Naujienų portalas tv3.lt primena, kad po baikerių surengto protesto su kiaulės galva prie mečetės, vaizdo stebėjimo kamerų ir net tvorų pageidavo ir patys musulmonai. Susitikti su bendruomene atvykęs muftijus sako, nariai jaučiasi nesaugūs, ir pats esą sulaukė grasinimų.
„Kad sudeginsiu jūsų mečetę, susidorosiu su tavo šeima, su tavim, asmeniškai tokių grasinimų gavau, ir gavau negerų žodžių apie tikėjimą“, – sakė muftijus Aleksandras Beganskas.
Taip pat, prie Kauno mečetės neseniai buvo įrengtos vaizdo stebėjimo kameros. Nuo šiol Ramybės parką jau stebi papildomos akys – čia įrengta 12 naujų vaizdo stebėjimo kamerų. Daugiau jų ir šalia mečetės.
„Skirtos stebėti veiksmams, kurie vyksta Ramybės parke ir aplink jį, tame tarpe ir mečetės prieigose“, – minėjo viešosios tvarkos skyriaus vedėjas Gintaras Gatulis.
Didesnį dėmesį Ramybės parko prieigoms, ypač penktadienį, skiria ir policijos pareigūnai. Pamaldų metu patruliuoja du ekipažai, jei prireiktų – kviestų ir pastiprinimą.
„Pareigūnai pravažiuoja dažniau pro tą teritoriją, stebi, fiksuoja, vertina viešą erdvę, socialinius tinklus tam, kad galėtų planuotis ir orientuotis tam, jei prireiktų užtikrinti viešąją tvarką“, – tikino Kauno policijos atstovė Odeta Vaitkevičienė.
227 tūkst. užsieniečių turi leidimus gyventi Lietuvoje
Dar antradienį Seime Liberalų sąjūdžio frakcija pasikvietė Migracijos departamento direktorę Indrę Gasperę papasakoti plačiau apie migracijos didžiausius iššūkius ir statistiką. Migracijos departamento duomenimis, rugsėjo 1 dieną beveik 227 tūkst. užsieniečių turėjo galiojantį leidimą gyventi Lietuvoje.
Iš jų Ukrainos piliečių – 80 tūkst., beveik 48 tūkst. – Baltarusijos, 13 tūkst. – Rusijos, panašiai tiek Uzbekistano, 9,4 tūkst. Indijos, 7,4 tūkst. Tadžikistano.
Remiantis oficialiais Valstybės duomenų agentūros 2021 m. gyventojų surašymo duomenimis, Lietuvoje gyveno 2 165 musulmonai sunitai (apie 0,08 proc. šalies gyventojų), iš kurių daugiau nei pusę sudaro istoriškai šalyje įsišaknijusi Lietuvos totorių bendruomenė.
Nors valstybinė statistika religinės priklausomybės kasmet neatnaujina, ekspertai pažymi, kad per pastaruosius keletą metų faktinis musulmonų skaičius šalyje išaugo dėl atvykstančių užsienio darbuotojų ir studentų.
Didžioji dalis šių atvykėlių Lietuvoje gyvena turėdami laikiną leidimą, todėl patenka į Migracijos departamento ataskaitas, tačiau ne į nuolatinių gyventojų religinį surašymą.
Valstybės saugumo departamento (VSD) vertinimu, terorizmo ir islamistinio ekstremizmo grėsmės lygis Lietuvoje išlieka žemas. Žvalgybos tarnyba pabrėžia, kad tradicinė Lietuvos musulmonų bendruomenė yra taiki, integruota ir grėsmės nacionaliniam saugumui nekeltų.
Trūkumas musulmonų maldos namų
Didžiausios musulmonų bendruomenės muftijus Aleksandras Beganskas dar anksčiau naujienų portalui tv3.lt teigė, kad Lietuvoje trūksta musulmonų maldos namų. Esą šalis pati įsileidžia migrantus, pasiima jų mokesčius, o sielovada niekas nesirūpina. Žmonės reikalauja mečetės, bet Vilnius jos statyti neleis.
Nėra mečetės, tad renkasi rūsiuose? Visgi, tarp Lietuvą užplūdusių musulmonų yra tokių, kurių mintys ir idėjos nėra taikios.
Tokią informaciją patvirtina ir mūsų saugumo tarnybos. „Mano norai tikrai nesiskiria nuo Lietuvos saugumo departamento, bet aš negaliu atsakyti už prikurtas bendruomenes, nes ten, ką jie sako, kaip jie kalba, aš nežinau ir negaliu prisiimti atsakomybės. Mes netelpame ir jie eina nuomotis patalpas į rūsį“, – sako A. Beganskas.
Jis taip pat anksčiau prakalbo apie saugumo užtikrinimą šalia mečetės.
„Mūsų saugumą, mūsų narių ir mūsų pastatų saugumą. Ir norėčiau, kad dabar, nedelsiant, net, galima sakyt, šiandien būtų išspręstas būtent klausimas dėl Kauno mečetės teritorijos aptvėrimo. Ir, kaip ir kiti sako, kad būtų įrengta būtent stebėjimo kameros“, – kalbėjo muftijus Aleksandras Beganskas.
Seimo nario Vytauto Sinicos teigimu, iš musulmoniškų šalių atvykusių žmonių Lietuvoje, anot pašnekovo, dabar yra apie 45–50 tūkst.
„Bendra statistika Lietuvoje yra tokia, kad iš musulmoniškų šalių atvykusių asmenų yra tarp 45 ir 50 tūkstančių, berods. Duodu intervalą, nes tikslaus skaičiaus dabar iš atminties negarantuočiau.
Tai sudaro daugiau negu 10 kartų augimą per pastaruosius penkerius metus, nes prieš penkerius metus jų gyveno mažiau nei 5 tūkstančiai“, – komentavo jis.
„Pagal tautybes būtų galima žiūrėti Migracijos departamento duomenis, atsiųsčiau. Daugiausia iš musulmoniškų šalių yra žmonių iš Uzbekistano. Tadžikistanas, galbūt jau Pakistanas ir Bangladešas braunasi į topą. Turkija, Azerbaidžanas – tai šitos šalys.
Bet savivaldybių lygmeniu pagal tautybę nėra išskaidyta, arba aš nesu matęs. Tai ir aš negalėčiau pasakyti, kiek kurios tautybės žmonių yra Vilniuje arba Kaune, pavyzdžiui“, – toliau tęsė politikas.
Pernai, pasak Seimo nario, dėl grėsmės valstybės saugumui iš Lietuvos išsiųsta apie 150 užsieniečių, daugiausia Baltarusijos ir Rusijos piliečių.
„Aš žinau, kad bendras skaičius užsienio šalių piliečių, kurie išsiunčiami kaip keliantys grėsmę valstybės saugumui, pernai buvo pusantro šimto.
Absoliuti dauguma buvo Baltarusijos ir Rusijos piliečiai. Tai yra, jie gavo tą statusą dėl geopolitinių priežasčių, o ne dėl kažkokios kriminalinės veiklos.
Bet tikrai būna ir atvejų, ypač su tadžikais, kiek žinau, kai siunčia konkretų žmogų dėl įsitraukimo į radikalius tinklus“, – pabrėžė jis.
Politikas teigia, kad masinė imigracija Europoje buvo susijusi su specifiniais pokyčiais, todėl Lietuva, jo manymu, nebūtų išimtis.
„Aš teigiu, kad visur Europoje jis įvyko paskui masinę imigraciją ir būtume unikalūs, jeigu pas mus neįvyktų.
Tiesą sakant, yra vienas įdomus faktas, gal ir juos sudomins. Naujausia Kalėjimų departamento, jeigu nepainioju, statistika apie sulaikytus asmenis – ne jau gavusius teismo paskirtą bausmę, bet apie sulaikytus asmenis.
Yra juk 27 procentai sulaikomų asmenų yra užsieniečiai, kai Lietuvoje jie sudaro 7 procentus“, – dalijosi V. Sinica.
„Tai, jeigu čia ne kažkokia klaida – man siuntė nuorodą į viešus duomenis – tada gerokai daugiau yra sulaikoma, negu kad jie sudaro visuomenę, ir tai rodytų tam tikras pirmas blogas tendencijas“, – toliau tęsė Seimo narys.
V. Sinica teigia, kad skaičiavimus apie Lietuvoje gyvenančius žmones iš musulmoniškų šalių grindžia Migracijos departamento duomenimis, o kalbėdamas apie sulaikytų užsieniečių dalį remiasi, kaip pats nurodo, Kalėjimų departamento viešai skelbta statistika.
V. Sinica smerkia išplitusį vaizdą, kur neva deginamas Koranas ir laiko tai necivilizuotu elgesiu, nors supranta tokio veiksmo motyvaciją kaip galimą protestą prieš islamą.
„Aš manau, kad tai [Korano deginimas] yra necivilizuotas elgesys. Aš smerkiu tokius veiksmus, tą jau rašiau prieš kelias dienas socialiniuose tinkluose.
Manau, kad motyvai – tai tiesiog noras parodyti pasipriešinimą, kad mes čia islamo netoleruosim, ir tą jausmą aš suprantu, bet nemanau, kad tai yra geras būdas pasiruošti ir tikrai nederėtų taip daryti.
Čia jau akivaizdžiai ir pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, ko gero, tie veiksmai patenka“, – akcentavo jis.
Seimo nariui kyla abejonių dėl Korano deginimo aplinkybių ir sutapimo, kad tai įvyko šalia musulmonų, tačiau, jei įvykis buvo tikras ir nesurežisuotas, jis jį laiko visiškai nepriimtinu.
„Tas konkretus atvejis man tik kelia klausimų, kaip turbūt ir daugeliui žmonių: kaip čia taip sutapo, kad sugalvojo vidury nakties kažkokie vaikinai deginti Koraną ir kaip tik šalia musulmonų.
Pakankamai sunku yra turėti vidury nakties Koraną ir dar susitikti musulmoną. Tai kelia tam tikrų abejonių, ar čia tikra <...>. Bet darykim prielaidą, kad visa tai tikra, nesurežisuota. Ir jeigu taip, tai tikrai yra visiškai nepriimtina“, – pastebėjo V. Sinica.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
