Opozicija džiaugiasi dėl tokio sprendimo ir reikalauja kad Sabatauskas atsiprašytų. O Agnė Širinskienė dar ir siūlo Sabatauską į teisėjus pasiūliusiam Seimo pirmininkui Juozui Olekui trauktis iš pareigų. Sabatauskas sako, kad teimo sprendimas – Dievo jam siųstas ženklas tęsti darbus Seime.
Daugiau apie tai – TV3 žinių reportaže.
Nutarimą Julių Sabatauską skirti Konstitucinio Teismo teisėju socialdemokratų valdomas Seimas priėmė dar pernai spalį. Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko Sabatausko kandidatūrą pateikė jo partijos kolega Seimo vadovas socialdemokratas Juozas Olekas. Prieš tokį sprendimą sukilo opozicija, parlamentarai teigė, kad Sabatauskas neturi pakankamai stažo, kad galėtų eiti tokias pareigas, ir toks sprendimas esą yra teismo politizavimas.
„Aš su teisės aktais dirbu turbūt nuo 1997 metų, tai man nešautų į galvą galvoti, kad aš turiu pakankamo teisinio darbo patirtį kandidatuoti į Konstitucinio Teismo teisėjus“, – kalbėjo Ingrida Šimonytė, Seimo narė, konservatorė.
„Yra ydinga praktika, kad aktyvus politikas, Seimo narys, dar Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas iš karto keliautų į Konstitucinį Teismą“, – aiškino Viktorija Čmilytė-Nielsen, Seimo narė, liberalė.
„Aš esu už tai, kad teisė nebūtų prievartaujama, kad teismai nebūtų politizuojami“, – sakė Saulius Skvernelis, Seimo narys, demokratas.
Opozicija tuomet kreipėsi į Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti, ar Sabatauskas gali būti teisėju, neturėdamas 10 metų teisinio darbo stažo. Mat po teisės magistro studijų Sabatauskas iškart ėjo į politiką ir nuo 2000-ųjų nuolat buvo išrenkamas Seimo nariu.
Teisėjai paskelbė savo verdiktą. Sabatausko paskyrimas į jų tarpą teisėju prieštarauja konstitucijai. Pagrindinis argumentas – Sabatauskas neturi reikiamo stažo: po to, kai įgijo teisės magistrą, jis teisinio darbo nedirbo.
„Konstitucinis Teismas nusprendė, kad tokio teisinio darbo stažo pagal teisininko specialybę Seimo narys neturi, nes visą laiką buvo Seimo nariu po to, kai įgijo teisininko išsilavinimą“, – sakė Gintaras Goda, Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas.
Julius Sabatauskas tikina, kad sprendimas jo nenuliūdino – priešingai.
„Aš vertinu tai kaip Dievo pirštą, kad mano misija yra Seime. Ir jinai dar nebaigta“, – minėjo Julius Sabatauskas, Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas.
Opozicija teismo sprendimą sveikina. Laurynas Kasčiūnas sako, kad tai reikia priimti kaip pamoką.
„Tai pirmas kartas istorijoj, kai Konstitucinio Teismo formavimas ir kandidato siūlymas į Konstitucinį Teismą, ir balsavimas už jį Seime pripažintas antikonstituciniu“, – kalbėjo Laurynas Kasčiūnas, Seimo narys, konservatorius.
„Konstitucinis Teismas apgynė reikalavimus, keliamus teisėjams į šias pareigas. Ir tikrai neleido žeminti to reikalavimo“, – minėjo Mindaugas Lingė, Seimo narys, konservatorius.
Lengvai šios istorijos paleisti opozicijos nariai neketina. Konservatorius Laurynas Kasčiūnas reikalauja atsiprašymo.
„Na, ne tik turi atsiprašyt, bet ir nebegali eiti Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininko pareigų. Nes jo paskyrimo procesas iš principo kompromitavo visą Konstitucinio Teismo formavimo procesą“, – teigė L. Kasčiūnas.
Negana to, Kasčiūnas atsiprašyti ragina ir Seimo pirmininką Juozą Oleką, kuris Sabatauską pasiūlė į teisėjus. O demokratė Agnė Širinskienė Olekui dar griežtesnė, teigia, kad jis užsiėmė nepotizmu.
„Tai mažų mažiausiai, ką Juozas Olekas turi padaryti, tai atsiprašyti visuomenės už tai, kad įvyko šitas teisinis farsas“, – sakė L. Kasčiūnas.
„Atsiprašymo čia tikrai nepakanka. Jeigu Seimo pirmininkas būtų garbingas ir atsakomybę prisiimantis žmogus, mano galva jis tiesiog pasitrauktų iš užimamų pareigų“, – minėjo Agnė Širinskienė, Seimo narė, demokratė.
Juozas Olekas atsiprašyti sutinka. Tik ne visuomenės, o paties Sabatausko ir laiką gaišusių teisėjų.
„Atsiprašau Juliaus Sabatausko, kad jis irgi turėjo vilčių, kad gali būti paskirtas ir galės dirbti šitą labai svarbų darbą. Atsiprašau tų, kurie sugaišo laiką, tą patį Konstitucinį Teismą, kuriam reikėjo nagrinėti“, – kalbėjo Juozas Olekas, Seimo pirmininkas.
Tačiau iš pareigų trauktis nesvarsto.
„Ne, aš kaip tik labiau, dar labiau dirbti atidžiau ir stebėti ir vertinti tuos pasiūlymus, kuriuos teiksiu ateityje“, – pridūrė J. Olekas.
Olekas sako, kad svarstys apie kitą kandidatą, tačiau šuo metu jo neturi.
Straipsnis parengtas pagal TV3 žinių reportažą.
kaip galėtume paversti L R T laisvu visuomenės forumu, kuris mus, skirtingus, jungtų, padėtų mums šiais nelengvais laikais pagarbiai kalbėtis ir susikalbėti?
Ar tokio forumo lietuviams dar reikia? Pagaliau, ar reikia lietuviams L R T kaip svarbios nacionalinės kultūros dalies?
Ir ar šie klausimai kam nors iš kovotojų rūpi?
Kitą savaitę Europos Parlamentas Strasbūre svarstys Dainiaus Žalimo ir Petro Auštrevičiaus parengtą rezoliuciją „dėl grėsmės demokratijai Lietuvoje“, – didžiuodamiesi savo laimėjimu praneša mūsų liberalieji europarlamentarai.
Nuodėmingi, ydingi yra Lietuvos socialdemokratai, bet, regis, vienos nuodėmės – tėvynės skundimo nuodėmės – Kovo 11-osios Respublikoje bus išvengę.
Gal Algirdą Brazauską ir jo įpėdinius nuo tokios nešvankybės saugojo seno komunisto Antano Sniečkaus pamokos? Juk Sniečkus – „Šeimininkas“ – vengė skųstis Maskvai Lietuvos bėdomis, stengėsi krašte šeimininkauti pats.
Tačiau mūsų ''dešiniųjų'' skundai pasauliui dėl tėvynės nelaimių jau tris dešimtmečius liejasi laisvai.
Regis, nuo tada, kai Seimo opozicija apskundė vos išrinktą Respublikos prezidentą Algirdą Brazauską Didžiosios Britanijos parlamentui ir paprašė jo – komunisto – į parlamento rūmus neįsileisti.
Šią gėdingą tėvynės skundimo tradiciją konservatoriai ir liberalai šiandien uoliai tęsia. Taigi iki šiol nesijaučia esą savarankiškos ir gerbtinos valstybės piliečiais, tokios valstybės dalimi. Ir toliau įsivaizduoja ir savo veiksmais teigia, kad Lietuva esanti nyki provincija, lietuviai – barbarai, kuriuos tik jie, išrinktieji, su Briuselio pagalba gali sutramdyti ir civilizuoti.
-Graudi vergų menta, – pasakytų Simonas Daukantas.
