Susiduria su dar viena sunkiai valdoma pandemija: verta susirūpinti daugeliui žmonių

Apie tai prabilo ir specialistai. Klinikos „Affidea“ šeimos gydytoja Elena Šukė dalinosi, kad tendencija, jog blogėja žmonių rega, yra matoma praėjus ilgesniam laiko tarpui, tai nenutiko staiga.

„Nemanau, kad taip kažkaip pasikeitė per kelis metus (žmonių regos prastėjimas), sakykim, kad šitas pokytis yra labiau ilgam periode, gal dvidešimt-trisdešimt metų atgal tikrai mažiau žmonių turėjo šią problemą“, – sakė ji.

TAIP PAT SKAITYKITE:

Šie ženklai išduoda, kad esate toksiškuose santykiuose: nutraukite kuo greičiau

Raskite adatą: pavyks pastabiausiems

Nepavyksta pasiekti laimingos pabaigos lovoje? Štai, kas dėl to kaltas

Akių nuovargis – ne tik genetinis

Pasak gydytojos regos suprastėjimas yra pastebimas visame pasaulyje. Ji įvardijo, kas lemia trumparegystę ir nuo ko akys pavargsta.

„Trumparegystės didėjimas, procentaliai, pastebimas ne tik Lietuvoje, o visame pasaulyje, tai tiesa.

Ypatingai nedidelio laipsnio biopsijos dažnos, jas nulemia ne genetika, ligos, o akių nuovargis (dar jaunam žmogui). Tiesiai šviesiai, tai nuo ekranų atsiranda tas didelis akių nuovargis, kurį kelia mėlyna ekranų šviesa, didelis kontrastingumas.

Kai tamsoje žiūrime į šviesą, akys gerokai greičiau pavargsta“, – komentavo E. Šukė.

Toliaregystė – natūralus žmogaus senėjimo požymis

Kaip teigė E. Šukė, toliaregystė – natūralus žmogaus senėjimo požymis ir mes visi tokiais turėsime būti.

„Absoliučiai visi žmonės turi tapti toliaregiais. Tai ne visada yra liga, nebent ji yra nustatoma jauname amžiuje.

Jeigu lygint va tokį jauną ir suaugusį amžiaus žmogų, tai trumparegystė yra gerokai dažnesnė“, – dėstė E. Šukė.

Ekspertė paminėjo, ko reikia imtis

Yra daug visiems žinomų prevencinių būdų, kaip kovoti su akių silpnėjimu. Anot E. Šukės, reikia apsaugoti akis nuo ekranų šviesos, naudoti naują techniką ir atlikti paprastus akių pratimus.

„Visų pirma, reikia saugoti akis nuo tos kenksmingos ekranų šviesos, ką iš tikrųjų padeda padaryti akiniai be dioptrijų, be korekcijos, tiesiog su tomis plėvelėmis ant akinių.

Kuo naujesnis, geresnis monitorius turi daugiau apsauginių mechanizmų įdėtų į monitorius, tuo geriau. Nauja technika dažnokai mažiau žeidžia akis, negu sena technika.

Pilna patarimų, kad nuo 5 iki 10 minučių kiekvieną valandą reikia atitraukti akis nuo ekrano ir jas nukreipti tolyn. Judės visi akių raumenys vienodai, kad akis visapusiškai veiktų“, – patarė specialistė.

Statistika kalba už save

Pagal Nacionalinės visuomenės sveikatos priežiūros laboratorijos duomenis, Lietuvoje 2019–2021 m. kas trečias suaugęs asmuo pranešė apie regėjimo problemas.

Jaunimo tarpe šis rodiklis yra dar didesnis – apie 40% 15–24 metų amžiaus žmonių susiduria su regėjimo sutrikimais. Akivaizdu, kad regėjimo silpnėjimas daro daugiau žalos, nei galvojama.

Įtaką padarė pandemija

Optometrijos centro medicinos mokslų daktarė, akių gydytoja Jolanta Bendorienė pastebėjo, kad po karantininio laikotarpio vaikų akys suprastėjo. Ji paaiškina, kas sutrikdo vaikų regą ir kaip tai nutinka.

„Vaikų rega prastėja po „kovido“ tragiškai. Tam įtaką daro telefonai ir planšetės.

Kai į mažą ekraną žmogus žiūri, prisikiša prietaisus iš arti ir tada vaizdas sufokusuojamas akyje. Kuo mažesnis ekranas, tuo vaikas iš arčiau žiūri, vaizdas kitaip sufokusuojamas, negu turėtų būti normaliai, akis pradeda augti didesnė

Iš principo trumparegystė yra, kai akis auga daug greičiau, negu jai priklausytų pagal amžių (normaliai).

Tam įtaką daro smulkus žiūrėjimus: didelis įsitraukimas į telefonus, nes, pavyzdžiui, knyga nusibosta, o nuo telefonų, jei pradedi žaisti, tai po to ir neatsitrauki porą valandų. Čia tokia kaip psichologinė priklausomybė“, – įvardijo J. Bendorienė.

Jei akis pablogėjo, ji nepagerės

Pasak specialistės J. Bendorienės, akis nesutrumpėja atgal ir jei jau pablogėjo, tai jau nepagerės.

Jeigu pradėjo rega prastėti, atgal grąžint nieko negalima, tik galima padėti pamažinti trumparegystę, kad nebūtų blogiau, tam yra visokių profilaktikos priemonių.

„Šiais laikais turim daug priemonių, aišku, tėvai į šį procesą turi įsitraukti. Su trumparegyste sėkmės 50 proc. priklauso nuo gyvenimo būdo, o kita 50 proc. nuo gydymo ir genetikos.

Seniausias gydymo būdas pasaulyje – tropino lęšiukai, kurie stabdo trumparegystę. Penkeri metai kaip dirbame su kontaktiniais lęšiais, o dabar turime gydomuosius akių lęšius.

Sudėtinga optika padaryta, kad tie akiniai kaip paprasti akiniai, bet jie kitaip sufokusuoja vaizdą ir panaikiną signalus akiai augti toliau“, – sakė gydytoja.

Tėvų įsitraukimas – be galo svarbus

Vieną iš pagrindinių apsisaugojimo priemonių nuo regos pablogėjimo gydytoja įvardijo tėvų įsitraukimą.

„Jeigu tėvai nieko nedaro, tai kiekvienais metais prisideda po vieną ar net pusantros dioptrijos.

Tų priemonių turime daug, bet tėvai turi suprasti ir padėti. Nes jei ir toliau leis naudoti telefonais, tai nieko gero nebus“, – pabrėžė akių gydytoja J. Bendorienė.