Šios kadencijos Seimas svarbių įstatymų jau nepriims. Tarp svarbiausių darbų – kitų metų biudžeto projektas ir „Sodros“ pertvarkos gairės, tačiau galutinius sprendimus dėl šių dalykų turės priimti jau naujos kadencijos parlamentas. Matyt, daugiausia diskusijų Seime sukels su biudžetu susiję įstatymai: parlamentarams teks svarstyti laikinai sumažintų pensijų kompensavimo klausimą, apsispręsti, ar kitąmet biudžetininkų atlyginimai neaugs. Greičiausiai į darbotvarkę su biudžetu grįš ir PVM lengvatų klausimas. Tiesa, rudenį jau galėtų prasidėti diskusijos dėl galimos šilumos ūkio pertvarkos. Energetikos ministras yra pažadėjęs rudeniop pateikti atitinkamus įstatymų projektus, tačiau, deja, iki šiol juos gaubia tyla. „Jeigu sutartume dėl pensijų reformos ir šilumos ūkio pertvarkos koncepcijos, būtų labai gerai“, – mano Algis Čaplikas, Liberalų ir centro sąjungos frakcijos seniūnas, Seimo vicepirmininkas. O svarbius klausimus dėl biudžeto, pasak jo, reikia palikti jau kitai valdžiai.
Beje, šį rudenį parlamentarai dirbs mažiau nei įprastai, plenariniai posėdžiai bus rengiami antradieniais (rytinis ir vakarinis) bei trečiadieniais nuo 14 val. Trečiadieniais iš ryto posėdžiaus Seimo komitetai. Tai nutarta trečiadienį vykusiame Seimo pasitarime dėl Seimo rudens sesijos su Seimo valdybos nariais, komitetų pirmininkais, frakcijų seniūnais ir Vyriausybės kancleriu. Mat prasidėjo rinkimų kampanija. Iki šiol Seimo plenariniai posėdžiai (rytiniai ir vakariniai) vykdavo antradieniais ir ketvirtadieniais. „Paskutinės Seimo dienos: darbas – tik formalumas“. KAUNO DIENA
Ketvirtadienį Vilniaus mažajame teatre šmėkščiojo vaizdai iš vieno ankstyvųjų lietuviškų filmų „Kol nevėlu“, kuriame jau ryškiai švytėjo Irenos Leonavičiūtės-Bratkauskienės žvaigždė – jos kolegos, draugai, talento gerbėjai buvo susirinkę prisiminti pernai rugsėjo 24-ąją užgesusios sudėtingo likimo aktorės. Šią juostą tolimais 1957-aisiais sukūrė režisierius Vytautas Žalakevičius. Teatro sąjungos pirmininkas Ramutis Rimeikis prisiminė I. Leonavičiūtę kaip vieną subtiliausių, dvasiškai gražiausių aktorių. „Būdama dvasinėje tuometinės ideologijos opozicijoje, kiek atsimenu, ji neturėjo savo režisieriaus ir buvo pakliuvusi į nemylimų aktorių kategoriją. Gražiausia, kad nors jos kūrybinis gyvenimas buvo nelengvas, bet ji sugebėdavo nuryti savo skausmą ir išliko švarus, gražus žmogus iki pasitraukimo į kitą pasaulį. Deja, taip ir neišnaudojusi 60 proc. savo kūrybinio potencialo“, – sakė R. Rimeikis. I. Leonavičiūtę kaip šviesią asmenybę ir talentingą aktorę prisiminė teatrologė Daiva Šabasevičienė, aktorė Eglė Gabrėnaitė, kiti meno žmonės. „Neblėstanti Irenos Leonavičiūtės charizma“. RESPUBLIKA
Tyrimai patvirtino, kad beveik prieš metus Klaipėdoje archeologų iškastas šulinys datuojamas III-IV amžiumi po Kristaus. Toks kone du tūkstantmečius menantis radinys vienintelis ne tik Lietuvoje, bet, ko gero, ir visame rytiniame Baltijos regione. „Lietuvos geologijos ir geografijos institutas patvirtino, kad šulinys datuojamas III-IV amžiumi po Kristaus – vadinamuoju romėnišku laikotarpiu. Jis suręstas iš pusiau tašytų beržo medienos rąstelių, o viršutinė dalis, pirminiais duomenimis, – iš ąžuolo. Ypač stebina tai, kad mediena puikiai išsilaikiusi. Ant apatinių rąstelių net išlikusi beržo tošis. Šulinys iškastas molyne, tad, matyt, negavo deguonies ir puikiai užsikonservavo“, – pasakojo archeologė Ieva Masiulienė. Žadama, kad uostamiestyje rastas seniausias Lietuvoje medinių rentinių šulinys dar bus konservuojamas maždaug porą metų, po to grįš į Klaipėdą, Mažosios Lietuvos istorijos muziejų, kur ir bus eksponuojamas. „Klaipėda turės seniausią medinį šulinį Baltijos regione“. VAKARŲ EKSPRESAS
Ketvirtadienį Tytuvėnuose (Kelmės r.) lankėsi premjero Andriaus Kubiliaus dėl gaisro Tytuvėnuose sudaryta tarpžinybinė darbo grupė, vadovaujama Ūkio ministerijos kanclerio Gedimino Miškinio. Specialistai liko patenkinti bažnyčios būkle – tikimasi, kad palopytas bažnyčios stogas atlaikys žiemą, o kitais metais jos remontui yra suplanuoti Europos pinigai. Tačiau nerimą kelia vienuolynas. Aišku, kad tik plėvele uždengto kultūros paveldo objekto negalima palikti per žiemą. Tuo tarpu draudimo bendrovė neapmoka už padarytą žalą, o draudimo išmoka yra vienintelis vienuolyno atstatymo darbų finansavimo šaltinis. Žala siektų 1,6 mln. litų. Be to, Viešųjų pirkimų tarnyba šiuo metu atlieka Tytuvėnų vienuolyno atstatymo viešųjų pirkimų teisėtumo patikrinimą. Ši tarnyba savo išvadas turėtų paskelbti kitą savaitę, bet jeigu darbų pirkimo konkursas bus pripažintas neteisėtu, teks skubiai atlikti kitus viešuosius pirkimus. „Ministerijos specialistai įvertino padėtį Tytuvėnuose“. ŠIAULIŲ KRAŠTAS
Kaune, „Galerijoje R“ šiuo metu veikia Nacionalinės premijos laureato Algimanto Aleksandravičiaus fotografijų paroda „Mažo miestelio kavinių istorija“. Šioje parodoje sutelkti lakštai – darbai apie abejotinos reputacijos ankstyvosios Lietuvos nepriklausomybės auksinio jaunimo pasilinksminimus. Tai – ne tik pirmieji tuomet dar jauno autoriaus bandymai fotografuoti, bet ir unikali dokumentinė medžiaga apie išlaisvėjusios Rytų Europos jaunimo dekadenciją. „Tai – prisiminimas, bagažas, pažinimas, ir dabar pats tarsi naujai žvelgdamas į fotografijas galiu liudyti, kad tas laikas buvo įdomus“, – įsitikinęs fotomenininkas. „Erotika, lyrika ir lietuviškas detektyvas“. KAUNO DIENA
Ketvirtadienį Telšių rajone kraupia atomazga baigėsi antradienio popietę be žinios dingusios 7 metų mergaitės paieškos – negyva mažylė rasta tvenkinyje. Apie antradienio popietę be žinios iš namų Telšių rajono Ryškėnų seniūnijoje dingusią mažą mergaitę Žemaitijos teisėsaugininkams pranešta trečiadienį – apie 20.35 val. policijai paskambino moteris ir neprisistačiusi pranešė, kad 7-erių mažylė iš namų išėjo ir dingo antradienį tarp 13 ir 14 val. Telšių rajono policijos pareigūnai, pasitelkę Mažeikių rajono policijos komisariato kinologą su šunimi, iškart pradėjo ieškoti mergaitės, tačiau paieškos buvo bevaisės. Ketvirtadienį paieškas tęsė apie 70 policijos pareigūnų. Kelios minutės po 11 val. negyva mergaitė aptikta nedideliame tvenkinyje, maždaug už puskilometrio nuo jos tėvų namų. Žemaitijos teisėsaugininkai iškart įtarė, kad dingusioji galėjo mirti smurtine mirtimi. Vakar pavakarę, pasitvirtinus smurtinės mirties versijai, pradėtas ikiteisminis tyrimas mergaitės žūties aplinkybėms nustatyti perkvalifikuotas į tyrimą dėl mažamečio asmens nužudymo. Baudžiamosios bylos tyrimą kontroliuoja Šiaulių apygardos prokuratūra.“ RESPUBLIKA, LIETUVOS ŽINIOS, LIETUVOS RYTAS
Į netrukus prasidėsiantį Vilniaus tarybos nario ir žinomo advokato Sergejaus Novikovo žudikų teismą bus iškviesta ir neįprasta liudytoja – būrėja. Vilniaus centre praėjusiais metais nužudyto S. Novikovo likimą galėjo nulemti lemtingai iškritusi būrėjos korta. Tokią versiją tyrė žmogžudystę atskleidę sostinės kriminalistai bei prokurorai. Jie išsiaiškino, kad bendrovės Vilniaus laidojimo namų direktorius Vitalijus Gasperovičius nužudymą užsakė po to, kai apsilankė būrimo salone. Pareigūnai apklausė žinomą sostinės būrimo kortomis specialistę Tatjaną P. Ši patvirtino, kad V. Gasperovičius iš tiesų lemtingais savo gyvenimo momentais prašydavo jos pagalbos. Byloje, kuri jau perduota teismui, pareigūnai S. Novikovo nužudymu kaltina V.Gasperovičių ir jo draugą – sostinės nusikalstamo pasaulio šulą, buvusį garsų boksininką Joną Dambrauską.
Šie sėbrai labai bijojo, kad vienas bendrovės Vilniaus laidojimo namų savininkų S. Novikovas iš kito akcininko nenusipirktų 40 proc. įmonės akcijų. Tuomet advokatas būtų tapęs kontrolinio akcijų paketo savininku ir įgyvendinęs seną sumanymą – atleisti iš direktoriaus pareigų blogai besitvarkantį V. Gasperovičių. Tai abiem sėbrams būtų buvę tikra katastrofa, nes Vilniaus laidojimo namai jiems buvo tapę pelninga šėrykla... „Žinomo advokato mirtį nulėmė iškritusi korta?“ LIETUVOS RYTAS
Lietuvoje tebėra daugiau kaip 100 vietovių, kurių žemė slepia iki šiol pavojų keliantį Antrojo pasaulinio karo palikimą – sprogmenis. Tačiau lėšų jiems rasti ir likviduoti trūksta. Prieš 5 metus pradėta ištisinio sprogmenimis užterštų teritorijų išminavimo programa šiuo metu pristabdyta, kariškiai tokius darbus atlieka tik poligonuose pagal pačios kariuomenės poreikius arba teritorijose, kurios pripažintos potencialiai užterštomis sprogmenimis. Vis dėlto Lietuvos kariuomenės Juozo Vitkaus inžinerijos bataliono kariai šiemet sprogmenis jau išvalė beveik 15 hektarų teritorijoje, rado 330 vienetų nesprogusių standartinių užtaisų. Tačiau šio bataliono atstovo Irmanto Genevičiaus pripažinimu, kol šalies ekonominė situacija nėra gera, tol tenka taupyti ir kariuomenei. Pasak I. Genevičiaus, Vidaus reikalų ministerija turės nustatyti, pagal kokius prioritetus bus planuojami tolesni darbai. Prieš 5 metus Lietuvoje buvo nustatyta daugiau kaip 200 konkrečių teritorijų, kurias reikia išminuoti. Jų bendras plotas – per 10 tūkst. hektarų. Daugiausia tokių vietų – Suvalkijoje, Klaipėdos krašte, taip pat prie Kauno. „Sprogmenys baugins dar ilgai“. LIETUVOS ŽINIOS
Mylimųjų išduoti ar atstumti vyrai neretai griebiasi žiauraus keršto. Silpnesnėms moterims geriausiu atveju tai baigiasi pažeminimu ir mėlynėmis, o blogiausiu – baisiais sužalojimais arba net mirtimi. Apie tai šiandien rašo „Akistata“ straipsnyje „Nuo nesveiko pavydo – meilė išsilydo“. Jame aprašytas ypač kraupus keršto atvejis, kai vyras vibratoriumi padarė nusikaltimą, kuris baudžiamojoje byloje nusakytas taip: „Seksualinio pobūdžio prievartos veiksmai iškreiptu būdu, sukėlę nukentėjusiosios mirtį“. AKISTATA
