„Vienas senelis sako, aš jau seniai spalvinu, ir su anūkais spalvint pradėjau, dabar atsirado suaugusiesiems ir man įdomiau. Iš tiesų iliustracijos skiriasi, suaugusiesiems žymiai sudėtingesnės. Sudėtingesni raštai, reikia pagalvoti, ir kaip tas spalvas susiderinti“, - prisiminusi reakcijas šypsosi „Alma litteros“ direktorė Danguolė Viliūnienė.
Prekybininkai sako, kad dažnas šias knygas, skirtukus ar atvirukus perka ir imasi spalvinti vejami mados. Kiti pieštukų griebiasi tikėdamiesi pasveikti, pavyzdžiui, nuo depresijos ar kitų dvasinių ligų. Mat tikima, jog toks spalvinimas padeda nusiraminti.
Specialistai pritaria – knygų ar ornamentų spalvinimas tikrai gali pagelbėti gydant įvairias psichikos ligas. Tačiau savigyda užsiimti siekiant pasveikti – nepatariama. Mat tai tebus laisvalaikio praleidimas, ar dar vienas pasigyrimas prieš draugus, kad žengiama koja kojon su mada – o spalvinti dabar kaip tik madinga. Norint spalvinant gyti, būtina, kad procesą stebėtų medikas.
„Nes vis dėlto turi būti užduotis, ką mes norime įveikti, ir tada tai bus priemonė tam sutrikimui, ligai įveikti. Aišku, gali būti ir kontraindikacijų, kad sukels pyktį, kad neišėjo, ne taip norėjau nuspalvinti. Bet palaipsniui galima pakartoti, galima ištrinti, tai suteikia mums konkrečios veiklos, kuri padeda mums nusiraminti“, - įspėja dailės terapeutas Mantas Televičius.
Terapeutas sako, kad spalvinimas gali prisidėti gydant ne tik depresiją, bet ir dar baisesnes - valgymo sutrikimus, šizofreniją. Per spalvinimą žmonės ne tik atsipalaiduoja, bet ir mokosi susikoncentruoti, išbūti valandą čia ir dabar. Na, o tiems, kas neprisiverčia piešti ar spalvinti, gydytojai pataria nerti.
Plačiau apie tai – TV3 reportaže.
