Įtemptas gyvenimo ritmas, stresas, fizinio krūvio stoka gali lemti skaudžias lėtines ligas. Viena jų – aukštas kraujo spaudimas arba kitaip hipertenzija. Skaičiuojama, kad būtent širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje pražudo daugiausiai žmonių – praėjusiais metais nuo jos pražudė daugiau kaip pusę, t. y. 52,5 proc. visų mirusiųjų, 2021 m. – 48,2 proc.
„Širdies ligos yra viena dažniausių mirties priežasčių, kuri po pandemijos grįžta su nauja jėga. Dar pernai buvo patvirtina naujoji Širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos ir ankstyvosios diagnostikos programa, išplečiant tikrinamų asmenų skaičių. Ji jau dabar duoda reikšmingų rezultatų – vien per kelis mėnesius patikrinta per pusę šimto tūkstančio asmenų, iš kurių kas trečiam nustatytas sveikatos specialistų pagalbos poreikis.
Kiekvienas toks atvejis yra išsaugota gyvybė – tai iš tiesų reikšmingi rezultatai, pasiekti per trumpą laiką. Šia kryptimi ir toliau planuojama judėti“, – dar rugsėjo mėnesį sakė sveikatos apsaugos viceministrė Danguolė Jankauskienė.
Vardija, ką svarbu įsidėmėti
Pasak vidaus ligų gydytojo, profesoriaus Alvydo Unikausko, egzistuoja du pagrindiniai aukšto spaudimo tipai – arterinė hipertenzija gali būti pirminė ir antrinė.
Gydytojo teigimu, dažniausiai pacientai susiduria su pirmine hipertenzija, kurią lemia netinkama mityba, per menkas judėjimas, taip pat prasta miego kokybė, stresas. O jeigu gyventojai ir toliau nesistengia pakeisti savo gyvenimo būdo bei mitybos, specialistas tikina – pirminė hipertenzija gali trukti ir visą gyvenimą.
Šeimos gydytojas Eimantas Brazaitis teigia, kad nors medikai prireikus pacientui visuomet pamatuos kraujo spaudimą, tačiau tą nesunkiai bei savarankiškai gali padaryti ir kiekvienas gyventojas.
„Pacientams visuomet rekomenduoju kraujo spaudimą pasimatuoti pakartotinai ir grįžus namuose, esant ramybės būsenoje. Kadangi daryti skubotų išvadų, vadovaujantis pirminiu rodikliu, negalima, tai būtų netikslu“, – kalbėjo gydytojas.
E. Brazaitis taip pat sako, kad gyventojams, pavyzdžiui, asmenims iki 65-erių metų, rekomenduojama reguliariai – kas dvejus metus – keliauti pas gydytoją specialistą tam, kad būtų atliktas išsamus kraujo tyrimas, parodantis cholesterolio, taip pat ir gliukozės kiekį kraujyje.
Kaip matuoti kraujo spaudimą?
Kauno klinikų Reabilitacijos klinikos vadovas, gydytojas kardiologas prof. Raimondas Kubilius kalbėjo, kad nors daugelis gyventojų namuose turi kraujospūdžio matavimo prietaisus, tačiau tai dar nereiškia, kad jie rodys teisingus duomenis.
„Nors rinkoje yra įvairių matuoklių, dedamų ant piršto, riešo, idealiu atveju turėtume pasiimti tokį kraujospūdžio aparatą, kurio manžetė dedama ant žasto. Matuoklis turėtų būti tiksliai sukalibruotas, tinkamai laikomas, prižiūrimas, laiku keičiamos baterijos“, – kalbėjo gydytojas.
Be to, jeigu gyventojai nusprendė pasimatuoti kraujo spaudimą, jiems rekomenduojama nevartoti jokių tonizuojančių gėrimų ir bent keletą minučių (rekomenduojama 5 minutes) išlikti ramybės būsenoje. Kai spaudimas yra pamatuojamas du ar tris kartus, gydytojo teigimu, galima išvesti bendrą vertę, ateityje matuojant kraujo spaudimą ant tos pačios rankos.
Tuo atveju, kai kraujo spaudimas pamatuojamas pirmąjį kartą tiek ant vieno, tiek ant kito žasto, bet rodikliai skiriasi, toliau rodmenis svarbu stebėti ant tos rankos, kur buvo nustatytas didesnis kraujospūdis.
„Dažnai pacientai būna atsakingi, sako, kad matuojasi kraujospūdį ir didesnio kaip 140 nėra suradę. Bet jei paklausus paciento, kokį didžiausią spaudimą namie jam yra pavykę išmatuoti, jis atsako, kad yra buvęs ir didesnis nei 180, mes jau tai įsidėmime.
Jei tokį spaudimą pacientas „sugavo“, tai yra sunkiausio – 3 laipsnio arterinė hipertenzija. Tada galima įrašyti tokią diagnozę, ir tai yra būklė, kuri reikalauja medikamentinio gydymo“, – kalbėjo prof. R. Kubilius.
Be to, įvardijama, kuriuo atveju gyventojui gali būti nustatoma pirmo laipsnio arterinė hipertenzija.
„Paprastai galvojama, kad visiems pacientams iki 65 metų amžiaus spaudimas turėtų varijuoti iki 130/80 mmHg, jei viršutinis spaudimas siekia 135–140, tai galėtume vertinti kaip pirmo laipsnio arterinę hipertenziją, turėtume įvertinti, ar pacientas neturi kitų rizikos veiksnių.
Sulaukus 65 m. esame linkę manyti, kad arterinis kraujospūdis gali būti ir didesnis, nes vyresniame amžiuje reikia didesnės kraujo srovės, kad „užmaitintų“ galvos smegenis, padėtų inkstams, tad čia normali riba galėtų būti ir 140/90 mmHg“, – paaiškino R. Kubilius.
Padidėjusį kraujo spaudimą atspindintys simptomai: galvos skausmas, svaigulys, kvėpavimo sunkumas ir kt. Tačiau kai kurie žmonės gali jaustis visiškai gerai, net jei jų kraujo spaudimas yra padidėjęs. Todėl svarbu reguliariai tikrinti kraujo spaudimą, ypač jei turite kokių nors rizikos veiksnių.
Gydytojai specialistai taip pat išskiria dažniausiai pasitaikančius simptomus, signalizuojančius apie padidėjusį kraujo spaudimą. Pasak jų, žmonės gali jausti galvos skausmą, svaigimą, kvėpavimo sunkumus.
Tiesa, specialistai atkreipia dėmesį, kad kai kurie asmenys gali jaustis žvalūs net ir tuo atveju, jei kraujo spaudimas yra pernelyg padidėjęs. Todėl gyventojams, ypač asmenims, patenkantiems į rizikos grupes, patariama nedelsti ir savo sveikatos dienoraštyje sekti kraujo spaudimo rodmenis.
Dėmesys – mitybai nuo mažens
Negana to, dėmesį gyventojai turėtų atkreipti ir į savo atžalų mitybos įpročius. Vilniaus universitetinės ligoninės Santaros klinikų gydytoja dietologė Žana Antonova yra teigusi, kad nutukimo skaičiai tarp vaikų ir paauglių didėja jau pastaruosius 40 metų.
Savo ruožtu gydytoja pateikė paprastas sveikatai palankios mitybos rekomendacijas, kurias turėtų įsidėmėti daugelis. Tai, ką ir kiek valgome, taip pat prasminga fiksuoti sveikatos dienoraštyje.
„Svarbūs tokie klausimai kaip tai, kada aš valgau, ką valgau, kiek valgau, kur valgau ir kaip valgau. Svarbus yra reguliarus valgymas tam, kad būtų išvengta nuolatinio užkandžiavimo.
Vaikams iki 12 metų yra rekomenduojama valgyti ne daugiau 5 kartų per dieną. 3 pagrindiniai valgymai yra būtini – pusryčiai, pietūs, vakarienė. Priklausomai nuo dienos užimtumo dar galėtų būti vienas didesnis užkandis arba du mažesni – priešpiečiai ir pavakariai“, – patarė Ž. Antonova.
Be to, ji ragina užtikrinti ir stebėti, kad vaiko racione būtų pakankamas kiekis sudėtinių angliavandenių.
„Tai pilno grūdo gaminiai, kurie taip pat yra skaidulų šaltinis, toliau – baltymai (mėsa, liesesnė paukštiena, pieno produktai, kiaušiniai) ir gerieji riebalai, tai augalinės kilmės riebalai, pavyzdžiui, alyvuogių ar linų sėmenų aliejaus pagrindu.
Santykis arba maisto kiekis priklauso nuo vaiko amžiaus – kuo jis mažesnis, maisto reikia mažiau, kuo didesnis – daugiau. Dar labai svarbu užtikrinti, kad vaikas kasdien gautų pakankamą kiekį daržovių, ko išties šiandien vaikų racione trūksta. Taip pat pasirūpinti vaisiais ir pakankamu skysčių kiekiu – vandeniu, nes visa kita yra maistas. Apie 30 proc. nutukimo yra susiję su vaisvandenių vartojimu“, – patarė gydytoja dietologė.
Gydytojai dar kartą primena gyventojams, kad, neužtikrinant subalansuotos mitybos, žmonės gali susidurti su metaboliniu sindromu, antro tipo cukriniu diabetu, hipertenzija, o dėl pakitusio riebalų kiekio kraujyje gerokai padidėja vadinamojo blogojo cholesterolio kiekis, taip pat gresia sąnarių problemos.
Tad apibendrinant, sveikatos dienoraštyje sveikatos specialistai pataria fiksuoti kelis esminius dalykus: kraujo spaudimą, mitybos įpročius, jei reikalinga – miego kokybę ir kitus rodiklius, kuriuos užsirašyti asmeniškai gali patarti Jūsų gydytojas.
Projektas finansuojamas Visuomenės sveikatos stiprinimo fondo lėšomis, kurį administruoja Sveikatos apsaugos ministerija.
