Gyventojas Valentinas pasidalino iš Suomijos į Lietuvą skridusios žmonos istorija. Lėktuvas Vilniaus oro uoste turėjo nusileisti vakare, tačiau iš Suomijos taip ir nepakilo. Skrydis buvo atšauktas, vietoj jo – iškviestas kitas lėktuvas.
Skrydžio į Vilnių laukė nežinioje
Valentinas pasakoja, kad vakar į Vilnių jo žmona turėjo skristi iš Suomijos pietvakariuose esančio Turku miesto. Sostinėje lėktuvas turėjo nusileisti 6 val. vakaro, bet žmona į sostinę atvyko tik vėlai naktį – 2.50 val.
„6 valandą lėktuvas turėjo būti jau Vilniuje. Keleiviai, kiek suprantu, užėmė savo vietas, jis turėjo pakilti, bet kažkaip užšalo bagažo durys, liukas.
[...] Ten oro uostas yra labai mažas, buvo gal vienas kitas darbuotojas, ne daugiau ir jie niekaip negalėjo sutvarkyti šitos problemos“, – patirtimi dalinosi Valentinas.
Pasak Valentino, žmona su kitais keleiviais lėktuve išbuvo kone tris valandas. Vėliau keleiviai buvo išlaipinti, jiems pranešta, kad skrydis atšauktas ir teks laukti kito lėktuvo. Vyras pasakoja, kad kol žmona sėdėjo lėktuve, niekas nežinojo, kaip rutuliosis situacija.
„Visą laiką, bent jau pirmas tris valandas, buvo neaišku, kiek viskas truks. Niekas nežinojo, ar lėktuvą sutvarkys, ar ne ir kada. Ir jeigu nesutvarkys – kokia bus tolimesnė situacija?
Kai jau jiems pasakė, kad pas juos skrenda kitas lėktuvas, tada palengvėjo“, – pasakojo Valentinas.
Valentinas teigia, kad tris valandas belaukiant lėktuve, keleiviams davė vandens, o sužinojus, kad skrydis atšauktas, kito lėktuvo laukė oro uoste.
„Oro uoste nėra nei viešbučio, nei šalia jokio miesto. Jiems davė kažkokią salytę, joje buvo bufetas, tai šiek tiek pamaitino ir atskrido kitas lėktuvas“, – teigė Valentinas.
Valentinas sako, kad dar nežino, ar dėl atidėlioto skrydžio keleiviams bus kompensuojama.
„(Keleiviams – tv3.lt) davė kuponus, bet nebuvo, kur juos išleisti. Atidarė kažkokią kavinukę ir buvo maitinimas. Bet žmona sako, kad kaip ir užteko, bet svarbu, kad buvo šilta. Ar ten bus kažkokios kompensacijos, neįsivaizduoju“, – pasakojo vyras
Skrydžių vėlavimus lemia oro sąlygos ir orlaivių paruošimas
Komentuodama Valentino istoriją, Lietuvos oro uostų (LTOU) komunikacijos skyriaus vadovė Vitalija Ročė teigia, kad tikriausiai tai buvo susiję su techninėmis problemomis.
„Tikėtina, kad buvo techninės priežastys. Jeigu atsiuntė kitą orlaivį, vadinasi oro sąlygos buvo palankios tiek kilti, tiek leistis“, – komentavo komunikacijos vadovė.
LTOU komunikacijos skyriaus vadovė teigia, kad skrydžiai gali vėluoti, nes sudėtingos oro sąlygos vyrauja visame Europos žemyne. Pavyzdžiui, Amsterdame kelias dienas buvo atšaukta itin daug skrydžių dėl intensyvaus snygio.
„Oro sąlygos kituose oro uostuose paveikė ir Lietuvos oro uostus bei kitus oro uostus esančius Europoje.
Susidaro tokia skrydžių grandinė – jeigu iš vieno oro uosto negali pakilti dėl oro sąlygų, negali atskristi į kitą oro uostą, nors ten oro sąlygos tiek kilti, tiek leistis orlaiviams yra palankios“, – komentavo LTOU komunikacijos vadovė.
Taip pat vėlavimus gali lemti ir orlaivių paruošimų procedūros esant intensyviems žiemiškiems orams.
„Orlaivių paruošimas, kilimo, tupimo tako, perono dangų valymas ir priežiūra. Esant intensyviam snygiui ar ledėjimui, paruošimo darbai vyksta nepertraukiamai, nuolatos“, – teigė V. Ročė.
Komunikacijos vadovė teigia, kad skrydžio gali tekti palaukti keliolika ar kelias dešimtis minučių.
„Palyginčiau su automobilių paruošimu žiemą. Vairuotojas, prieš pradėdamas vairuoti automobilį iš ryto, turi jį nusivalyti. Tas paruošimas užtrunka – nuvalyti langus ir pašildyti automobilį. Tai labai įprasta“, – teigė V. Ročė.
Intensyvus šaltis lėktuvų nepaveikia
Aviacijos specialistas Vidas Kaupelis sako, kad šiuo metu vyraujantis šaltis didelės įtakos lėktuvams nedaro.
„Priklausomai nuo kiekvieno lėktuvo techninių savybių, gali iškilti problemų, bet apibendrinant – lėktuvai šalčio nebijo. Jie padaryti taip, kad būtų naudojami labai dideliame šaltyje.
Kruiziniame aukštyje, kuriame skrenda lėktuvai, gali būti ir –60 laipsnių. –20 ar –30 laipsnių jokio įspūdžio lėktuvo sistemoms nedaro“, – komentavo aviacijos specialistas V. Kaupelis.
Pasak aviacijos specialisto, tam, kad įvyktų skrydis, reikia ne tik lėktuvo: „Visa sistema – ir antžeminis aptarnavimas, ir kuro reikia užpilti, ir lagaminus perkrauti...“ Dideli šalčiai dažniausiai trikdo ne lėktuvo, o kitų sistemų veiklą.
„Mes turime suprasti, kad jeigu lauke –30 laipsnių, labai tikėtina, kas su lėktuvu – viskas tvarkoje, jo visos sistemos veikia, bet jeigu užšąla kuro atvežimo bakas ar sistema, per kurią tiekiamas kuras, ar neveikia kažkokia kita įranga, tai lėktuvas ir neišskris“, – komentavo specialistas.
Anot V. Kaupelio, sunku pasakyti, kada intensyvios oro sąlygos paveiks skrydžius ir oro uostų veiklą. Ne visi oro uostai yra vienodai pasiruošę tam tikroms oro sąlygoms, teigia specialistas.
„Žinome istorijas, pavyzdžiui, iš Jungtinės Karalystės: kelios snaigės ir viskas paralyžiuota. Kiekvieną karta nepasiruošusius užklumpa. Jie neįpratę, ten niekada nėra buvę –30 ir keli laipsniai šalčio ir šiek tiek sniego sukelia problemas“, – teigė ekspertas.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
