio kyšiu jį bandė papirkti tuometinis Mažeikių rajono apylinkės prokuroras Žilvinas Gžimaila.

REKLAMA
REKLAMA

M. Klemenis pripažino, kad dar vieno teisininko kreipimasis dėl to paties vairuotojo jį pribloškė.

Šiam vairuotojui Mažeikių policija už vairavimą neblaiviam Mažeikiuose, Laisvės gatvėje, (1,16 promilės girtumas) skyrė 300 eurų baudą ir metams atėmė teisę vairuoti. Vyras parašė skundą teismui. Dėl mėginimo padėti vairuotojui, kaip įtariama, ir įkliuvo R. Antanavičius bei Ž. Gžimaila.

Vėliau vairuotojo skundas išnagrinėtas teisme, policijos nutarimas nubausti vairuotoją paliktas galioti. Paaiškėjus mėginimams papirkti M. Klemenį, bylą išnagrinėjo kitas Mažeikių teisėjas.

Krata – teisėta

Byloje keltas klausimas dėl teisėjo kratos, atliktos jo gyvenamojoje vietoje, teisėtumo – ji atlikta iki prezidento sutikimo patraukti teisėją baudžiamojon atsakomybėn.

Lietuvos apeliacinis teismas, vadovaudamasis Konstitucinio Teismo 2020 metų kovo 9 dienos nutarimu, padarė išvadą, kad teisėjo krata jo gyvenamojoje vietoje nelaikytina kitokiu teisėjų laisvės suvaržymu ir buvo atlikta teisėtai.

REKLAMA
REKLAMA

R. Antanavičius anksčiau yra dirbęs Mažeikių rajono apylinkės teisme. Šis teisėjas yra dalyvavęs atrankoje į Kauno apygardos teismo pirmininko pareigas. R. Antanavičius 2001–2002 metais yra dirbęs juristu Plungės rajono savivaldybės administracijoje, 2002–2005 metais dirbo specialistu Specialiųjų tyrimų tarnyboje, vėliau – padėjėju Klaipėdos miesto apylinkės teisme, teisėju Mažeikių rajono apylinkės teisme.

Nuo 2013 metų lapkričio R. Antanavičius dirbo Kauno apygardos teisme.

M. Klemenis teisėju nebedirba, iš darbo išėjo savo noru ir tapo advokatu.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų