Apie tai, „Žinių radijas“ laidoje, diskutuoja tinklalapio noballooons.lt įkūrėjai programuotojas Vitalij Suckel ir meteorologas Gytis Valaika.
Kaip gimė „noballoons.lt“ idėja – ar nuo pat pradžių ją kūrėte viešam naudojimui, ar tik savo asmeninėms kelionių reikmėms?
V. Suckel: Aš ją parašiau vien tik tam, kad savo reikmėms žinoti, kiek man yra rizikos, kad mano skrydžius nukreiptų kažkur kitur kelionių, nes buvau kelionę suplanavęs su šeima. Tai norėjau kažkokio būdo, kaip patogiai galiu pažiūrėt, ar man reikia plano B grįžimui iš kitų miestų, ar ne.
Nebuvo viešas tas dalykas, nes greitu metu uždarė sienas ir kaip ir dingo ta baliono visa problema. Tai atrodė, kad kaip ir nebebus aktualus jau tas tinklapis. Jis pradžioje net ne tinklapis buvo, o tokia kaip programėlė tiesiog mano kompiuterio, o paskui, kai atsidarė sienos, tai ta problema vėl pasidarė aktuali.
Tai dėl to aš tada pas Gytį ir kreipiausi, kad padėtų man truputį tą algoritmą kažkaip patobulinti. Ką mes ir padarėme. Pamatėm, kad visai tas sutampa su įvykiais balionų apie didesnę riziką vėjo, na ir pagalvojau, kad reikėtų pabandyt paviešinti. Gal čia aš labiau paprašiau meteorologų pagalbos, kad jie galbūt dar kažkokių idėjų turėtų, kaip būtų galima pagerinti tą algoritmą, o gavosi taip, kažkokiu būdu išplito visiems. Įdomu pažiūrėt turbūt tuos balionus yra.
Jūsų daug skrydžių paveikė?
V. Suckel: Buvo taip, kad mačiau, kad tą dieną yra didelė rizika, tačiau skrydis pas mus buvo pirmoje dienos pusėje. Tai kadangi dažniausiai čia vakarais, kol kas turbūt net visada vakarais vyksta tie dalykai, tai mes sėkmingai atskridom ir vakare, kaip ir buvo nuspėta, tai buvo uždarytas tas uostas.
Tai labai džiaugiamės, kad spėjome iki tol grįžti, o tiesiogiai pačiam ir neteko iš kažkur kitur važiuot.
Ar jūs stebite programėlę, kaip savo kurtą įrankį, ar ji iš tikrųjų sutampa su realiais uždarymais? Pavyzdžiui, prieš savaitę savaitgalį ji rodė apie 11 valandų uždarymą – ar taip ir buvo?
V. Suckel: Taip, tą kartą parodė ir prieš tai parodė. Aš dariau taip, kad algoritmą bandžiau patikrinti su skirtingomis datomis, kurių buvo istorija, tai yra, mes jau žinojom datas, kada oro uostas buvo uždarytas.
Tai leidome tą algoritmą ant istorinių tų visų duomenų ir prognozių, kurios jau buvo anksčiau, ir tikrinome, kiek sutampa. Tai tą algoritmą taip ir bandėm tobulint, kad žiūrėjom, kaip jį taip pagerinti ir sukonfigūruoti, kad jis kuo labiau atitiktų uždarymo datas, bet aišku, čia reikia turėti omenyje, kad čia nėra būtent uždarymo oro uosto tikimybė.
Čia yra vėjo palankumo tikimybė, kuri, aišku, koreliuoja su tuo, kada būdavo uždaromi oro uostai, bet netgi jeigu vėjas yra ten 100 proc. palankus, tai aišku nereiškia, kad būtinai tie balionai bus paleisti, tačiau jeigu matome, kad vėjas yra labai nepalankus, tai tikėtina, kad tų balionų tikrai tada ir nebus, nes vėjas visiškai į kitą pusę pučia.
Ar niekas nesiūlė užsidirbti iš to?
V. Suckel: Buvo pasiūlymų reklamos talpinimo kol kas, bet kažkaip aš tą dalyką labiau matau kaip tokį sukurtą iš filantropinių gal paskatų kažkam padaryti kažką naudingo. Tai iš to uždirbinėti taip tiesiogiai bent jau iš reklamos tai nėra plano.
Ar šiuo laikotarpiu ir bendrai vėjas iš tų vietų, iš kur galėtų leisti tuos balionus, daugiau pučia nei nepučia, ar kaip yra?
G. Valaika: Labai priklauso apskritai nuo sinoptinės situacijos, bet jeigu taip labai grubiai imant, tai galima sakyt, maždaug apie pusę laiko taip vidutiniškai būna tas vėjas palankus iš tos krypties, kad būtų uždarytas Vilniaus oro uostas arba apribota laikinai ten jo veikla.
Bet vėlgi, skirtinguose sluoksniuose vėjai gali būti labai skirtingi. Tai tas įrankis jis yra kol kas tik apytikslis – jį galima dar irgi būtų tobulint.
Kokios čia krypties vėjai tada gaunasi?
G. Valaika: Patys palankiausi, tai yra, kai pučia vėjas nuo Gardino, tai pietvakarių vėjas, ir nuo Lydos, tai pietų vėjas. Tai nuo tų vietovių arba tarp tų vietovių, kai jeigu vėjas jau nuo ten pučia iš pietų Lietuvos link Vilniaus, tai tada ir dažniausiai pamatome tas antraštes, kad vėl buvo apribota oro erdvė, laikinai uždarytas oro uostas.
O stiprumas ar priklauso nuo to?
G. Valaika: Kaip ir darė tą įrankį, iš pradžių žiūrėjo, kad būtų tam tikras stiprumas, bet iš tikrųjų tai nėra labai svarbu. Svarbu, kad būtų kryptis, kadangi Lietuva turi ir tuos karinius radarus. Kada jau tie objektai, balionai, užfiksuojami, tada ir būna tas sprendimas priimtas, kad uždaryti oro erdvę, sakykime, virš Vilniaus oro uosto.
Tai jeigu bent jau kerta sieną Lietuvos – Baltarusijos tie balionai ir jau jeigu radarai pastebi, tai tada dažniausiai ir būna priimtas tas sprendimas dėl saugumo.
O juos kažkaip kreipia į oro uostą būtent?
G. Valaika: Ne, jau čia reikėtų kažkokio specialaus variklio ar dar kažko, o ten yra iš tikrųjų labai paprasta sistema. Yra didelis balionas užpildytas už orą lengvesnėmis dujomis, yra vamzdis, kurio apačioje yra padarytos kelios smulkios skylutės ir kai tas balionas paleidžiamas, jis labai greitai pakyla į viršų ir po to pamažu jis leidžiasi.
Tai ten kažkaip pakreipt jo krypties jau nepakreipsi, jau reikia pasiskaičiuot arba pažiūrėt labai detaliai vėjus. Tai aš manau, kad turi galbūt net ir programinę kažkokią specialią įrangą tie, kurie leidžia tuos balionus, nes vis tiek reikia labai gerai pasityrinėti. Jeigu jau taikaisi į Vilnių, tai tikrai reikia padaryt tam tikrus namų darbus.
Visos laidos klausykite čia:
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
