Švėkšnoje rastas šiurpus radinys: ko gero, taip žmonės pasielgė iš vargo ir nesuprasdami

TAIP PAT SKAITYKITE:

Andriukaitis kirto Žemaitaičiui – prakalbo apie ateitį: „Jo vietoje aš pats padėčiau mandatą“

Vilniaus centre parduodamas unikalus namas: pamatykite, kaip jis atrodo

DIENOS PJŪVIS. Tūkstančių gyventojų sklypų ribos netikslios: dėl kaimynų teks griauti namą ar garažą?

Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.

Kadangi popierius labai trapus, tam naudojama speciali medžiagą plovimui, kad jis neištižtų. 

Restauratorė Natalija labai atsargiai bando išsaugoti tarpukariu naudotą popierių. Ir nenuostabu – tai gabalėlis iš sakralinių žydų raštų. Tikėtina XIX amžiaus pabaigos–XX amžiaus pradžios Toros. Į Šilutės Hugo Šojaus muziejaus restauravimo centrą atkeliavo 6 sienos lentos, kurių viena pusė yra raštais hebrajų kalba išklijuota.

Šiurpiausia, kad kažkas šventus judaizmo tekstų lapus panaudojo arba sienoms apšiltinti, arba tiesiog kaip raštuotus tapetus.

„Dalis lentos buvo apklijuota šventais raštais, dalis buvo nudažyta. Kažkurioje dalyje mes radome tapetų gabaliuką“, – sakė Hugo Šojaus muziejaus restauratorė Natalija Kučinskaja.

Šios lentos atkeliavo iš namo Švėkšnoje. Tarpukariu ten gyveno rabinas Levitanas. 1941 metais vokiečiai jį su šeima išvežė, o į namą atkėlė kitus žmonės.

„Buvo atkeltos dvi šeimos. Vienoje pusėje gyveno vienas iš baltaraiščių, kuris dalyvavo procese, ir kitoje namo pusėje buvo atkelta kita šeima, ir jie visi turėjo kartu gyventi“, – pasakojo istorikė Monika Žąsytienė.

Pastato istorija

Po Antrojo pasaulinio karo rusai namą nacionalizavo ir jis ėmė keliauti iš rankų į rankas. Kol Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, dabartiniai pastato savininkai sugalvojo atlikti kapitalinį remontą. Jie ir atrado sienose šventus raštus bei apie tai informavo istorikus.

„Ir kad tai būtų darę patys žydai yra tikrai neįtikėtina ir negali būti, nes šventraščiai ne tik, kad negali būti kažkur plėšomi ir klijuojami, jie net ant žemės negali būti padėti. Tai tikėtina, kad šitas faktas įvyksta, galbūt, sovietmečiu, kada buvo praktika, kuomet norint pasipuošti kambario sienas, iš to vargo, buvo klijuojami laikraščiai“, – tikino istorikė.

Visai netoli rabino namų stovi senoji Švėkšnos sinagoga. Sename name rasti žydų religiniai tekstai, tikėtina, jai ir priklausė. Pastatytoje 1928 metais sinagogoje žydai ne tik meldėsi – ten vykdavo ir bendruomenės susitikimai, ir pamokos.

1941 metais vokiečiai sinagogą uždarė, tačiau sugalvojo šiurpų, laikiną jos panaudojimo būdą. Ten suvarė visus Švėkšnos žydų vyrus.

„Čia vyko atrankos nustatyti jų fizinę būklę ir ar jie yra tinkami darbams. Tai čia ir buvo paskutinė žydų vyrų koncentracija, prieš juos išvežant į darbo stovyklas netoli Šilutės“, – įvardijo M. Žąsytienė.

Po to pastatą pavertė sandėliu. Grūdus ten laikė ir po karo Lietuvą okupavę rusai. Vėliau žydų maldos namuose vykdavo sporto užėmimai, o dar po kiek laiko ir prekyba. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, sinagoga yra restauruojama, ten veiks žydų tautos tragediją atspindinti muziejinė ekspozicija. Tikėtina, bus eksponuojami ir vietoj tapetų ar apšiltinimo panaudoti šventi judaizmo raštai.

Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.