Trakų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Valstybinės priešgaisrinės priežiūros poskyrio viršininkas Giedrius Jasionis pataria net ir trumpam nepalikti degančių žvakių, nes jos gali sukelti gaisrą. „O ruošiant šventinius patiekalus būtina atsargiai elgtis su dujinėmis ir elektrinėmis viryklėmis bei kitais elektros prietaisais, – teigia G. Jasionis. – Kadangi viryklės skleidžia karštį, todėl gali užsidegti šalia laikomi rankšluosčiai, užuolaidos ar padžiauti skalbiniai. Maisto produktai taip pat yra degūs. Jeigu verdantis puodas bus paliktas be priežiūros, jis irgi gali užsidegti.“
Pareigūnas primena, kad pridegusio maisto negalima gesinti vandeniu. Ypač pavojingi įkaitę riebalai. Šeimininkės turi gerai įsiminti, kad ugnis puode ar keptuvėje užges uždengus ją dangčiu, nedegiu audeklu ir išjungus degiklį.
Kodėl švenčių metu padaugėja nelaimių? „Šventiškas šurmulys žmogui kelia ne tik džiaugsmą, bet ir stresą. Dažnai jo net nepripažįstame – juk pagal priimtą vakarietišką gyvenimo būdą, svarbiausia yra laiką išnaudoti efektyviai, tad skubėjimas tiesiog tampa gyvenimo stiliumi. Šventės tik dar labiau tai išryškina,“ - sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vyriausioje specialistė psichologė Liepa Raškevičienė.
Pasak jos, prieš šventes ir jų metu stengiamės kuo daugiau suspėti. Todėl dažnai ir miegame per mažai – juk „reikia“ ne tik pasiruošti šventėms, tačiau ir „neatsilikti nuo pasaulio“. O kur dar visas siūlomas informacijos srautas: žinios, naujienos socialiniuose tinklapiuose ir kt.
Kaip teigia psichologė, toks gyvenimo tempas didina nervinę, psichinę ir emocinę įtampą, todėl tampame mažiau atidesni, labiau išsiblaškę. Tada neretai vartojama ir daugiau alkoholio.
„Kai imamės daug darbų, pradedame neatsargiai elgtis buityje, rizikingiau vairuojame, o per skubėjimą ir nuovargį, pavyzdžiui, pamirštame išjungti lygintuvą, paliekame ant viryklės užkaistą puodą... – vardija psichologė. - Ką daryti? Sustoti ir pabandyti susikaupti. Būti čia ir dabar. Aiškiai sau pasakyti, kad svarbus ne mišrainių kiekis ant šventinio stalo ar aplankytų giminių skaičius, o mūsų pačių ir kitų žmonių saugumas“.
Jos teigimu, šventes emociškai sunkiau išgyvena vienišesni ir garbaus amžiaus žmonės – juos gali apimti slogesnė nuotaika, padidėti noras vartoti alkoholį ir kt., todėl jie dažniau atsiduria pavojingose situacijose. Beje, kaip liudija statistika, gaisruose taip pat dažniau žūsta vyresnio amžiaus žmonės.
Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento duomenimis, šiemet jau kilo 3 391 gaisras, o juose žuvo 45 gyventojai.
