Sysas apie Šeimos paketą: „ar mes pasvėrėme kaštų ir naudos analizę?“

„(Už įsipareigojimus sumokės – ELTA) arba kita Vyriausybė, jeigu įsigaliojimas bus 2029 metų sausio 1 d., arba jie (pažadai – ELTA) nebus tokio dydžio, kokius kažkas kažkur pasakė“, – interviu portalui „15min“ sakė A. Sysas, paklaustas, kas sumokės už Vyriausybės parengto Šeimos paketo pažadus.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Lietuvoje kilo klausimų dėl rusiškų grūdų: štai ką žada premjeras

Sinkevičius įvertino susitikimą su Kasčiūnu: randame susitarimo taškų

Sinkevičius: norėčiau aiškaus plano dėl santykių su Kinija normalizavimo

„Ne visi (pasakymai skamba realistiškai – ELTA). Iškart pasakau – ne visi“, – tęsė politikas. 

Parlamentaras tvirtino, kad ambicija yra sveikintina, tačiau pažymėjo, kad svarbu kruopščiai įvertinti priemonių poveikį.

„Noras padaryti, kad kažkam būtų lengviau, geriau, – tai sveikintina, tikrai negaliu burnoti. Bet ar mes pasvėrėme kaštų ir naudos analizę? Nes prisidengdami tuo, kad „demografija prasta“, mes galime ten nuskandinti daug pinigų, bet ar mes gausime efektą?“ – kalbėjo jis, paklaustas, ar Vyriausybės priemonių visuma su ambicingu Šeimos paketu yra realistiška.

Jis neįvardijo konkrečių pažadų, kurie kelia abejonių, tačiau tikino, kad šeimos politikoje yra finansiškai nepamatuotų įsipareigojimų. Anot A. Syso, gimstamumas mažėja visoje Europoje ir vien didesnės išmokos ar mokestinės lengvatos šeimoms problemos neišspręs.

„Šeimos politikoje yra tokių nepamatuotų (įsipareigojimų – ELTA). Man atrodo, apskritai, kai mes kalbame apie demografiją ir vaikų gimdymą, „susirenka dėdės su tetomis“ ir sprendžia, ar jauni žmonės norės turėti vaikų, ar ne. Žiūrėkime kontekstą visoje Europoje – aplink Ukrainą, kur vyksta karas, visose šalyse gimstamumas sumažėjo, visoje Europoje ir visame pasaulyje gimstamumas sumažėjo. Karta kitaip supranta savo gyvenimą“, – akcentavo Seimo BFK pirmininkas.

„Čia turi būti visuma ir tai nebus panacėja, kad pradės gimdyti. (...) Mes galime paimti 20 mln. eurų ir skirti turtingesnėms šeimoms, kurios gali sumokėti ir pirminį įnašą, ir gauti valstybės lengvatą, ir jie pasistatys 20 šeimų būstus. (…) Bet jeigu tuos 20 mln. eurų mes atiduodame savivaldybėms, jos prisideda su savais už parduotus socialinius būstus, jos gali pastatyti namą, kuriame galbūt nebus 80–100 kvadratų, bet bus būstai po 40–60 kvadratų ir jų gaus daugiau“, – pridūrė jis.

Anot jo, vien mokestinių pakeitimų menką poveikį rodo kitų šalių patirtys, pavyzdžiui, Lenkijoje, uždraudus abortus ir skyrus dideles sumas šeimoms, turinčioms vaikų, A gimstamumo rodiklis pernai buvo prastesnis nei Lietuvoje. Be to, parlamentaro teigimu, situacija panaši ir Vengrijoje, kur valstybė šeimas, turinčias vaikų, atleido nuo visų mokesčių.

Seimo BFK pirmininkas pažymėjo, kad, siekiant kitų metų valstybės biudžete krašto apsaugos sistemai skirti bent 5 proc. nuo bendrojo vidaus produkto (BVP), ne visi Vyriausybės programoje numatyti planai yra nepakeičiami.

„Ten neparašyta konkrečiai, kad bus taip – ten yra tikslas ir siekiamybė. Siekiamybė visada yra labai gerai. Ten netgi šeimos rėmimo klausimai visi parašyti taip, kad tai nėra užbrėžta raudona linija ir, jeigu mes neįvykdome, tai jau čia kažkas nusišauna“, – kalbėjo jis.

Parlamentaras tikino, kad visų įsipareigojimų, numatytų koalicinėje sutartyje, jos prieduose, suderinti bus neįmanoma siekiant, kad valstybės biudžeto išlaidos neviršytų ES reikalavimų.

„Neįmanoma bus ir vis tiek mus riboja (ES reikalavimai  – ELTA), mes neturime savo valiutos, kur galėtume įjungti spausdinimo mechanizmą“, – pažymėjo jis.

Kaip skelbė ELTA, rudenį socialinės apsaugos ir darbo ministrė ketina pristatyti Šeimos paketą.

Viena iš svarstomų paketo krypčių – lankstesnė vaiko priežiūros atostogų sistema ir didesnės išmokos, būsto prieinamumo gerinimas, taip pat pagalba šeimoms sprendžiant vaikų užimtumo klausimus.

Apie būtinybę didinti gimstamumą kalba ir kiti koalicijos partneriai – demokratai ir „valstiečiai“, taip pat aptariama galimybė pasirašyti partijų susitarimą dėl demografijos.