Šventes švenčia savaip: Žolinių proga bendruomenė surengė išskirtinį grožio konkursą

Vakar buvo minima Žolinė, laikoma atsisveikinimo su želmenimis ir gėlėmis, diena. Tikintys lietuviai namuose, matyt, jau džiaugiasi vakar per atlaidus pašventintais žolynais. O štai Anykščių rajone Raguvėlės bendruomenė po Žolinės atlaidų imasi neįprastos misijos – išrinkti gražiausią kaimo kaliausę. Smagiai nusiteikusios vietos moterys sako, kad dabar pamatyti gale lauko ar sodo įdarbintą kaliausę – retas dalykas, todėl ir sugalvojo rengti pačių gražiausių baidyklių konkursą.

Vargu ar nors vienas žvirblis šiomis dienomis begalės prasprukti per Raguvėlę nedrebindamas plunksnų. Mat klebonijos klėties kieme triūsiančios kaimo moterys vieną po kitos rikiuoja špokams baidyti skirtas kaliauses. Tik šios su slidėmis, kaspinais ar ryškiomis garbanomis padabintos kaliausės labiau traukią akį nei baido. Išradingos kūrėjos šypsosi – tikrai siekė kaustyti, o ne atbaidyti dėmesį:

„Čia yra tokia pupytė gražuolė ant kėdės.“

„Vasarą su žiema sumaišė, o kodėl kaliausė negali būti su slidėm? Gali gali viską. Dabar ir paukščiai ir gyvūnai nebebijo tų kaliausių tokie laikai.“

„Mano kaliausė Marceliūtė dabar pakliuvo į šventę. Didelė moteris plačių pečių ir tokia tvirta laikanti visus 4 kampus.“

Kadangi Žolinė tradiciškai atsisveikinimo su gėlynais ir želmenimis diena, kuri neatsiejama nuo Žolinės atlaidų, linksmos nedidelio kaimelio moterys sugalvojo ir pramogą. Visus po mišių pakviesti į šventę – išrinkti gražiausią kaimo baidyklę.

„Būdavo anksčiau labai aktualu rudenį žiūrėkit šernai bulves ir išknisdavo, tai žmonės statydavo kaliauses ir lyg tais apsaugo jos tą turtą. Ir iš vis liaudies tradicijos anksčiau buvo – ruošdavo kaliauses, per žolines vieni kitus vaišindavo, kad būtų turtingi metai, kad visiems sektųsi“, – pasakoja Regina.

O iš tiesų dabar kaime retai beišvysi kaliausę, betabaluojančią sodo ar daržo gale. Nors anksčiau jos gana uoliai atlikdavo savo darbą. Ne vienam kaimiečiui iš skudurų ir kelių nebenaudojamų rakandų, sumaniai pritvirtintų prie kuolo, sukonstruota žmogysta padėdavo apsiginti nuo paukščių ar miško žvėrių:

REKLAMA

„Ypatingai baidydavo šernus, nes jie eidavo labai knisti. Nežinau kaip jos padėdavo, bet gražu būdavo pasižūrėti puošmena viso lauko padarydavo jas tokias plevėsuojančias. Dabar modernių dalykų yra  – perka švilpukus.“

„Va pas kaimynus mano dar stovi kaliausė prie daržo, nežinau ką ji ten baido, bet stovi. Bet čia gražesnės.“

Konkurso sumanytoja pasakoja, kad tik iš pradžių atrodė, jog susikonstruoti tokią sodo puošmeną bus paprasta:

„Tos moterys kurios darė šitą kaliausę jos visur ieškojo šieno, nes dabar gyvulių mažai kas laiko. Nebešienauja, tai pas vieną kolegę rado atvežė.“

Šventei per kelias dienas moterys sumeistravo kelias dešimtis dailių kaliausių. Ir vis tik gražiausios išrinkti nedrįso, mat visos jos vieną kitą lenkė išradingumu.


Rašyti komentarą...
SKAITYTI KOMENTARUS (0)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų