REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS
0
TV3

Nėra ir negali būti jokios viešos informacijos, kad kas nors kada nors būtų kėsinęsis į Turniškių gyvenvietės ponus ir jų gūžtas. Valdiškų inkilėlių apsauga nuolat stiprinama, jos sąmatos įslaptintos, o medžiai aplink valdiškus lizdelius kertami, kad už jų neužkliūtų sargybiniai.

Mandagus kapitonas

Jei paprastas žmogelis nutartų valstybiniame miške savo sklypą apsitverti tvora, kuri atrėžia dvigubai didesnį plotą už sklypą, ir dar iškirsti medžius, pastatyti geležinius laiptus su apsaugininkų būdelėmis – jam nebūtų labai linksma. Ypač jeigu tvorą tvertų nepaisydamas to, kad teritorijos detaliajame plane nėra to sklypo su naujomis įsivaizduojamomis ribomis.

Visai kas kita, jei medkirtyste, laiptų statybomis ir tvoromis užsiima institucijos, kurių darbas – saugoti populiariąją prezidentę Dalią Grybauskaitę nuo jos gerbėjų ir priešų. Mandagus Vadovybės apsaugos departamento (VAD) kapitonas „Balsas.lt savaitės“ žurnalistams, fotografams ir operatoriams paaiškino, kad valstybiniame miške galima daryti ką nori, kol nepažeidi ribos. Kur ta riba – jis nežinąs.

Išilgai Neries kranto ėjusi tvora, kuri mena dienas, kada už jos glaudėsi Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmieji sekretoriai, okupacijos laikotarpio vadai, dabar puošiama naujomis instaliacijomis. Naujai tveriamas plotas keliolika metrų žemyn praplečia saugomą teritoriją. Mandagusis kapitonas negalėjo tiksliai pasakyti, kur yra riba, nors patvirtino pro vaizdo kameras matantis galimus pažeidėjus. Kol vyksta darbai, neaišku, kuris iškirsto miško pusmetris yra ta riba, kurią peržengęs žmogus nusižengia.

Viskas teisėta ir slapti 7 mln. litų

VAD, laimei, turi ne tik kapitonų, bet ir direktorių, pavaduotojų. Vadovas Raimundas Kairys buvo smarkiai užsiėmęs, tad „Balsas.lt savaitei“ teko bendrauti su pavaduotoju operatyviam valdymui Rymantu Mockevičiumi.

Anot R. Mockevičiaus, Turniškių kvartalas neparuoštas patogiai garantuoti saugumą. „Dar 2004 metais pradėjome galvoti, kaip pagerinti saugumo užtikrinimą, kad mūsų pareigūnams būtų patogu dirbti ir fizine prasme, ir techninėmis priemonėmis. Tam parengtas projektas.

Teisiškai yra viskas suderinta, statyboms išduoti Vilniaus miesto savivaldybės leidimai. Buvo padarytas detalusis planas, pagal jį buvo išduoti leidimai statyboms ir pradėti darbai. Tik galinė dalis pagal esamą reljefą neatitiko detaliojo plano, todėl buvo pakoreguotas detaliojo plano techninis planas. Juo remiantis kurį savivaldybė išdavė leidimą nuleisti apsauginio perimetro zoną žemiau, nei buvo numatyta detaliajame plane. Pats leidimas išduotas pernai spalį“, – pasakojo pavaduotojas.

Septynerius metus apie proskyną tvorai galvojęs departamentas, „Balsas.lt savaitės“ nuomone, taip ir nesugalvojo jokios legalios kirtimo ir tvėrimo procedūros. Kiek kainuos nestandartinėmis teisinėmis priemonėmis įteisintos apsaugos instaliacijos, VAD direktoriaus pavaduotojas pasakyti negalėjo. Nieko nuostabaus, nes departamento finansinės ataskaitos už 2010 metus internete nėra.

Jei Vyriausybė staiga sugalvotų miesto centre, pavyzdžiui, Vinco Kudirkos aikštėje, atsitverti kokią nors apsaugos zoną, ar tam nustatyti kokie nors reglamentai, reikalavimai, schemos? Gal ir ten galima aptverti teritoriją betonine siena ar spygliuota viela, šalia pastatyti bokštelį su kulkosvaidžiu? Ir kas, mieli piliečiai, galėtų to neleisti?

Tiesa, paslaptys saugomos – jeigu tai išties paslaptys – nelabai kaip. VAD viršininkas nieko nekomentuoja, nors Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio parašu patvirtinta, kad 2008–2013 metais iš valstybės biudžeto bus skirta per 7 mln. litų vadovybės rezidencijų komplekso Vilniuje, Turniškių gatvėje, saugumo priemonėms įrengti. Planas, kaip galima suprasti, patvirtintas dar socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais, bet sėkmingai tęsiamas antrajam 2K partneriui viešpataujant (2K = G. Kirkilas ir Andrius Kubilius).

Kaimynas piktinasi

Papildomų apsaugos schemų diegimas ir medžių kirtimas nedžiugina prezidentės kaimyno, kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus, kuris ilgus metus JAV dirbo gamtosaugos sferoje.

„Aplinkos apsaugos įstatymuose ir savivaldybės seniai nustatytoje tvarkoje aiškiai pasakyta, kad bet kokiam gamtos naikinimui – net ir privačiose vietovėse – reikia turėti leidimą.

Kai grįžęs į Lietuvą sužinojau, kas įvyko Turniškėse, tada sakiau ir dabar kartoju, kad vertinant iš ekologinės pusės tai yra nusikaltimas. Nusikaltimas visiems Lietuvos įstatymams. Be to, nesuprantama, kaip atsakingos įstaigos galėjo tai leisti.

Kalbos, kad tai daroma saugumo sumetimais, manęs neįtikino ir niekas neįtikins, nes gyvenu toje teritorijoje ir nematau jokio reikalo, jog ten buvo reikalinga iškirsti tiek daug gražaus miško, – teigė prezidentas V. Adamkus. – Pasiteisinimas, kad tai daryta vien tik dėl ten gyvenančių pareigūnų saugumo, nesąžiningas. Aš pasisakau labai griežtai prieš. Nežinau, kieno nurodymu ir kaip šis reikalas buvo pristatytas, nes apie tai skausminga net kalbėti“.

Tiesa, kreiptis į kokias nors prokuratūras ar kitas instancijas dėl siaubingų, jo nuomone, dalykų, prezidentas neketina. Pasak V. Adamkaus, reaguoti turi visuomenė.

Niekas neišdrys prieštarauti

Dar nušalinto prezidento Rolando Pakso laikais neva sumanyti dalykai tapo aktualūs tik D. Grybauskaitei tapus prezidente. Mat iki ekonomikos krizės tam lėšų neatsirasdavo. Tačiau taupyti mėgstančio, nepopuliariojo premjero

Nėra ir negali būti jokios viešos informacijos, kad kas nors kada nors būtų kėsinęsis į Turniškių gyvenvietės ponus ir jų gūžtas. Valdiškų inkilėlių apsauga nuolat stiprinama, jos sąmatos įslaptintos, o medžiai aplink valdiškus lizdelius kertami, kad už jų neužkliūtų sargybiniai.

Mandagus kapitonas

Jei paprastas žmogelis nutartų valstybiniame miške savo sklypą apsitverti tvora, kuri atrėžia dvigubai didesnį plotą už sklypą, ir dar iškirsti medžius, pastatyti geležinius laiptus su apsaugininkų būdelėmis – jam nebūtų labai linksma. Ypač jeigu tvorą tvertų nepaisydamas to, kad teritorijos detaliajame plane nėra to sklypo su naujomis įsivaizduojamomis ribomis.

Visai kas kita, jei medkirtyste, laiptų statybomis ir tvoromis užsiima institucijos, kurių darbas – saugoti populiariąją prezidentę Dalią Grybauskaitę nuo jos gerbėjų ir priešų. Mandagus Vadovybės apsaugos departamento (VAD) kapitonas „Balsas.lt savaitės“ žurnalistams, fotografams ir operatoriams paaiškino, kad valstybiniame miške galima daryti ką nori, kol nepažeidi ribos. Kur ta riba – jis nežinąs.

Išilgai Neries kranto ėjusi tvora, kuri mena dienas, kada už jos glaudėsi Lietuvos komunistų partijos Centro komiteto pirmieji sekretoriai, okupacijos laikotarpio vadai, dabar puošiama naujomis instaliacijomis. Naujai tveriamas plotas keliolika metrų žemyn praplečia saugomą teritoriją. Mandagusis kapitonas negalėjo tiksliai pasakyti, kur yra riba, nors patvirtino pro vaizdo kameras matantis galimus pažeidėjus. Kol vyksta darbai, neaišku, kuris iškirsto miško pusmetris yra ta riba, kurią peržengęs žmogus nusižengia.

Viskas teisėta ir slapti 7 mln. litų

VAD, laimei, turi ne tik kapitonų, bet ir direktorių, pavaduotojų. Vadovas Raimundas Kairys buvo smarkiai užsiėmęs, tad „Balsas.lt savaitei“ teko bendrauti su pavaduotoju operatyviam valdymui Rymantu Mockevičiumi.

Anot R. Mockevičiaus, Turniškių kvartalas neparuoštas patogiai garantuoti saugumą. „Dar 2004 metais pradėjome galvoti, kaip pagerinti saugumo užtikrinimą, kad mūsų pareigūnams būtų patogu dirbti ir fizine prasme, ir techninėmis priemonėmis. Tam parengtas projektas.

Teisiškai yra viskas suderinta, statyboms išduoti Vilniaus miesto savivaldybės leidimai. Buvo padarytas detalusis planas, pagal jį buvo išduoti leidimai statyboms ir pradėti darbai. Tik galinė dalis pagal esamą reljefą neatitiko detaliojo plano, todėl buvo pakoreguotas detaliojo plano techninis planas. Juo remiantis kurį savivaldybė išdavė leidimą nuleisti apsauginio perimetro zoną žemiau, nei buvo numatyta detaliajame plane. Pats leidimas išduotas pernai spalį“, – pasakojo pavaduotojas.

Septynerius metus apie proskyną tvorai galvojęs departamentas, „Balsas.lt savaitės“ nuomone, taip ir nesugalvojo jokios legalios kirtimo ir tvėrimo procedūros. Kiek kainuos nestandartinėmis teisinėmis priemonėmis įteisintos apsaugos instaliacijos, VAD direktoriaus pavaduotojas pasakyti negalėjo. Nieko nuostabaus, nes departamento finansinės ataskaitos už 2010 metus internete nėra.

Jei Vyriausybė staiga sugalvotų miesto centre, pavyzdžiui, Vinco Kudirkos aikštėje, atsitverti kokią nors apsaugos zoną, ar tam nustatyti kokie nors reglamentai, reikalavimai, schemos? Gal ir ten galima aptverti teritoriją betonine siena ar spygliuota viela, šalia pastatyti bokštelį su kulkosvaidžiu? Ir kas, mieli piliečiai, galėtų to neleisti?

Tiesa, paslaptys saugomos – jeigu tai išties paslaptys – nelabai kaip. VAD viršininkas nieko nekomentuoja, nors Vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio parašu patvirtinta, kad 2008–2013 metais iš valstybės biudžeto bus skirta per 7 mln. litų vadovybės rezidencijų komplekso Vilniuje, Turniškių gatvėje, saugumo priemonėms įrengti. Planas, kaip galima suprasti, patvirtintas dar socialdemokrato Gedimino Kirkilo Vyriausybės laikais, bet sėkmingai tęsiamas antrajam 2K partneriui viešpataujant (2K = G. Kirkilas ir Andrius Kubilius).

Kaimynas piktinasi

Papildomų apsaugos schemų diegimas ir medžių kirtimas nedžiugina prezidentės kaimyno, kadenciją baigusio šalies vadovo Valdo Adamkaus, kuris ilgus metus JAV dirbo gamtosaugos sferoje.

„Aplinkos apsaugos įstatymuose ir savivaldybės seniai nustatytoje tvarkoje aiškiai pasakyta, kad bet kokiam gamtos naikinimui – net ir privačiose vietovėse – reikia turėti leidimą.

Kai grįžęs į Lietuvą sužinojau, kas įvyko Turniškėse, tada sakiau ir dabar kartoju, kad vertinant iš ekologinės pusės tai yra nusikaltimas. Nusikaltimas visiems Lietuvos įstatymams. Be to, nesuprantama, kaip atsakingos įstaigos galėjo tai leisti.

Kalbos, kad tai daroma saugumo sumetimais, manęs neįtikino ir niekas neįtikins, nes gyvenu toje teritorijoje ir nematau jokio reikalo, jog ten buvo reikalinga iškirsti tiek daug gražaus miško, – teigė prezidentas V. Adamkus. – Pasiteisinimas, kad tai daryta vien tik dėl ten gyvenančių pareigūnų saugumo, nesąžiningas. Aš pasisakau labai griežtai prieš. Nežinau, kieno nurodymu ir kaip šis reikalas buvo pristatytas, nes apie tai skausminga net kalbėti“.

Tiesa, kreiptis į kokias nors prokuratūras ar kitas instancijas dėl siaubingų, jo nuomone, dalykų, prezidentas neketina. Pasak V. Adamkaus, reaguoti turi visuomenė.

Niekas neišdrys prieštarauti

Dar nušalinto prezidento Rolando Pakso laikais neva sumanyti dalykai tapo aktualūs tik D. Grybauskaitei tapus prezidente. Mat iki ekonomikos krizės tam lėšų neatsirasdavo. Tačiau taupyti mėgstančio, nepopuliariojo premjero

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

A. Kubiliaus kaimynės laikais viskas pasikeitė. Yra ir nepiniginė reikalo pusė.

Seimo Aplinkos apsaugos komiteto narė Aurelija Stancikienė teigia esanti sunerimusi dėl paviešinto Turniškių ponų apsaugos projekto.

„Ne tiek dėl tvoros, bet dėl tų kertamų medžių man gaila. Tvora susijusi su pirmųjų valstybės vadovų saugumu, o dėl kertamų medžių kreipėmės į Vilniaus regioninį aplinkos apsaugos departamentą, ar ten tikrai suderintas projektas ir ar duoti leidimai tiek tvorai statyti, tiek medžiams kirsti. Detalusis planas yra tik planas, o ne statybos procesą reglamentuojantis dokumentas. Pagal detalųjį planą turėtų būti parengtas statybos projektas, numatyta, kur ir kas bus statoma. Projektas turėtų būti suderintas ir su saugotinų teritorijų tarnybomis. Negaliu nei paneigti, nei patvirtinti, tiesiog laukiame dokumentų“, – sakė Seimo narė.

„Balsas.lt savaitė“ taip pat nekantriai laukia Vilniaus miesto savivaldybės administracijos dokumentų: Leidimo statybai Nr. NS/825-09-0918 ir Nuolatinės statybos komisijos protokolo Nr. 1-41-46. Tai iš esmės vieninteliai dokumentai, kuriais savo žygdarbius valstybiniame miške grindžia VAD užgaidų vykdytojai – medkirčiai, tvėrėjai ir postų statytojai. Jokių kitų teisinių pagrindų dvigubai išsiplėsti Turniškių šeimininkai neturi.

Gal ir nedidelė bėda, kad kažkas nukirto šiek tiek medžių ir aptvėrė teritoriją, iš kurios sovietmečiu tiesiog vaikydavo grybautojus. Kas gali paneigti, kad per sutrūnijusias tvoras, kurios mena Antano Sniečkaus laikus, įsibrovęs barsukas gali įkąsti prezidentei į blauzdą? Renovacijų reikia. Blogiau, kad proskyna daroma slapta ir leidžiama suprasti, jog tvoras kai kurie išrinktieji gali tverti kur sugalvoję. Tikėtis, kad paaiškėjus, jog statybos yra nelegalios, atsistatydins, pavyzdžiui, VAD vadovas, – kvaila.

Dėl šventų tikslų galima viskas ir nesvarbu, kad prezidentūros ir Turniškių pagrindinės rezidencijos šeimininkė mums žadėjo ne tai. „Balsas.lt savaitė“ jau rašė apie caro laikus primenančią „demokratiją“, kada „mėginimas įžeisti prezidentę“ gali baigtis kalėjimu. Dabar sostas bus visiškai saugus – naujos tvoros neįveiks nė kandžiotis linkę miško žvėreliai.

* Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro Raimundo Palaičio 2011 metų vasario 23 dienos įsakymo Nr. 1V-133 priedu nuo 2008 iki 2013 metų bus skirta per 7 mln. 333 tūkst. litų valstybės biudžeto pinigų Vadovybės rezidencijų komplekso Vilniuje, Turniškių gatvėje, saugumo priemonėms įrengti.

* Krizės metu taupymą deklaravusi premjero A. Kubiliaus Vyriausybė 2009 metų sausio 21 dienos nutarimu Nr. 51 skyrė Turniškėms patobulinti 700 tūkst. litų iš Valstybės investicijų 2011–2013 metų programos.

REKLAMA

Ekspertų komentarai

„Balsas.lt Savaitė" teiravosi saugos specialistų nuomonės, kokios apsaugos priemonės šiais laikais taikomos ypatingai svarbių asmenų saugumui užtikrinti. „Ekskomisarų biuro“ Saugos projektų vadovas Karolis Joneliūnas sakė, kad pirmas klausimas, į kurį reikia atsakyti - „Ką nuo ko norima apsaugoti?“

Jeigu norima apsaugoti asmenį, gyvenantį tame būste, turi būti pakankama apsauga, bet pernelyg didelių investicijų į apsaugos sistemas daryti neverta, nes pavojus išlieka išvykus iš būsto ir piktavaliai nesibraus į gerai apsaugotą teritoriją, o parengs pasalą išorėje, ar ieškos būdų įvykdyti nusikaltimą kitoje aplinkoje.

„Kitaip sakant, nusikaltėliai brausis per lengviausiai pažeidžiamą saugumo grandį. Tokioje situacijoje apsaugą reikia organizuoti kompleksiškai –pasirūpinti ne tik būsto apsauga, bet ir šarvuotu automobiliu, asmens sargybiniais, bei sudėlioti bendrą saugumo užtikrinimo schemą :, - aiškino K. Joneliūnas

REKLAMA
REKLAMA

Jei norima apsaugoti informaciją, visi išeinantys – įeinantys signalai turi būti saugūs, atitinkamai apsaugoti turi būti pastato fasadas, langai ir t.t. Su šiuolaikine įranga, neapsaugotame pastate garsus galima įrašyti iš pusės kilometro atstumo. Maksimaliam būsto ir teritorijos saugumo efektui pasiekti taip pat rekomenduojami kompleksiniai sprendimai: Prie įvažiavimo į teritoriją įrengiamas apsaugos postas, kur apsaugos darbuotojas vykdo įvažiavimo kontrolę, bei stebi teritorijos perimetro signalizacijos sistemų parodymus.

Teritorija ir jos prieigos stebimos vaizdo kameromis. Vaizdo stebėjimas dubliuojamas– stebi posto apsauginis ir CSP (centrinis stebėjimo pultas). Pačiame būste taip pat įrengiama apsaugos sistema su stiklo dūžio, judesio, patalpos tūrio ir seisminiais jutikliais. Pagrindinis principas išlieka – pastebėti nusikalstamą veiklą ir sureaguoti laiku , kad greitojo reagavimo būrys spėtų atvykti ir užkirsti kelią šiai veiklai.

Aukščiausio lygio standartus atitinkanti  apsauga įrengta ypatingos svarbos objektuose, tokiuose kaip valstybinės svarbos dokumentų spaustuvė, monetų kalykla, sprogmenų saugyklos, šovinių gamykla, bankai.

Pasak ekspertų, ideali vieta, kur reikia minimalių priemonių maksimaliam saugumui pasiekti, būtų plynas laukas, kurio viduryje stovi aukšta tvora aptvertas namas su geru privažiavimu. Jei yra kalvos, miškas, ar kitos kliūtys, užstojančios vaizdą, atitinkamai pakinta saugumo užtikrinimo specifika.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Kita vertus, tam tikromis sąlygomis, reljefo nelygumai gali ir pasitarnauti. Atlikus išsamią rizikų įvertinimo ekspertizę, patikimai apsaugota gali būti bet kokia teritorija ar objektas. Žinoma, papildomos sąlygos diktuoja saugumo įrangos kiekį ir lygį.

Paskutiniu metu ekspertai pastebi susidomėjimo apsauga ir saugos įranga augimo tendencijas Lietuvoje. Žmonės supranta, kad ir kokias geras ir brangias spynas jie įsidės, visada atsiras ir raktas, galintis jas atrakinti. Tuo tarpu saugos tarnybos būsto apsauga, kurios kaina vos keliolika litų per savaitę, garantuoja žaibišką pagalbą bet kuriuo paros metu.

REKLAMA

„Dažniausiai pasitaikanti klaida, bandant apsaugoti būstą ar kitą turtą – galimų rizikų neįvertinimas. Pvz.: Įsideda geras, šarvuotas duris, bet nepagalvoja apie langų apsaugą, nenumato kitų patekimo į pastatą ar teritoriją būdų, kuriuos gali rasti profesionalus vagis", - teigė K. Joneliūnas.

Vilnius netenka gryno oro

Savo ruožtu, Botanikos instituto Kraštovaizdžio ekologijos laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis dr. Romas Pakalnis apgailestavo, kad dėl beatodairiškų statybų Nėries slėnyje, sostinei mažėja gryno oro ir žalojamas unikalus kraštovaizdis.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų