ltou

Vilniaus miesto tvarkymo įmonė „Grinda“, kontroliuojanti paviršinių nuotekų taršą mieste, Lietuvos oro uostams (LTOU) skyrė jau trečią baudą per pastaruosius metus už nuotekų taršą Vilniaus oro uoste. Be to, įmonė pateikė antrą ieškinį LTOU dėl nesumokėtos 3,3 mln. eurų baudos.   „Finansinės sankcijos LTOU skirtos užtikrinti realius pokyčius ir užkirsti kelią taršos pasikartojimui.

Lietuvos oro uostų (LTOU) generalinio direktoriaus pareigas paliksiantis Simonas Bartkus sako šio sprendimo priežastis plačiau galėsiantis komentuoti po to, kai liepos pradžioje baigs darbą šioje pozicijoje. „Kas liečia mano paties darbą – dabar esu susikoncentravęs į einamus darbus. (…) Apie priežastis, manau, bus galima padiskutuoti, kai baigsis mano darbas, dabar gal net nesinori nuimti fokuso nuo darbų“, – žurnalistams pirmadienį sakė S. Bartkus.

Šiaurės investicijų bankas (NIB) skolina 33,4 mln. eurų Vilniaus oro uosto naujo atvykimo terminalo statyboms. Finansavimas yra dalis platesnės 53,4 mln.

Darbą pradeda naujasis valstybės valdomos įmonės Lietuvos oro uostai (LTOU) atstovas spaudai Martynas Jaugelavičius, trečiadienį pranešė LTOU. „Tikiu, kad sukaupta patirtis ir geras bendrovės pažinimas leis tikslingai ir informatyviai nušviesti oro uostų veiklą“, – pranešime teigė M. Jaugelavičius.

Darbo, kaip ir bet kokie kiti santykiai retai kada būna tobuli. Dažnai tarp darbdavių ir darbuotojų kyla įvairių konfliktų, o kartais pasigirsta istorijų ir apie įtemptas darbo sąlygas, priverstinį viršvalandinį darbą ar net baimę naudotis įstatymų garantuotomis teisėmis. Visai neseniai portalas tv3.lt pasidalijo Vilniaus oro uosto darbuotojų laišku, kuriame jie pasakojo apie pasikeitusią darbo tvarką ir galimus pažeidimus.

Darbo santykiai neretai tampa ginčų priežastimi – ypač tada, kai darbdaviai bando efektyviau organizuoti darbo laiką, o darbuotojai jaučiasi prarandantys teisę į poilsį. Specialistų teigimu, tokiose situacijose itin svarbi tampa pusiausvyra tarp darbdavio norų ir darbuotojo teisės į sąžiningas darbo sąlygas. Kai ši pusiausvyra sutrinka, kyla klausimų dėl teisėtumo ir darbuotojų gerovės. Tokių klausimų kilo ir Vilniaus oro uosto darbuotojams.

Iš Lietuvos į Jungtinę Karalystę (JK) kiekvieną mėnesį skrenda tūkstančiai žmonių – tai viena populiariausių krypčių. Lietuvos oro uostai (LTOU) primena, kad keliones į JK planuojantys Lietuvos gyventojai turėtų žinoti, jog šios šalies institucijos taiko reikalavimą atvykstantiems turėti elektroninį kelionės leidimą (angl. Electronic Travel Authorisation – ETA), jeigu jiems netaikomas vizų režimas, rašoma pranešime žiniasklaidai.

 Tris oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) spalį aptarnavo 647 tūkst. keleivių – 8 proc. daugiau nei prieš metus ir 2 proc. daugiau nei rugsėjį. Per Vilniaus oro uostą spalį keliavo 474 tūkst. keleivių (5 proc. daugiau nei tuo pačiu laikotarpiu pernai), Kauno – 137 tūkst. (15 proc.), Palangos oro uoste – 35,7 tūkst. (37 proc.), antradienį pranešė LTOU. Visuose Lietuvos oro uostuose praėjusį mėnesį aptarnauta daugiau nei 5,5 tūkst. skrydžių – 9 proc.

Dėl užsitęsusių teisinių procesų Lietuvos oro uostai (LTOU) nusprendė atidėti planus statyti verslo centrą šalia Vilniaus oro uosto, skelbia „Verslo žinios“. Teismas nusprendė, kad LTOU neteisėtai atmetė viešajame pirkime dėl rangos darbų dalyvavusios Kauno statybų įmonės „Inti“ pasiūlymą, o Vilniaus bendrovė „Jungtiniai projektai“ pripažinta teikusi melagingą informaciją.

Statybos projektų valdymo bendrovės „Jungtiniai projektai“ pasiūlymas bendrovės „Lietuvos oro uostai“ (LTOU) skelbtame Vilniaus oro uosto sandėlio ir komercinio pastato rangovo konkurse atmestas galutinai, o įmonė pripažinta teikusi melagingą informaciją.

Lietuvai svarstant galimybę įsigyti Latvijos nacionalinės oro bendrovės „Air Baltic“ akcijų, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus sako, kad kompanija galėtų pasiūlyti tiesioginius skrydžius iš Lietuvos tolimesnėmis kryptimis.

Spalio pabaigoje prasidėsiančio aviacijos žiemos sezono metu iš Lietuvos tiesioginiais skrydžiais bus galima pasiekti keturis naujus miestus. Iš Vilniaus bus skraidinam į Dubajų, Tenerifę bei Gran Kanariją, o iš Kauno – į Milaną.

Reguliariai iš Vilniaus į Tel Avivą skraidinančių bendrovių „Ryanair“ ir „Wizz Air“ skrydžiai kol kas vyksta, kaip suplanuota, sako Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas Tadas Vasiliauskas. „Kol kas mes neturime informacijos apie atšauktus skrydžius. Jie vyksta taip, kaip suplanuota – iš viso penki skrydžiai per savaitę, tik iš Vilniaus ir juos vykdo tik dvi bendrovės – „Ryanair“ ir „Wizz Air“, – pirmadienį BNS sakė T. Vasiliauskas.

Vilniaus oro uoste dėl praėjusią savaitę sustiprintos patikros piko metu išaugusios keleivių eilės jau trumpėja, pranešė Lietuvos oro uostų (LTOU) atstovas. Tadas Vasiliauskas sako, kad situacija gerėja pasitelkus papildomas priemones.   „Situacija Vilniaus oro uoste dėl besiformuojančių eilių būtent piko laikotarpiais jau pastebimai gerėja ir tai vyksta dėl papildomų priemonių, kurių buvo operatyviai imtasi.

Dėl sustiprintų aviacijos saugumo ir patikros procedūrų Vilniaus oro uoste driekiantis eilėms, Lietuvos oro uostų (LTOU) vadovas Simonas Bartkus teigia, kad neseniai atliktas oro uosto saugumo auditas nėra pagrindinė procedūrų griežtinimo priežastis.

Tris šalies oro uostus valdanti bendrovė Lietuvos oro uostai (LTOU) planuoja plėsti aerodromus pritaikant juos kariniam mobilumui. Įmonė gegužę pasirašė sutartį su transporto infrastruktūros projektavimo bendrove „Kelprojektas“, kuri už 87 tūkst. eurų parengs projektinius pasiūlymus.  Lietuvos oro uostų atstovas Tadas Vasiliauskas sako, jog šios paslaugos susijusios su projektų parengimu karinio mobilumo investicijoms trijuose šalies oro uostuose.

Lietuvos oro uostai (LTOU) ieško Kauno oro uosto plėtros rangovų – šią savaitę bendrovė paskelbė keleivių terminalo ir šiaurinio perono plėtros konkursus, kurių preliminari vertė siekia daugiau nei 30 mln. eurų. Dokumentuose nurodoma, kad dabartinis terminalas nebeužtikrina keleivių pralaidumo, todėl pirmame pastato aukšte bus išplečiama bagažo atsiėmimo zona, rengiami nauji komerciniai plotai, didinama ne Šengeno atvykimo zona, o eskalatoriai bus keičiami į važiuojančius takelius.