Tačiau visuomenėje netyla diskusijos apie tai, kad užstato sistema nėra labai patogi – esą didieji prekybos tinklai taromatų išduotus čekius išgrynina tik toje pačioje parduotuvėje, kurioje buvo priimta tara. Gyventojai svarsto, kad būtų patogu turėti galimybę čekius išsigryninti visose to paties prekybos tinklo parduotuvėse.
Vienas iš didžiųjų prekybos tinklų „Rimi“ jau nuo pirmojo taromato pastatymo 2016 metais sudarė savo klientams galimybę čekius už tarą išsigryninti skirtingose tinklo parduotuvėse. Prekybos tinklo viešųjų ryšių vadovė Renata Keršienė teigia, kad sprendimas buvo priimtas tam, kad pirkėjams būtų patogiau ir jie aktyviau naudotųsi taros užstato sistema.
Naujienų portalas tv3.lt pasidomėjo, ar Aplinkos ministerija planuoja įpareigoti parduotuves leisti klientams čekius išsigryninti kitose tinklo parduotuvėse arba tokius pokyčius planuoja patys prekybos tinklai.
Aplinkos ministerijos atsiųstame laiške teigiama, kad pastaruoju metu buvo vertinamos tik užstato sistemos plėtros galimybės (papildant pakuotėmis, kurioms šiuo metu nėra taikoma užstato sistema), tačiau kitokių pakeitimų neplanuojama.
Aplinkos ministerijos atstovai pastebi, kad remiantis 2018 m. gruodžio mėn. vartotojų apklausos rezultatais, 97 proc. vartotojų patenkinti užstato sistemos veikimu, 88 proc. vartotojų pripažino, kad užstato sistema paskatino dar atsakingiau rūšiuoti visas atliekas.
„Užstato sistemos administratoriaus“ direktorius Gintaras Varnas teigia, kad teisės aktai numato pirkėjo teisę atsiimti pinigus arba juos panaudoti perkant toje parduotuvėje, kurioje grąžino užstatines pakuotes.
„Mes atliekame gyventojų apklausas ir matome, kad net 97 proc, apklaustųjų yra patenkinti užstato sistemos funkcionavimu, o klausiant apie tobulintinas sistemos vietas, užstato sumų išmokėjimas nėra įvardijamas kaip pageidautina galimybė.
Kiekvienas prekybos tinklas gali pats pasirinkti ir papildomas galimybes kaip yra išmokamos sumos už užstatą. Turbūt tai yra daroma atsižvelgiant į to prekybos tinklo pirkėjų pageidavimus bei technines galimybes“, – teigia G. Varnas.
Vieni pokyčių neplanuoja, kiti tikisi, kad jie bus ateityje
Prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Indrė Baltrušaitienė teigia, kad „Iki“ parduotuvėse pridavus tarą į taromatus ir gavus čekį galima apsipirkti ar atgauti pinigus tik toje pačioje parduotuvėje.
„Planų keisti šios sistemos taip pat nenumatyta“, – priduria I. Baltrušaitienė.
„Maximos“ komunikacijos ir korporacinių reikalų departamento direktorė Ernesta Dapkienė teigia, kad artimiausiu metu konkrečių pokyčių užstato sistemoje neplanuoja, tačiau tikisi, kad ateityje čekius už tarą galės grynintis visose tinklo parduotuvėse:
„Siekiame, kad apsipirkimas mūsų klientams būtų malonus ir paprastas, todėl svarstome įvairias galimybes, kaip taros grąžinimo procesą galėtume patobulinti. Greta ar pačiose beveik pustrečio šimto mūsų parduotuvių įrengtas taromatų tinklas yra itin skaitlingas, todėl pokyčiams reikia laiko, bet, tikimės, kad ateityje tokią galimybę savo klientams galėsime pasiūlyti.“
„Norfos“ atstovas spaudai Darius Ryliškis teigia, kad kol kas nesulaukia klientų skundų dėl nepatogaus užstato sistemos veikimo, todėl administracija neturi planų leisti klientams išsigryninti čekius už tarą skirtingose tinklo parduotuvėse: „Techninės galimybės yra. Ir, jei tik būtų poreikis, iš karto svarstytume tokią galimybę“.
Pokyčių artimiausiu metu nesulauks ir „Lidl“ klientai. Kaip pranešė „Lidl Lietuva“ komunikacijos vadovas Valdas Lopeta, pokyčiams kol kas nėra poreikio, o prekybos tinklas aktyviai grąžinti tarą klientus skatina kitais būdais – organizuodami užstato čekių loteriją.
