Kaip praneša BBC, išpuolį prieš žydų bendruomenę suorganizavo 50-metis Sajid Akram ir jo 24 metų sūnus Naveed Akram. Teigiama, kad pastarasis šiuo metu yra kritinės būklės ir yra gydomas ligoninėje, o jo tėvas S. Akram mirė vietoje.
Be to, Australijos transliuotojas ABC skelbia, kad N. Akram dar 2019 metais buvo tiriamas Australijos vidaus žvalgybos agentūros dėl jo artimų ryšių su Islamo valstybe Sidnėjuje.
Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) profesorius, islamo tyrinėtojas Egdūnas Račius sako, kad šis išpuolis parodo, kad Izraelio veiksmai Gazos ruože ir regione yra vertinami.
O dėl to atsiranda ir tokių žmonių, peržengiančių žmogiškumo ribas, kurie griebiasi ginklo prieš nekaltus žmones. Visgi E. Račius linkęs manyti, kad šis išpuolis veikiau yra pavienių asmenų desperacijos išraiška.
„Visai tikėtina, kad Australijos žydų bendruomenė didžiąja dalimi palaiko Izraelio politiką, bet ji nedalyvauja, neformuoja, nedaro įtakos.
Taip, kad šiuo atveju, tai yra akivaizdžiai bergždžias, apmaudus išpuolis, kuris nėra tiesiogine prasme nukreiptas prieš tuos, kurie galėtų būti matomi kaip atsakingi už Izraelio valstybės veiksmus prieš palestiniečius. Čia, sakyčiau, yra desperacijos atvejis“, – komentavo VDU profesorius.
Tiesa, pašnekovas atkreipia dėmesį, kad nepaisant didelio žmonių pasipiktinimo Izraelio veiksmais Gazos ruože, pastaraisiais metais pasaulyje tokio pobūdžio išpuolių buvo palyginti nedaug.
Pasak VDU profesoriaus, tai gali reikšti du dalykus: arba Islamo valstybė ir „Al Qaeda“ nesugeba sutelkti platesnio rėmėjų rato, arba tokio tipo grėsmes efektyviai neutralizuoja specialiosios tarnybos.
„Aš įžvelgiu čia paradoksą, nes, jeigu mes iš vienos pusės sakome, kad „Al Qaeda“ ir Islamo valstybės mylėtojų ir sekėjų pasaulyje yra apstu, tai lyg ir natūralu, kad tokių išpuolių turėtų būti daug – jų nėra.
Tai, jeigu jų nėra todėl, kad nėra sekėjų ar nėra tiek daug norinčių pakenkti Izraeliui kaip valstybei ar žydams, kaip žmonėms, individams ar bendruomenei, tai yra vienas dalykas. Bet jeigu vis dėlto yra jų pakankamai daug, o specialiosios tarnybos taip gerai dirba, kad tiesiog tų užpuolių nėra, tada galima būtų pasidžiaugti ir, aišku, šiuo konkrečiu atveju paliūdėti, kad nepavyko užbėgti šiam išpuoliui prieš akis“, – kalbėjo E. Račius.
Ženklų, kad tokių išpuolių galėtų būti daugiau neįžvelgia
Tuo metu paklaustas ar šis įvykis galėtų paskatinti panašius išpuolius Europoje, VDU profesorius sakė neatmetantis galimybės, kad tam tikri pavieniai išpuoliai nutikti gali, ypač turint omenyje praėjusiais metais užfiksuotus nesusijusius išpuolius Vokietijoje bei artėjantį Kalėdų laikotarpį.
Visgi pašnekovas taip pat pridūrė, kad bent iš viešų šaltinių jis neįžvelgia ženklų, kad Europoje formuotųsi radikalios tendencijos.
„Nepanašu, neskelbia (spec. tarnybos – tv3.lt) niekur Europoje, kad areštuotų labai dideles grupes, kaip buvo Islamo valstybės klestėjimo metu prieš 10 metų. Tai tikrai buvo jau baisi situacija, tai nieko panašaus dabar mes negirdime. Ar negirdime dėl to, kad nėra, ar negirdime, nes neskelbia, bet žmonės daro savo darbą, turiu omeny specialiąsias tarnybas, sunku pasakyti“ – komentavo E. Račius.
„Tikimybė arba galimybė ji neabejotinai visą laiką yra, bet ar tai reiškia, kad parengtumo lygis turėtų būti labai keliamas ir turėtume ruoštis tam, aš būčiau linkęs manyti, kad nelabai, nes nematau ženklų“, – pridėjo jis.
Pasakė, kas priveda prie tokių veiksmų
Tuo metu psichologas Edvardas Šidlauskas, kalbėdamas apie tai, kodėl žmonės gali priimti tokius sprendimus, teigė, kad pirmiausia tai parodo skurdų užpuolikų emocinį raštingumą ir savęs pažinimą.
„Žmogus daugiau linkęs veiksmais išreikšti pyktį, negu kaip nors šnekėtis, derėtis, domėtis ir panašiai. Tai rodo tokį primityvumą“, – aiškino E. Šidlauskas.
Jis taip pat pridūrė, kad neretai tokie asmenys yra linkę save pastatyti į aukos poziciją ir dėl to kaltinti kitus asmenis.
„Žmogui, kuris nuvertina savo gebėjimus, prisiima aukos vaidmenį, yra labai patogu, nes tada jis gali pasyviai nieko neveikti, ir dėl visko kaltinti valstybę, vyriausybę, kokias nors organizacijas ar tautybes“, – teigė psichologas.
Jis taip pat priduria, kad yra ir visa manipuliacijų sistema, kaip parengti žmogų teroristiniam aktui. Pavyzdžiui, kalbant apie religiją, psichologas pažymi, kad neretai pasirenkami žmonės, kurie yra nelaimingi ir nesėkmingi.
„Konkrečiai tariant, atsiranda galimybė iš apačios tapti „šventuoju“. Jeigu kalbame apie tam tikrą religiją, yra tokių variantų, kur sako: žiūrėk, tu kaip šiukšlė, esi niekas, tik keletas šūvių ar kas nors panašaus ir tau visas gyvenimas apsiverčia aukštyn kojom“, – komentavo E. Šidlauskas.
Šaudynės per žydų šventę garsiame Australijos Bondajaus paplūdimyje
Sekmadienį per kasmetinę Chanukos šventę garsiausiame Sidnėjaus paplūdimyje tėvas ir sūnus nušovė 15 žmonių, o Australijos ir užsienio šalių lyderiai tai pavadino išpuoliu prieš žydus.
Šaudžiusį tėvą vėliau nušovė policija, o jo sūnus dabar yra ligoninėje kritinės būklės.
Nors Kanbera pasmerkė išpuolį, daug žydų bendruomenės narių suabejojo jos ryžtu kovoti su antisemitizmu.
Vyriausybės specialioji pasiuntinė kovai su antisemitizmu Jillian Segal pirmadienį pareiškė, kad antisemitizmas „jau daugelį metų skverbiasi į visuomenę, o mes nepakankamai ryžtingai prieš jį pasisakome“.
Šaudynės Bondajuje buvo „išpuolis prieš Australiją, ne tik prieš žydų bendruomenę“, sakė ji visuomeniniam transliuotojui ABC.
J. Segal pirmąja Australijos pasiuntinė kovai su antisemitizmu buvo paskirta 2024 metais, po virtinės išpuolių Sidnėjuje ir Melburne. Šie išpuoliai prasidėjo po 2023 metų spalio 7-ąją palestiniečių islamistų grupuotės „Hamas“ surengtos ir karą Gazos Ruože išprovokavusios atakos prieš Izraelį.
Dar prieš naujausias šaudynes ji smerkė smurto prieš Australijos žydus suaktyvėjimą.
„Matėme padegamus automobilius, padegamas sinagogas, atskirų žydų persekiojimą ir užpuolimus, ir tai yra visiškai nepriimtina“, – sakė ji liepą.
„Tai nėra pavieniai įvykiai; jie yra platesnio bauginimo ir smurto, dėl kurio Australijos žydai jaučiasi labai nesaugiai, modelio dalis“, – tvirtino pasiuntinė.
„Įpylė alyvos į antisemitizmo ugnį“
Šešiolikos puslapių ataskaitoje J. Segal pateikė platų rekomendacijų rinkinį, įskaitant įstatymų dėl neapykantos ir bauginimo griežtinimą, švietimo apie Holokaustą ir kitus klausimus gerinimą, universitetų atsakomybę už antisemitizmą.
Australijos žydų asociacijos vadovas sakė, kad šaudynės Bondajuje buvo „tragedija, bet visiškai nuspėjama“.
Vyriausybė „nesiėmė tinkamų veiksmų žydų bendruomenei apsaugoti“, teigė Robertas Gregory naujienų agentūrai AFP.
Ministras pirmininkas Anthony Albanese'is pirmadienį atmetė kaltinimus, kad jis nesiėmė veiksmų pagal J. Segal rekomendacijas.
„Ėmėmės ir toliau imsimės veiksmų planui įgyvendinti“, – sakė jis žurnalistams. Premjeras paminėjo tokius žingsnius kaip neapykantos kalbos kriminalizavimas, nacių gestų ir neapykantos simbolių uždraudimas, studentų ombudsmeno su tyrėjo įgaliojimais atsiradimas.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu, kuris užsipuolė Kanberą dėl kritikos jo šalies karo politikai, apkaltino Australijos vyriausybę, kad ši savo neveiklumu prieš šaudynes „įpylė alyvos į antisemitizmo ugnį“.
XX amžiaus šeštajame dešimtmetyje Australija buvo svetingas prieglobstis žydams, bėgantiems nuo Holokausto baisumų.
Melburne vienu metu gyveno daugiausiai Holokaustą išgyvenusių žydų per capita už Izraelio ribų.
Dešimtmečius Australija save laikė artima Izraelio drauge.
Tačiau šie ryšiai ėmė trūkinėti kilus karui Gazos Ruože, kai Australija suabejojo Izraelio elgesiu ir apkaltino jį blokuojant pagalbą badaujantiems palestiniečiams.
„Pagrindinė diskusijų tema“
Rugpjūtį Kanbera dar labiau supykdė B. Netanyahu, kai pristatė planus oficialiai pripažinti Palestinos valstybę.
Izraelio lyderis per neeilinį protrūkį pavadino A. Albanese'į „silpnu politiku, išdavusiu Izraelį“.
Australijos vyriausybė apkaltino Iraną, kuris pasmerkė sekmadienio smurtinį išpuolį Sidnėjuje, prisidėjus prie dviejų pernai įvykdytų antisemitinių išpuolių.
Teheranas režisavo košerinės kavinės Sidnėjaus Bondajaus priemiestyje padegimą 2024 metų spalį ir didelį padegimą sinagogoje „Adass Israel“ Melburne 2024 metų gruodį, rugpjūtį remdamasi žvalgybos duomenimis paskelbė vyriausybė.
Australijos vyriausybė taip pat išvijo Teherano ambasadorių.
Tikėtina, kad klausimai dėl Australijos žydų bendruomenės apsaugos išliks, sakė Daniela Gavshon, teisių gynimo organizacijos „Human Rights Watch“ direktorė Australijoje.
„Tvirtas politinis vadovavimas yra gyvybiškai svarbus siekiant užtikrinti, kad visi galėtų saugiai gyventi ir išpažinti savo religinius įsitikinimus“, – sakė ji.
„Veiksmai, kurių reikia imtis sprendžiant netolerancijos problemą ir kovojant su smurtiniu ekstremizmu, bus pagrindinė diskusijų Australijoje tema artimiausiomis dienomis ir savaitėmis“, – teigė direktorė.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
