Seimo kontrolierė teigia, kad reikėtų aiškiai atskirti – ar žmogus buvo girtas ir dėl to patyrė traumą, ar tai lėmė kitos aplinkybės, pavyzdžiui, slidi, nenuvalyta kelio danga.
Daugiau apie tai – TV3 Žiniose.
Girtutėlis pilietis svirduliuoja Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės priėmimo skyriuje. Jį sustabdyti ir pasodinti ant kėdės bando susirūpinusi motina. Tačiau vyrui nė motais, jis tamposi, stumdosi, lieja pyktį. Motina prasitaria, kad sūnus gėrė 5 dienas, todėl ji, nebežinodama, ką daryti, atvežė jį medikams.
„Kodėl geriu? Už tai, kad noriu“, – tikino vyras.
Savo vardo neatsimenantis vyras nusiskundimų neturi, nežino, kodėl ten yra atvežtas.
Deja, tokių ir panašių vaizdų priėmimo skyriuje medikams tenka išvysti kone kasdien. Agresyvūs, nesiorientuojantys aplinkoje, o dažniausiai dar ir nemenkai susižaloję: visa tai dažniausiai lydi ir promilės kraujyje. Medikai įpratę, jau žino tendencijas.
„Mes stebime, mes žinome, kuriomis mėnesio dienomis sulauksime daugiau traumuotų, neblaivių pacientų. Žinoma, tai bus ir šventės, ir tos pašalpų dienos vadinamos“, – teigia skubiosios medicinos gydytojas Andrius Černauskas.
O štai statistiškai girtų pacientų – ne tiek jau ir daug, maždaug 5–6 proc. visų atvykstančių. Visgi gydytojas tikina, kad tokie skaičiai realybės neatspindi, mat gydytojai nėra įpareigoti tikrinti kiekvieno atvykusiojo blaivumą.
„Statistika, žinot, yra toks legalus melas. Nes kas neužfiksuota, to mes ir neturime. Jeigu mūsų šaltinis nėra 100 proc. patvirtintas, mes ir neturim realių, tikslių duomenų“, – sako A. Černauskas.
Galiojanti tvarka prieštarauja Konstitucijai
Šiuo metu galioja tvarka, kad jei žmogus patiria traumą būdamas išgėręs, valstybė neišmoka ligos išmokos. Kitaip tariant, asmuo negauna biuletenio, jam gydytojas gali išrašyti tik neatvykimo į darbą pažymą. Tačiau „Sodra“ už tai pinigų neperveda.
„Nedarbingumo pažymėjimas negali būti išduodamas ir ligos išmoka nėra skiriama, jeigu žmogus tapo nedarbingas, būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ar kitų psichiką veikiančių medžiagų“, – komentuoja „Sodros“ atstovė Malgožata Kozič.
Jei būnant neblaiviam žmogus paslysta ant ledo ir krisdamas susilaužo koją, nors trauma patirta dėl slidaus šaligatvio, ligos išmokos gauti jau nebegalima.
Seimo kontrolierė teigia, kad tokia tvarka ne tik kad neteisinga, bet ir prieštarauja Konstitucijai.
„Konstitucinis teismas tikrai yra ne kartą pasakęs, kad negalima paneigti teisės gauti ligos išmoką, jeigu žmogus pats savo veiksmais kažkaip neprisidėjo prie to“, – komentuoja Seimo kontrolierė Erika Leonaitė.
Pasak kontrolierės, žmogui praktiškai neįmanoma įrodyti, jei traumą jis patyrė ne dėl girtumo, o dėl kitų aplinkybių. O Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikina priešingai – reikia kreiptis į policiją. Tiesa, policija atskirai tokios statistikos neveda.
„Gal fiksuotos kameros kažkur tai yra, gal dar kažkas tai. Tai reikia gauti teisėsaugos institucijų patvirtinimą, kad įvykis neturėjo sąsajos su neblaivumu“, – komentuoja socialinio draudimo grupės vadovas Vaidotas Kalinauskas.
„Žmogui tenka visa našta apsiginti ir įrodyti, kas nėra dažnu atveju įmanoma. Kaip sakiau, pavyzdžiui, paslydus slidžioje gatvėje. Na, kaip gausi teisėsaugos institucijų išvadą?“ – klausia E. Leonaitė.
Sveikatos apsaugos ministrė pabrėžia, kad gydytojai susižeidusiam asmeniui bet kokiu atveju teikia pagalbą. Tačiau išmokų klausimas – dviprasmis. Mat kiekvienas žmogus renkasi, ar rūpintis savo sveikata, o gydymo išlaidos visiems padengiamos nepriklausomai nuo to.
„Tai yra toks etinis, moralinis klausimas. Ir asmeninės atsakomybės klausimas“, – teigia sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė.
„Sodra“ per metus fiksuoja maždaug milijoną ligos išmokų atvejų. Tuo tarpu dėl priimto sprendimo neskirti išmokos „Sodra“ kasmet sulaukia kelių šimtų skundų.
Daugiau apie tai sužinokite straipsnio pradžioje esančiame vaizdo įraše.
