Prezidentė įsijautė į agitatorės vaidmenį. Šalies vadovė Dalia Grybauskaitė vis labiau įsitraukia į Seimo rinkimų kampaniją. Vakar prezidentė surengė atsisveikinimą su darbą baigiančia Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybe ir pažėrė jai liaupsių. Opozicinės partijos kritiškai įvertino prezidentės žingsnį likus kelioms dienoms iki Seimo rinkimų pakviesti kadenciją baigiančios Vyriausybės narius. Manoma, kad tai – šalies vadovės atsidėkojimas dešiniesiems už jų paramą per prezidento rinkimus. „Tokiu savo politiniu žingsniu prezidentė akivaizdžiai demonstruoja dabartinės valdančiosios koalicijos palaikymą ir siekia suformuoti jai palankią rinkėjų nuomonę. Likus dviem dienoms iki rinkimų kitaip šį žingsnį vertinti būtų sunku“, – pareiškė Seimo „Tvarkos ir teisingumo“ frakcijos seniūnas Valentinas Mazuronis. „Žeriant liaupses, reikia pasakyti ir rezultatus. Bet jų nėra“, – taip D.Grybauskaitės pagyras Vyriausybei įvertino Socialdemokratų partijos pirmininkas Algirdas Butkevičius, irgi manantis, kad šalies vadovei derėjo susilaikyti nuo agitacijos. „Ši Vyriausybė – mirusi, neįgali. Kritikuoti jau nebūtų jokios prasmės, todėl atsisveikindama prezidentė pasakė kelias mandagumo frazes“, – pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė Seimo opozicijos lyderis „darbietis“ Vytautas Gapšys.
Lauras Bielinis, politologas: „Kaip ir anksčiau aiškindama, už ką rinkėjai neturėtų balsuoti, taip ir dabar girdama Vyriausybę prezidentė aiškiai formuoja tam tikro gyventojų sluoksnio nuomonę, už ką sekmadienį reikia balsuoti. Taip D.Grybauskaitė aktyviai įsitraukia į rinkimų kampaniją – ne kaip prezidentė, bet kaip agitatorė už kai kurias Seimo rinkimuose dalyvaujančias partijas. Bet šalies vadovas turi būti virš partijų. Kodėl ji tai daro? Neatmesčiau, kad taip D.Grybauskaitė bando atiduoti savotišką duoklę konservatoriams už palaikymą per prezidento rinkimus ir po jų.“ LIETUVOS RYTAS
Vakar prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Vyriausybės nariais. Paplekšnojo per petį, padėkojo už darbą. Tik kaži, ar ir tautiečiai tą patį pasakytų politikams, 4 metus sėdėjusiems už valstybės vairo, bet taip ir nepasukusiems reikiama linkme. Pasak šalies vadovės, tai, kad koalicinė Vyriausybė sugebėjo sunkmečiu sutarti dėl svarbiausių darbų, užtikrino ekonominį ir politinį šalies stabilumą, liudija apie politinę valstybės brandą. D.Grybauskaitė bendradarbiavimą su šia Vyriausybe įvertino kaip labai rezultatyvų. Tačiau „Vakaro žinių“ žurnalistai pasidomėjo, kokius pažadus Vyriausybė davė kadencijos pradžioje, ir kaip politikams juos sekėsi ištesėti. Vyriausybė padirbėjo, net juokas ėmė.VAKARO ŽINIOS
Šie Seimo rinkimai, kurių kampanija neretai buvo įvardijama kaip nuobodi, vis dėlto turėtų atsakyti į daugybę įdomių klausimų, kurie iki pat sekmadienio nakties neduos ramybės politikams ir jų rėmėjams. Kas pešis įnirtingiausiai? Kas laimės? Kam gresia katastrofa? Tai – tik kelios labiausiai intriguojančios mįslės prieš pirmąjį Seimo rinkimų turą, kurias pabandė įminti „Lietuvos rytas“. Politines jėgas, kurios turėtų užkopti ant rinkimų prizininkų pakylos, galima įvardyti gana tvirtai. Tai – opozicinės Socialdemokratų ir Darbo partijos bei pagrindinė valdančioji jėga Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai. Tiesa, girdėti ir prognozių, kad pagreitį vėl įgiję ir agitacijos kampanija išsiskiriantys „darbiečiai“ užims pirmąją vietą. Neatmestina, kad antrąją vietą gali užimti ir konservatoriai, o jų lyderiai net trimituoja, jog partija bus pirma. Vienmandatėse apygardose taip pat vyks nemažai įdomių susirėmimų, be to, gali būti, kad būtent jose per antrąjį turą spręsis, kas laimės daugiausia mandatų apskritai ir valdys šalį. – Juodų kačių tamsiame kambaryje – gausybė. LIETUVOS RYTAS
Tradicijos nemiršta: Šiaulių miesto savivaldybėje „savi“ neprapuola. Tarybos nariui, buvusiam miesto merui Genadijui Mikšiui įsteigta direktoriaus pavaduotojo pareigybė Savivaldybės bendrovėje „Šiaulių gatvių apšvietimas“. G.Mikšys „Šiaulių kraštui“ neneigė, jog iš Savivaldybės sulaukė pasiūlymo dirbti bendrovės „Šiaulių gatvių apšvietimas“ direktoriaus pavaduotoju. „Oficialaus pasiūlymo dar nėra, bet sutikčiau dirbti,- sakė G.Mikšys. – Esu inžinierius šilumininkas.“ Meras Justinas Sartauskas „Šiaulių kraštui“ patvirtino, jog G.Mikšiui pasiūlyta dirbti savivaldybės bendrovėje. Mero teigimu, G.Mikšys „per konkursą“ galėtų tapti įmonės vadovu. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė sunerimo, kad mokiniai bus skriaudžiami – juos vers mokytis. Šiais laikais Lietuvoje galima gauti aukštojo mokslo diplomą nežinant, kada buvo paskelbta Nepriklausomybė arba kas matuojama voltais. Tiksliau, užtenka žinoti kažkurį vieną iš šių dalykų, antras nebūtinas. Nesimokymas tapo viena svarbiausių vaiko teisių ir p. Žiobienė neketina leisti, kad būtų kitaip. Kontrolierės nuomone, naujoji stojimo į aukštąsias mokyklas tvarka yra bloga. VAKARO ŽINIOS
Vilniaus universiteto 86-ajam rektoriui Benediktui Juodkai vakarykštė darbo diena buvo paskutinė. Atsisveikindamas su rektoriaus skeptru jis džiaugėsi, jog pavyko atlikti suplanuotus darbus, ir tikino neapgailestaujantis, kad palieka šį postą. „Kiekvienas žino, kiek jam skirta eiti tam tikras pareigas. Tai juk numatyta įstatyme. Reikia turėti proto ir suvokti, kad vieną dieną tas laikas baigsis“, – kalbėjo rektorius paskutinę savo darbo dieną. Biochemijos ir biofizikos katedros vedėjas, prorektorius, nuo 2002-ųjų rektorius. Vilniaus universitete prabėgo 44-eri B.Juodkos gyvenimo metai. LIETUVOS RYTAS
Trečiadienį Šiaulių apskrities Povilo Višinskio viešojoje bibliotekoje atidaryta Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatės prozininkės , eseistės, dramaturgės, dailininkės Jurgos Ivanauskaitės (1961-2007) mandalų ir tapybos paroda. Šiauliuose J.Ivanauskaitės darbai eksponuojami pirmą kartą. Į parodą atvyko J.Ivanauskaitės mama dailėtyrininkė, humanitarinių mokslų daktarė, visuomenės veikėja Ingrida Korsakaitė. I.Korsakaitė apgailestavo, jog Šiaulių žemėje , kuri itin susijusi su giminės istorija, Jurgos paroda rengiama tik po jos mirties. Vis pritrūkdavo laiko galvojant: Šiauliuose paroda bus kitą kartą. Kito karto likimas nesuteikė. Jurga Ivanauskaitė mirė 2007 metais būdama 45-erių. „Kai Jurga dar nežinojo apie savo ligą, ji kūrė Angelariumą: Įvairių religijų skraidančias dievybes, kurios jungia dangų su žeme. Yra 12 angelų. Viename kūrinyje Angelas priminęs karste gulinčią moteriškę. Kitame – drasko leopardai ir tigrai – kaip kančios įvaizdis. O dar viename paveiksle Angelas tempia lyg už virvutės, lyg marionetę, mažą moters figūrėlę. O visas fonas išklotas votais. Šį paveikslą ji padovanojo ją gydžiusiam gydytojui“,- interviu „Šiaulių kraštui“ atviravo I.Korsakaitė. – Jurga Ivanauskaitė – nesudievinta, bet mylima. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Sakoma, kapinės it veidrodis atspindi tautos mentalitetą, tradicijas, skonį. Tad, ar mums svarbiau užvožti artimojo kapą prabangiu akmeniu ir tuo tarsi atpirkti kaltę, kad jam esant gyvam stigo mūsų meilės, pasipuikuoti prieš kaimyną, ar tęsti išėjusiojo darbus ir tarnauti gyviesiems? O gal niūrūs mirusiųjų miestai gali virsti gyvybe alsuojančiais sodais? Apie tai pasigirsta vis daugiau nuomonių. „Kapinių kultūra bei mirties ritualai gali visiškai pasikeisti, kai vietoje niūrias mintis keliančių masyvių antkapių tarsi daugiabučių kvartale amžinojo poilsio vietoje gali žydėti sodai, almėti šaltiniai. Ten žmogus galėtų susitelkti, vaikščiodamas takeliais, pamąstyti apie gyvenimo prasmę neslegiamas skausmingų minčių vien apie mirtį, neblaškomas prievolės nuolat prižiūrėti kapą“, – tokią alternatyvą pasiūlė klaipėdiečiams iš Jungtinės Karalystės paviešėti atvykęs kraštovaizdžio architektas Jokūbas Andrišiūnas.
Kalvystės muziejaus įkūrėjas Dionyzas Varkalis sako, kad senosios krašto kapinės atspindi tautos kultūros paveldą, kokia tragiška buvo jo istorija, kaip gyveno žmonės ir kaip vystėsi menai. Antkapiniai paminklai byloja, jog Klaipėda buvo daugiatautis miestas, o užrašai ant jų – kokios lokalinės bendruomenės čia klestėjo, kokia buvo tautinė sudėtis, amatai, aukštuomenės nuopelnai. „Klaipėdoje gyvenę prūsai, kuršiai, lietuviai ir vokiečiai kalbėjo skirtingomis kalbomis, bet jų kultūrinis palikimas panašus. Ir jeigu ne paminklai, mes nieko nebežinotume apie išnykusias baltų gentis. Tie užrašai ant kryžių yra perlai, neįkainojamas turtas, istoriniai šaltiniai“, sakė Dionyzas Varkalis. VAKARŲ EKSPRESAS
Atrodo, kad žymiausio miesto „tagerio“ teismai ir bausmės jam neišgąsdino jo „kolegų“. Pastebima, kad ne tik Klaipėdos centre, bet ir kitose dalyse esančių pastatų sienas kažkas ėmė marginti dar nematytu specifiniu užrašu. Nemažai hieroglifus primenančių juodos spalvos užrašų jau ne pirmą kartą po nakties atsiranda ant neseniai atnaujintų prekybos centro „Vilhelmo pasažas“ sienų Herkaus Manto gatvėje. Ši vieta – bene mėgstamiausia uostamiesčio „tagerių“. Žmonės mano, kad taip kažkas siekia atkreipti į save dėmesį ar net nori išgarsėti, kaip jau kelis kartus už savo darbelius griežtų bausmių teisme sulaukęs „gin ov“ užrašais pasirašinėjęs klaipėdietis Gintaras Genčas. Tuo tarpu mieste pasigirdo gandų, jog tai gali būti jo paties darbas, nors keturis kartus jau teistas vaikinas teismo posėdžių metu dievagojosi, kad daugiau sienų neterlios. VAKARŲ EKSPRESAS
Rokiškio apylinkės teismo pirmininkė Nijolė Bražiūnienė sulaukė keisto laiško – jame buvo 50 litų ir pasiūlymas už šiuos pinigus nusipirkti torto bei šampano. Gavusi laišką su 50 litų teisėja iš karto paskambino policijai ir pranešė apie bandymą ją papirkti. Prokurorai pradėjo ikiteisminį tyrimą. Ukmergėje gyvenanti 71-erių moteris savo laiške prašė teisėjos, kad ji pakeistų sprendimą dėl jos sūnaus. Už chuliganizmą teistas vyras yra nepakaltinamas. Teismo sprendimu jis priverstinai gydomas Rokiškio psichiatrijos ligoninėje. „Pranešiau policijai. Neatmetu, kad tai moteriai reikia gydytojų pagalbos“, – kalbėjo teismo pirmininkė. Teisėja sakė 30 metų dirbanti šį darbą, tačiau niekada nesusigundė jokiais kyšiais: „Mane žeidžia žmonių nuomonė, kad kiekvienas gali būti paperkamas, o teisėjai – degradavusių kyšininkų klanas. Taip tikrai nėra.“ Vakar kalbėdama su „Lietuvos rytu“ Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininkė pasakė prieš penkias minutes vėl sulaukusi ukmergiškės skambučio. Moteris pranešė, kad išsiuntė dar vieną laišką su pinigais. Jis teisėją turėtų pasiekti pirmadienį. LIETUVOS RYTAS
Jau greitai sukaks dveji metai, kai buvo nužudytas buvusio Kauno apygardos pirmininko Alberto Milinio sūnus Vaidas. 24 metų vaikinas ilgą laiką buvo sekamas, įvardintas kaip trečiasis pedofilas Aidas skandalingoje pedofilijos byloje, pagaliau žiauriai sumuštas ir nušautas – kontroliniu šūviu į galvą.
Kaip ir visos su Garliavos įvykiais susijusios bylos ir tyrimai, pasak „Akistatos“ redakcijoje apsilankusios nužudyto vaikino motinos Marijos Milinienės, šio nužudymo tyrimas iš mirties taško stumiasi vangiai. Tačiau sūnaus netekusi motina tikisi, jog teisingumas kada nors vistiek triumfuos. Žudikas ar žudikai bus surasti, sulauks atpildo ir tie, kurie sugriovė jos šeimos gyvenimą. Kad pagelbėtų tyrimui ir galbūt paspartintų jį, moteris sakosi turinti naujų įrodymų. Kokie tie įrodymai, skaitykite straipsnyje „M. Milinienė: „Aido fotorobotas sudarytas pagal nuotrauką“ AKISTATA
