Apie tai laidoje kalbėjo advokatas Valdemaras Bužinskas.
Nuolatinės kratos, nuolat kam nors pareiškiami arba svarstoma pareikšti įtarimai, specialieji liudytojai, apie ką tai liudija?
V. Bužinskas: Liudija tai, kad galbūt teisėsauga pradėjo dirbti efektyviau. Kartelė yra pakelta aukščiau. Kuo toliau, tuo mažiau yra tų nejudinamų zonų. Antra, kriminalinį mąstymą turintys asmenys ateina arčiau mūsų, pasivadinę politikais arba turintys tam tikrų politinių galių. Jie turi įtakos mūsų kasdieniam gyvenimui.
Šitoje vietoje kriminalinis mąstymas, tai yra kokia nors teisinė kategorija ar metaforiškas pasakymas?
V. Bužinskas: Matot, čia mano paties tikėjimas. Aš jo neperšu kitiems ir, gink Dieve, nemanau, kad toks išankstinis nusistatymas turėtų kažkaip tai veikti mūsų gyvenimą. Yra kategorija žmonių, kurie yra, pavyzdžiui, visiškai neatsparūs pinigų kiekiui, kuris yra jų žinioje. Nesvarbu, kur jis būtų, ar dirbtų banke, ar šiaip kur. Ką jis stengiasi daryti? Jis stengiasi naudoti savo galią, įtaką, kad prieitų prie tų pinigų.
Ar tai būtų europiniai pinigai, ar tai būtų didelės įmonės pinigai, ar tai būtų biudžeto lėšos. Po to suveikia, taip vadinama, antra serija – kaip tuos pinigus, kurie yra ne tavo, vienaip ar kitaip paversti savais. Gal ne visus, gal tam tikrą dalį.
Prasideda įvairūs išradimai to pačio žmogaus galvoje, kurie kartais būna labai kvalifikuoti ir paprastai, žiūrint iš šalies labai sunku pasakyti, ką tikrai tas žmogus galvoja, ko jis siekia. Iš esmės jis siekia vieno – vienaip ar kitaip pasipelnyti. Būdavo bankų bankroto bylos. Aš gyniau beveik visų bankų vadovus tuo metu.
Maždaug 1995 metais?
V. Bužinskas: Taip. Aš buvau paskaičiavęs, kad jeigu jie būtų laukę dividendų kaip bankų akcininkai, tai jie būtų gavę tuos pačius pinigus. Kartais netgi didesnius pinigus ir be jokios rizikos. Tiesiog reikėjo išlaukti. Žmogus neturi atsparumo. Jeigu pinigai yra dabar ir prieš mano akis, jei galiu kažkaip iki jų ateiti, tai aš ir ateisiu. Čia tik klausimas, kokios yra mano galimybės.
Aš labai vertinu Tapino tyrimus. Tegul jį vertina kas kaip nori, aš jį vertinu kaip vieną iš įžvalgiausių žurnalistų toje „čekiukų“ byloje. Čia yra labai ryškiai pademonstruota, kaip žmogus naudojasi savo galimybėmis. Kai jis turi galimybę tuos pinigėlius pasiimti, tai jis tokiomis galimybėmis naudojasi.
Kai jis ateina ir galimybės prasiplečia, jis neišvengiamai naudosis ir didesnėmis sumomis, priedanga. Juk visi įprato, kad vienu laikotarpiu yra viena valdanti jėga, kitu laikotarpiu – kita. Jeigu atkreipsite dėmesį į tuos paskutinius skandalus, jie iš principo yra vienodi. Partinės programos eina sau, o žmogaus mąstymas – eina sau. Jis tiesiog naudojasi tomis galimybėmis, kurios jam atsirado gyvenime.
Kaip žmonės mąsto politikoje? Ar tikrai nesupranta, kad teisėsauga dirba, kad dabar apskritai pavojinga yra ne tik kyšį imti, bet bandyti kažką kalbėti ta linkme? Ar jie pakyla į tokį lygį, kad galvoja, jog jie yra neliečiami?
V. Bužinskas: Aš visada sakau ir galvoju, kad pasipūtimas, arogancija ir kitų niekinimas yra kiekvieno asmens charakterio vėžys. Kai žmogus suserga šita liga, jis tampa visiškai neatsargus. Galvoja: „Su manimi taip neatsitiks, nes aš esu apdairesnis. Aš susirinkau žmones, kurie yra patikimi, o jis to nepadarė, dėl to įkliuvo ir sėdi.“
Atkreipkite dėmesį, kad tie žmonės, kurie labiausiai smerkia tokius kaip Masiulis, labai dažnai daro tą patį, bet smerkia jį, o ne save. Visą laiką galvojama, kad aš esu gudresnis už kitus, kad aš tokių klaidų nepadarysiu, kad aš elgsiuosi kažkaip kitaip ir nebūsiu pagautas arba demaskuotas.<...>
Tiek, kiek yra norinčių, padalinęs viską pats liksi be nieko arba savo turėsi pridėti. Valdininkų ratas tiek išaugo. Mes juos išauginome taip, kad kiekvienas norėdamas būti svarbus, jeigu jis pats nieko iš to negaus, tai jis nieko ir nedarys. Jis gal nekenks, bet jis tiesiog nedarys tą, ką privalo daryti.
Verslininkas, kuris yra kūrėjas, ateis pats. Pats pasiūlys. Kur jis dėsis, jeigu jis nori vysti tą veiklą, kurią jisai yra įpratęs daryti? Nereikia nieko prašyti, nereikia nieko siūlyti, nereikia nieko reikalauti, reikia tiesiog apstatyti jį tokiomis aplinkybėmis, turėti kantrybės ir jis pats ateis.
Mes už greitą Lietuvos vystymąsi turbūt turėtume dėkoti korupcijai. Jeigu visą laiką būtų laikomasi taisyklių, tai kol viskas išsivystytų normaliuoju būdu, būtų labai ilgai užtrukę?
V. Bužinskas: Matote, aš gal šitoje vietoje nesutikčiau su jumis. Mano supratimu, korupcinės schemos yra mūsų valstybės vystymosi stabdis. Pirmas dalykas, jos nusiurbia dalį pinigų, kurie galėtų būti panaudoti statant, vystant, kuriant. Jie nueina kažkaip į niekur.
Antras momentas, jeigu nesurandama reikalingų žmonių, tai to projekto iš viso atsisakoma. Jeigu ne man, ne mano draugams, tai kam jis išvis reikalingas? Apie jį dažniausiai net niekas nesužino. Jeigu man nereikia, tai niekam tada nereikia.
Dar vienas dalykas, ne visi žmonės yra kantrūs. Kiti siekdami savo tikslų pavargsta, nusispjauna, numoja ranką. Pavyzdžiui, geros idėjos, geri sumanymai taip ir numiršta šitoje stadijoje, niekada nebūna realizuojami, nes žmogui nepakanka kantrybės.
Jis nėra, pavyzdžiui, iš prigimties kažkoks kovotojas. Jis yra darbo žmogus ir jam šitos džiunglės, visos kliūtys yra nepriimtinos. Jis ir nekovoja su tuo, nusispjauna ir tiek. Mes prarandame, mano supratimu, labai daug kaip valstybė.
Visą „Žinių radijo“ laidą rasite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
- O pav. ne masiulio?--- kreivio, starkevičiaus , skvernelio, gabrio?- tokių pilna.
Bet būtinai ir tikslingai dergiami tvarto nekenčiami asmenys.
Baltarusijos opozicijos atstovai teigia, kad Dainiaus Žalimo įkurta ir vadovauta viešoji įstaiga „Teisės ir demokratijos centras” 2021 m – 2025 m vykdė galimai neskaidrų, netinkamą ir gal net fiktyvų gautų lėšų - beveik 200 tūkstančių eurų - įsisavinimą už menamą Dainiaus Žalimo veiklą jų labui.
