„Tai, ko gero, vienintelis būdas, jog mus išgirstų, nes derantis šiaip negirdi. Čia yra kiekvieno žmogaus, matyt, asmeninis įsitikinimas. Aš savo komandai, savo profesinei organizacijai sakau, kad jau pats pasiekimas, jog mes susiorganizavome, kad mes streikuojame, kad esame komanda, yra didžiulis, didžiulis pasiekimas. Ir šitas streikas tikrai nėra apie pinigus. Šitas streikas yra apie požiūrį, apie pažadų laikymąsi ir apie, sakyčiau, jaunimą, kuris galbūt ateis į mokyklas mokyti“, – Eltai teigė LŠDPS Vilniaus Baltupių progimnazijos profsąjungos pirmininkė, anglų kalbos mokytoja Jūratė Gabiūnaitė.
Pasak jos, Vilniaus Baltupių progimnazijoje streikuoja 57 darbuotojai.
„Šįsyk mes streiką pradėjome labai, labai ramiai: be protestų, be mitingų, be gražių lozungų. Paprasčiausiai visą savaitgalį dirbome, bendravome, rengėme susirinkimus. Buvo nuspręsta vyresniuosius (moksleivius – ELTA) išleisti mokytis nuotoliniu būdu. Jie gavo užduotis visai savaitei, kad galėtų mokytis. O mūsų mokytojai ramiai namuose dirba, ruošiasi grįžimui po streiko“, – dėstė J. Gabiūnaitė.
Vilniaus Žvėryno gimnazijoje ugdymo procesas buvo sustabdytas, šioje mokykloje streikuoja 53 darbuotojai.
„Streikuoja ne tik profesinės sąjungos nariai, ne tik mokytojai – yra streikuojančių ir švietimo pagalbos specialistų, ir ne profesinės sąjungos narių. Kitaip sakant, dirba tik trys mokytojai ir keli švietimo pagalbos specialistai. Mokykla tuščia, ugdymo procesas sustabdytas“, – Eltai teigė LŠDPS Žvėryno gimnazijos profesinės sąjungos pirmininkė Odeta Jonykienė.
„Kadangi streikas neterminuotas, mes negalime atsakyti į klausimą, kiek tai truks. Kiekvieną dieną pateiksime skaičius, kiek yra streikuojančių, ir administracija priims sprendimą, ką toliau daryti. Kol kas mes nežadame sustoti, bet labai tikimės, kad įvyks derybos, profesinė sąjunga susitiks su premjeru ir susitarsime. Juk streikas yra kraštutinė priemonė. Mes streikuojame ne dėl įdomumo, ne dėl žaidimo, o todėl, kad šiuo metu yra tokia situacija, kai reikia laikytis susitikimų, susitarimų. O kaip išprašyti to susitarimo?“ – pridūrė ji.
Tuo metu LŠDPS Vilniaus paslaugų verslo profesinio mokymo centro (VPVPMC) profsąjungos pirmininkė Renata Dovgialo tikino, kad daugiau švietimo įstaigos darbuotojų prie streiko prisijungs antradienį, mat pirmadienį buvo numatytas Tolerancijos dienos minėjimui skirtas renginys.
„Mūsų darbuotojų yra 157. Šiuo metu profesinėje organizacijoje yra 87 nariai, iš jų 50 streikuoja, bet nuo rytojaus prisijungs dar keli nariai, apie 10, nes mes turime tam tikrų atsakomybių ir negalime visiškai išeiti iš darbo. Žodžiu, kažkas prisijungs dabar, kažkas – vėliau“, – Eltai teigė R. Dovgialo.
„Yra toks renginukas, suplanuotas iš anksto, kuriam buvo labai ruoštasi. Mes niekaip negalėjome jo nukelti ir nusprendėme, kad kai kurie nariai, darbuotojai, lieka ir vis tiek praveda tą renginį tiems, kurie čia yra. Aišku, jų labai mažai, nes pačiame gimnazijos ugdymo procese iš visų mokytojų dirba tik visas trečias aukštas – tik trys kabinetukai. Ir tai pamokos labai sutrumpintos, sudėtas specialus tvarkaraštis. Man atrodo, po trijų pamokų čia apskritai nieko nebebus“, – pabrėžė ji.
Mokyklų bendruomenių reakcijos – įvairios
Tiesa, R. Dovgialo pripažįsta, kad VPVPMC bendruomenė įvairiai reagavo į dalies darbuotojų sprendimą streikuoti. Pasak jos, šioje situacijoje sunku komunikuoti su bendruomene, mat švietimo įstaigos vadovybė streiko klausimu stinga komunikacijos.
„Bendruomenė reaguoja įvairiai. Patys profesinės organizacijos nariai palaiko, tik dėl tam tikrų priežasčių ne visi prisijungia. Tas teigiamas požiūris ir solidarumas tikrai jaučiasi tarp narių, bet ne visoje bendruomenėje. Tai įvairiai“, – dėstė ji.
„Nuraminti bendruomenę dabar labai sudėtinga, nes pati, kaip pirmininkė, neturiu tokios didelės galios komunikuoti su visa bendruomene. Aš bandau komunikuoti tik per profesinės organizacijos narius. Kol kas iš vadovybės šiuo klausimu labai mažai komunikacijos, todėl likusi bendruomenė yra nežinioje. Nežino, kaip elgtis, nežino, ką daryti, nes nėra jokios informacijos. Profesinė organizacija stengiasi organizuoti, o ketvirtadienį teikė raštus ugdymo proceso pavaduotojams, kuriuos mes siuntėme per TAMO tėvams. Bet ir to neužtenka. Kai kurie mokytojai, kurie lieka, nežino, ką jiems daryti, nes jų niekas neinformavo. Stengiuosi palaikyti, kiek dabar turiu laiko. Pirmadienį parašiau mokytojams, būtent savo skyriaus mokytojams, kad ugdymo procesas vyksta. Kas nestreikuojate, stenkitės palaikyti mokinius žinioje. Tvarkaraščiai tokie patys. Aišku, tikiuosi, kad mūsų tikslas bus greitai pasiektas ir mes vėl grįšime prie savo darbų“, – pridūrė R. Dovgialo.
Vilniaus Baltupių progimnazijoje dirbanti J. Gabiūnaitė tikino, kad mokyklos bendruomenė palaiko streikuojančius darbuotojus.
„Kiek aš gavau iš savo auklėtinių tėvų, tai taip, palaiko. Jokių piktų komentarų ar kažko negavau. Mes labai organizuotai streikavome prieš trejus metus. Tai mūsų bendruomenė... Aš tai vadinu demokratijos pasiekimu, kad mes galime streikuoti. Ir, aišku, deja, streiko visos problemos kliūva mūsų mokyklos administracijai, bet ne ministerijai. Mes labai norėtume, kad tie nepatogumai tektų ministerijai. Tai mano vaikai, auklėtiniai ir mokinukai šiaip pajuokavo: „Mokytoja, mes galime eiti streikuoti su jumis į ministeriją.“ Tai, nežinau, būtų tikriausiai veiksmingiau“, – teigė ji.
Panašiai į sprendimą streikuoti reagavo ir Vilniaus Žvėryno gimnazijos bendruomenė.
„Matote, mes streikuojame jau trečią kartą, ir prieš tai praktiškai vieningai streikavome. Tai šį kartą streikuojančių dar daugiau. Anksčiau visas ugdymo procesas nebuvo nutrauktas. Tai yra pirmas kartas. Bet, sakykime, mes esame pakankamai sąmoningi, rodome pavyzdį vaikams ir kviečiame visus mokėti pastovėti už save“, – sakė O. Jonykienė.
„Iš praėjusio streiko turime pavyzdžių, kai moksleiviai ir tėvai ateidavo į streiką. Kai vyko streikas, mano auklėtinė net į sceną lipo. Ir šiuo metu aš turiu vyresniųjų vaikų. Vaikai klausia mokytojos: „Duokite žinutę, kada reikės ateiti, kada prisidėti prie mitingo, kada jums padėti.“ Aišku, visko yra. Aš negaliu teigti, kad šimtu procentų, bet vyresnieji jau yra pakankamai sąmoningi, girdi ir mato“, – pridūrė ji.
A. Navickas ragina Vyriausybę nevilkinti derybų
Kaip skelbta, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM) teigia suprantanti streiką pradėjusios LŠDPS lūkestį dėl didesnių algų mokytojams, tačiau pabrėžia – resursų kitų metų valstybės biudžete tam nėra.
Švietimo, mokslo ir sporto ministrė Raminta Popovienė sako gerbianti tokį dalies pedagogų sprendimą, bet ragina problemas spręsti dialogo būdu, o ne drastiškomis priemonėmis.
Savo ruožtu LŠDPS pirmininkas Andrius Navickas ragina Vyriausybę nevilkinti derybų ir ieškoti bendro sutarimo.
„Tai čia turbūt priklauso nuo politikų požiūrio. Jeigu jie nori girdėti, jeigu jie tik sako, kad anksčiau nežinojo, jog mokytojai nepritars tokiam sprendimui, kuris neatitinka jų duotų įsipareigojimų, tai dabar jie turbūt aiškiai išgirdo, kad mokytojai yra pilietiški ir reaguoja į valdžios sprendimus. Manau, kad tas signalas labai aiškus, ir tikimės, kad jie išgirs šiandien ir galbūt jau rytoj imsis sprendimų, nes, jeigu rūpi vaikai, juk kiekviena diena yra svarbi, kad ugdymo procesas vyktų. Tad ragintume jų nevilkinti tų derybų ir greičiau susitarti“, – Eltai teigė A. Navickas.
Premjero žodžiai apie saiką paaštrino situaciją
Reaguodamas į penktadienį premjero Mindaugo Sinkevičiaus išsakytus raginimus „turėti saiką“, A. Navickas tikina, kad pastarieji žodžiai tik paaštrino situaciją.
„Turbūt ir ministrės norėjimas apeiti profesines sąjungas, ypač nepatogias profesines sąjungas, ir girdėti tik patogias, kurios pritaria, buvo pirmas toks žingsnis neteisinga kryptimi. O premjeras turbūt tai dar labiau paaštrino, kalbėdamas apie saiką, kai patys nevykdo įsipareigojimų. Tai turbūt labai užgauna. Bent jau turbūt reikėjo patylėti, tada galbūt būtų buvę protingiau. Bet politikai dažnai linkę mums padėti ir telkti bendruomenę savo tokiu neatsakingu požiūriu“, – sakė jis.
Antrindama J. Gabiūnaitė pabrėžė, kad ministro pirmininko teiginiai konsolidavo švietimo darbuotojus.
„Šitoje situacijoje, kadangi mes dalyvaujame ministerijoje vykstančiose derybose nuo pat kalendorinių metų pradžios, visą laiką buvo kalbama apie saugumą ir taip toliau. Ir dėl biudžeto, nors buvo ir viceministras kartu su mumis, visą laiką sakydavo: „Palaukit, dar nėra aišku, dar nėra aišku.“ Ir kai jau ateina ta paskutinė diena, kai tau nieko nepažada, bet sako: „Jūs nestreikuokit“. Premjero žodžiai apie saiką labai, labai žmones, kaip sakant, sukonsolidavo: šiaip mes jums nieko neduosime, bet jūs nestreikuokite. (...) Man labai liūdna, kad bando sukiršinti visuomenę. Tas liūdesys yra dėl to, kad bando sukiršinti visuomenę, nuteikti mokytojus prieš visus, neva mes ir taip labai daug visko gauname“, – tikino Vilniaus Baltupių progimnazijos profsąjungos pirmininkė.
Vilniaus Žvėryno gimnazijos profsąjungos pirmininkė dėstė, kad Vyriausybės atstovų pasisakymai – liūdina.
„Mane liūdina tai, kad pati ministrė, kuri turėtų pastovėti už mokytojus ir ieškoti būdų, kaip tai padaryti, ištransliuoja žinutę: „Aš nesuprantu, kuo mokytojai nepatenkinti.“ Arba žmogus, kuris pats nėra pavyzdys savo darbais, net ir moksliniu darbu, sako: „Reikia turėti saiką.“ Žinoma, reikia turėti saiką, bet šiuo atveju ne čia tas saikas matuojamas. Čia yra žodžio laikymasis, susitarimų laikymasis. Kaip aš galiu prašyti, kad vaikas laikytųsi susitarimų, jeigu jis mato labai aiškų pavyzdį iš aukščiau? Nereikia laikytis susitarimų. Gal tie mokytojai užsimirš ir dirbs, kaip dirbo, ir toliau. Taip, mokytojas kantrus, bet riba yra“, – sakė O. Jonykienė.
Prie streiko prisijungė per 200 įstaigų
Kaip skelbė ELTA, neradus sutarimo dėl mokytojų algų, LŠDPS pirmadienį pradėjo neterminuotą streiką. Ryto duomenimis, prie jo prisijungė 222 švietimo įstaigos.
Pasak švietimo profesinės sąjungos vadovo A. Navicko, pedagogai tikisi, kad Vyriausybė reaguos ir greitai imsis spręsti mokytojų darbo užmokesčio klausimų.
LŠDPS reikalauja bent 10 proc. didinti pedagoginių darbuotojų pareiginės algos koeficientą. Pasak A. Navicko, kitų reikalavimų profesinė sąjunga nekelia.
Tiesa, su profsąjunga ketvirtadienį susitikusi švietimo, mokslo ir sporto ministrė R. Popovienė teigė, jog nepavyks įgyvendinti jų keliamo lūkesčio dėl didesnio pedagogų darbo užmokesčio augimo.
Kaip skelbta, Vyriausybė yra numačiusi 7,56 proc. pedagogų darbo užmokesčio didėjimą. Iš viso mokytojų darbo užmokesčiui 2027 metais numatyti 240,5 mln. eurų.
ELTA primena, kad mokytojų atlyginimai ir darbo sąlygos ne kartą tapo profesinių sąjungų protestų priežastimi. 2018 m. apie 3,7 tūkst. mokytojų streikavo beveik du mėnesius, o dalis pedagogų įsiveržė į tuometę Švietimo ir mokslo ministeriją bei pradėjo neterminuotą budėjimą, trukusį 21 parą.
2023 m. LŠDPS surengė visuotinį mokytojų streiką, reikalaudama didesnių atlyginimų, mažesnio darbo krūvio ir mažesnių klasių. Aktyvioji streiko fazė baigėsi Seimui patvirtinus 2024 m. valstybės biudžetą.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.


