Dvi savaitės – po tiek laiko pas prezidentą vėl atskubėjo užsienio reikalų ministras ir tiek laiko jiedviem prireikė apgalvoti, ar aptartos ambasadorių kandidatūros abiem jau tinka.
Pavardžių nevardina
Pirmi du susitikimai rezultatų neatnešė, o trečią kartą pas Gitaną Nausėdą Gabrielius Landsbergis neužsibuvo – užtruko vos 15 minučių.
„Rasti sprendimai visa apimtimi. Svarbiausi sprendimai man – dėl ambasadoriaus Londone – taip pat rasti. Tikiuosi, kad artimiausiu metu galėsime tiksliai pasakyti, kaip tai bus įgyvendinta“, – tikino užsienio reikalų ministras.
Dėl prezidento ir ministro nesutarimų įšaldyta net 14 ambasadorių užsienyje postų. Nors tikina, kad kandidatūras suderino, pavardžių Landsbergis neatskleidžia.
„Pavardžių negaliu [išvardinti]. Aš taikau tą pačią taisyklę, visą laiką ją taikiau – žmonės, dėl kurių nėra iki galo nuspręsta, kol procedūros nepabaigtos, nes čia tik dalis procedūrų, tol pavardės neatskleidžiamos“, – teigė jis.
Komentarų nepateikė
Ministras tikina, kad susitarė ir dėl ambasadoriaus Jungtinėje Karalystėje Eitvydo Bajarūno ateities. Būtent dėl jo ginčai pernai ir prasidėjo, kai dėl galimo mobingo skandalo Landsbergis jį atšaukė konsultacijoms į Vilnių ir norėtų jį atleisti, bet prezidentas prieštarauja.
Kas laimėjo šioje dvikovoje ir ar Bajarūnas grįš į Londoną – irgi dar neaišku. Prezidentūra po susitikimo komentarų ir vėl neteikia.
„Galėsime sakyti, kad klausimas išspręstas tada, kai žinosime galutinius sprendimus ir kai tie sprendimai bus paviešinti. Kol jie nėra paviešinti, vadinasi, dar yra vietos užkulisiniams žaidimams arba tam, kad kažkas vėl iššoktų su savo pozicija ir vėl tą istoriją pratęstų“, – dėstė politologė Rima Urbonaitė.
Savo ambasadoriaus Lietuva neturi ir Lenkijoje, kurios ūkininkai pradėjo protestuoti pasienyje.
„Šiek tiek galima pajuokauti, kad prezidentas visada sakė galintis paskambinti Lenkijos prezidentui, tai dabar to skambučio labai reikėtų. Nes iš tikrųjų, šiandien ambasadoriaus Lenkijoje, kai jo labai reikėtų, neturime“, – pridėjo politologė.
Neaišku, kada pradės darbą
Landsbergis tikino – vargu, ar ambasadorius būtų užkirtęs kelią ūkininkų protestui, tačiau jo buvimas būtų naudingas.
„Mes turėtume daugiau informacijos negu turime dabar, čia yra faktas. <...> Lietuva neprarado, tik turėjome dirbti kur kas daugiau negu kitu atveju, nes tiesiog būtų asmuo, kuris turėtų tą atsakomybę“, – tvirtino G. Landsbergis.
Kada ambasadorius Varšuvoje pradės darbą – irgi nežinia.
Pasak politologės Rimos Urbonaitės, vadinamoji ambasadorių istorija gali turėti tęsinį ir todėl, kad konservatoriai Seime bandys reglamentuoti ambasadorių skyrimo tvarką. O Nausėdos patarėja jau pareiškė, kad tai esą ribotų prezidento konstitucines galias. Šiaip ar taip, priešpriešą dėl ambasadorių skyrimo visą tą laiką stebėjo ir užsienio partneriai.
„Aišku, šita istorija gal ir sėkmingai pasibaigs, bet ne be padarytos žalos tiek mūsų valstybei, tiek apskritai visai politinei sistemai“, – kalbėjo ji.
Grupė parlamentarų registravo įstatymo pataisas, kuriomis prezidentas būtų įpareigotas motyvuoti, kodėl atsisako skirti Vyriausybės siūlomą kandidatą į ambasadorius.
Daugiau apie tai – aukščiau esančiame vaizdo įraše.
