Šiandien Šiaulių miesto tarybos posėdyje žadama patvirtinti oro gerinimo mieste programą. Joje numatyta įvairių priemonių: miesto centre atsisakyti šildymo kietuoju kuru, kontroliuoti eismo srautus, vakuuminiu būdu valyti bei laistyti gatves. Savivaldybė apeliuos ir į gyventojų sąmoningumą. Tik kol kas tai — popierinė programa.
Bausti ir šviesti
„Šiaulių kraštas“ ne kartą rašė, kad Šiaulių miestas pagal kietųjų dalelių koncentraciją ore tapo šalies rekordininku. Valstybinio oro monitoringo duomenimis, vidutinė paros kietųjų dalelių koncentracija per vienuolika šių metų mėnesių jau viršyta 47 kartus. Dažniausiai ir daugiausiai buvo viršyta žiemą, šildymo sezono metu, ir pavasarį, kovo — gegužės mėnesiais.
Savivaldybėje kelis mėnesius buvo kuriama oro gerinimo programa. Numatoma organizuoti bendrus reidus su policija, žadama koreguoti Šiaulių miesto šilumos ūkio specialųjį planą ir numatyti zonas, kuriose šilumos gamybai nebus leidžiama naudoti kietąjį kurą. Greičiausiai tokios zonos atsiras miesto centre, kur tarp daugiabučių įsiterpę malkomis, anglimis ar briketais šildomi privatūs namai teršia orą.
Be to, gyventojams žadama pranešti apie netinkamai deginamo kuro keliamą pavojų sveikatai bei draudimą deginti atliekas.
Gavę gyventojų skundą, kad kaimynai degina atliekas, Aplinkos apsaugos agentūros darbuotojai organizuos reidus. Pažeidėjai, remiantis teisės aktais, bus baudžiami nuo 100 iki 200 litų bauda.
Žmonės bus informuojami, kokią įtaką padidėjusi kietųjų dalelių koncentracija ore daro jų sveikatai, bei gaus rekomendacijas, kaip elgtis esant užterštai aplinkai.
Siūlo valyti gatves ir atnaujinti autobusų parką
Remiantis programa, atsakingos tarnybos pavasarį nutirpus sniegui turėtų nedelsiant surinkti ir išvežti susikaupusį purvą, nuplauti gatves ir šaligatvius. Nuo kovo iki spalio esant sausam orui — reguliariai plauti ir laistyti centrinės miesto dalies gatves. Be to, miesto centrą rekomenduojama nuolat valyti vakuuminiu būdu. Žiemą miesto gatvėms barstyti naudoti skaldelę, o ne žvyrą.
Programoje numatyta įrengti naujas asfaltbetonio dangas žvyruotose miesto gatvėse, rekonstruoti šaligatvių, net dviračių takų susidėvėjusias dangas.
Programos rengėjai skyrė dėmesio ir visuomeniniam transportui: viena iš priemonių — atnaujinti autobusų parką įsigyjant aštuonis gamtinėmis dujomis ar kitu ekologišku būdu varomus autobusus. Tam numatyta 5,3 milijono litų ES fondų lėšų.
Be to, ketinama optimizuoti autobusų maršrutų grafikus.
Kol kas programa tik popierinė
Jūratės Karalevičienės, Šiaulių visuomenės sveikatos centro visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėjos nuomone, numatytos priemonės tikrai reikalingos — jas laiku įgyvendinus oro kokybė pagerės. Bet kol kas — tai tik popierius.
Dabar, matydami, kad kurui naudojamos atliekos, gyventojai gali skambinti į Aplinkos apsaugos agentūrą, o ši privalo tą prašymą reaguoti. Registruojami turi būti ir elektroniniu paštu gauti skundai.
Anot J. Karalevičienės, vienas iš svarbesnių būdų, kaip sumažinti oro taršą — nukreipti transporto srautą nuo miesto centro per aplinkkelius.
Deginantieji atliekas kenkia
Romaldas Šemeta, Šiaulių miesto savivaldybės Aplinkos skyriaus vedėjas, mano, kad miesto rajonuose, kuriuose yra centralizuotas šildymas, visi namai galėtų prie jo prisijungti. „Būtų idealu, jei neberūktų kaminukai“,— sakė vedėjas.
Anot jo, šildytis kietuoju kuru bus uždrausta dar negreitai. Tai esanti tik vizija, kuri negims per metus. Bet ilgainiui bus raginama prisijungti prie centrinio šildymo kaip atsitiko, pavyzdžiui, su vandentiekiu.
Anot vedėjo, kietųjų dalelių koncentracija visoje Europoje viršija leistinas ribas. Žmonės turėtų suprasti, kad patys sau kenkia, kurendami malkas, anglis ar briketus — visos šios kuro rūšys skleidžia į aplinką kietąsias daleles. O kaminai — be filtrų.
Aplinkos apsaugos įstatymas draudžia deginti atliekas, o jeigu žmogus jas pleškina, gali būti nubaustas nuo 100 iki 200 litų bauda.
Irena BUDRIENĖ
