„(...) vis daugiau gauname informacijos, ir ne tik Lietuvoje, kad yra rizika, jog gali formuotis vakcinos juodoji rinka“, – ketvirtadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto (NSGK) posėdį sakė STT direktorius Žydrūnas Bartkus.
Jo teigimu, šiuo metu nėra duomenų, kad toks procesas vyktų Lietuvoje, tačiau rizika dėl to kyla. Pasak Ž. Bartkaus, juodosios rinkos užuomazgų yra kitose valstybėse.
STT vadovas tvirtino, kad būtina nuolat stebėti tam tikrus duomenis, kurie gali signalizuoti apie juodosios rinkos buvimą arba nebuvimą.
Anot jo, žinant, kiek sveikatos priežiūros įstaigoms išdalyta vakcinų dozių, turi sutapti trys dedamosios: kiek žmonių paskiepyta, kiek įstaigos turi dozių likučio ir kiek jų prarasta.
„Jeigu duženų ar kitokių vakcinos praradimų skaičius būtų didelis, tai signalizuotų apie rizikos dydį, kad ta šeštoji dozė ar neva sudužusi vakcina galėjo patekti į juodąją rinką“, – sakė Ž. Bartkus.
Jis teigė, kad šiuo metu STT neturi galimybės kontroliuoti tokių duomenų, nes vėluojama suvesti informaciją į e.sveikatą, ji dažnai kinta.
Masinio tvarkos nesilaikymo nefiksuota
Trečiadienį pristatydamas STT atliktą analitinę antikorupcinę žvalgybą dėl vakcinavimo nuo COVID-19, Ž. Bartkus tvirtino, kad šalies mastu nefiksuota masinio tvarkos nesilaikymo.
„Nėra, kad kas nors sąmoningai bandytų skiepus naudoti ne prioritetų grupėms, o žmonėms, kurie neturėtų pirmumo gauti tokio skiepo“, – sakė jis.
STT vadovas atkreipė dėmesį, kad nuo sausio 6-osios pakeitus kriterijus, kam teikiamas pirmumas būti paskiepytam nuo koronaviruso, pareigūnai nebegali kontroliuoti šio proceso, nes neturi tam reikalingų duomenų.
„Vertinant, ar ministerijos nustatytų kriterijų laikytasi, patikrinti nėra galimybės, nes vakcinuotų žmonių sąrašas yra didžiulis, o duomenų masyvuose, pavyzdžiui, e.sveikatoje, nėra fiksuojamas tų žmonių atitikimas vienam ar kitam konkrečiam kriterijui“, – sakė Ž. Bartkus.Kaip pavyzdį jis pateikė savanorių skiepijimą. Anot STT direktoriaus, nuo COVID-19 turi būti vakcinuojami tam tikrą valandų skaičių savanoriavę asmenys, tačiau tokia informacija STT nėra prieinama.
„Nustatėme keletą atvejų, kur sveikatos priežiūros įstaigose dirbančių žmonių giminaičiai buvo paskiepyti – tėtis ar mama. Tokią informaciją perdavėme sveikatos priežiūros institucijoms spręsti ir aiškintis, kodėl vieno ar kito darbuotojo giminaitis buvo paskiepytas“, – sakė Ž. Bartkus.
Jo duomenimis, šis reiškinys nebuvo masinis. Iki sausio 5 dienos, kai galiojo vienintelis kriterijus, kad asmuo turi dirbti gydymo įstaigoje, iš paskiepytų 10 tūkst. 360 žmonių nustatyta dešimt vakcinuotų šeimos narių.
STT taip pat tikrino, kiek savivaldybių tarybų narių, sulaukė skiepo nuo COVID-19.
Jų duomenims, iki sausio 5-osios paskiepyta 16 tarybų narių, ir jie visi yra gydymo įstaigų darbuotojai.
„Kas vyko po sausio 6 dienos, negalime patikrinti. Jų jau paskiepyta 90, bet nematome skiepijimo kriterijaus ir negalime pasakyti, kodėl jie buvo paskiepyti“, – aiškino Ž. Bartkus.
STT taip pat žiūrėjo, kiek jaunų asmenų sulaukė skiepo nuo koronaviruso.
„Matėme daug jaunų žmonių, kurie buvo paskiepyti, pavyzdžiui, gimusieji po 1990 metų. Iki sausio 6 dienos jų buvo nedaug, vėliau – išaugo beveik iki 300, bet negalime įvertinti, kokiu pagrindu jie buvo paskiepyti. Gali būti, kad tai savanoriai“, – teigė Ž. Bartkus.
Jis sakė, kad konkrečius vakcinavimo eilės pažeidimus STT dar tiria.
Statistikos departamento duomenimis, šiuo metu Lietuvoje pirmąja vakcinos nuo COVID-19 doze paskiepyti 56 tūkst. 358 žmonės, abiem dozėmis – 8262 žmonės.
Lietuvoje skiepijama gamintojų „BioNTech“ ir „Pfizer“ bei „Moderna“ vakcinomis.
