REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Lietuvą sukrėtė kraupus įvykis, Raseiniuose dėl dviejų metų mergaitės galimo sunkaus sveikatos sutrikdymo suimti 19-metė mama ir 22 metų jos draugas. Mergaitė į gydymo įstaigą atvežta be sąmonės, jai nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai. Šiuo metu Kauno medikai kovoja dėl dvimetės gyvybės.  

Lietuvą sukrėtė kraupus įvykis, Raseiniuose dėl dviejų metų mergaitės galimo sunkaus sveikatos sutrikdymo suimti 19-metė mama ir 22 metų jos draugas. Mergaitė į gydymo įstaigą atvežta be sąmonės, jai nustatyti daugybiniai kūno sužalojimai. Šiuo metu Kauno medikai kovoja dėl dvimetės gyvybės.  

REKLAMA

Daugiau apie tai „Žinių radijo“ laidoje „Dienos klausimas".

Pasak Valstybės vaiko teisių ir įvaikinimo tarnybos vadovės Ilmos Skuodienės, toks atveji kaip šis stipriai sukrėtė visus, tačiau smurto atvejų šeimoje mažėja. Moteris sako, kad atvejų, kai fiksuojamas smurtas dar yra nemažai, tačiau žmonės reaguoja, praneša ir bando užkirsti tam kelią. 

„Smurto mūsų šeimose vis dar yra nemažai, nors neskaitant to, kad buvo įtvirtintas nemušimo įstatymas, uždraustas visų rūšių smurtas Lietuvoje, bet jo yra vis dar nemažai ir turbūt tas visuomenės pokytis, ir mūsų elgesys vaikų atžvilgiu, jis nekinta taip greitai. Yra tik penkeri metai mums ieškoti kitų būdų būti su vaikais, mums kažkaip koreguoti savo elgesį, ieškoti santykių.

REKLAMA
REKLAMA

Ir aš labai noriu atkreipti dėmesį, kad tai nėra tik socialinę atskirtį patiriančių žmonių arba šeimų klausimas. Tai yra mūsų visų šeimų klausimas, nepriklausomai nuo statuso, nuo mūsų užimamų pareigų ar finansinių. Tai, kad sako žmonės: „nesusivaldžiau“, „ruošėm pamokas, nusukau ausį“, „nesusivaldžiau, supurčiau“, „nepavyko susitarti“ – ypatingai noriu atkreipti dėmesį į paauglystės laikotarpį, kai vaikai pereina į paauglystės laikotarpį, čia smurto atvejų nustatoma daugiausia. 

REKLAMA

Smurto vis dar nemažai, bet visuomenė reaguoja, visuomenė praneša, gal norėtųsi ir daugiau, ir dar aktyviau, jeigu palyginus 2017-2018 metus – pranešimų skaičius beveik dvigubai išaugęs yra, žmonės reaguoja ir praneša. Smurto nustatomų atvejų skaičius mažėja, jeigu 2017-2018 metais buvo nustatoma beveik 5 tūkst., šiais metais lyginant su praėjusiais, netoli 3 tūkst.“, – sakė ji.

I. Skuodienė sako, kad Vaiko teisių tarnyba reaguoja visą parą, nesvarbu, kokio formato pranešimas bebūtų, tačiau situacijos kontroliavimas nepriklauso vien nuo jų.

REKLAMA
REKLAMA

„Vaiko teisių tarnyba reaguoja 24 val. per parą, nesvarbu, raštu, žodžiu ar bet kokį pranešimą gavus, visoje Lietuvoje. Mes atvykstam – vertinam situaciją. Ir yra tokios situacijos, kuomet reikia pasirūpinti vaiku čia ir dabar, nes tėvai ar globėjai negali to užtikrinti. Ir tada ieškom artimų žmonių, kad nesukeltume streso vaikui, kad nepadarytume dar didesnės žalos, kad tie artimi žmonės juo pasirūpintų. 

Ir mes tada, priklausomai nuo situacijos, iki 3 darbo dienų arba iki 5, renkame visą informaciją, tai, kas sudaro vaiko ir šeimos aplinką – mokykla, darželis, gydytojai, artimieji. Tai ko reikia įvertinti. Ir įvertinę inicijuojam pagalbą arba ne. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Ir yra svarbiausia, kad jeigu neinicijuojame pagalbos, įsijungia „Atvejo vadyba“, už kurią atsakinga yra savivaldybė. Savivaldybė pradeda inicijuoti paslaugą, surenkamos paslaugos, individualizuojamos. Ir tos paslaugos, kurios yra tuo metu savivaldybėje, ir kurių reikia šeimai, jos teikiamos“, – pasakojo I. Skuodienė.

Seimo narys Linas Slušnys sako, kad gyvename iliuzijoje. Anot jo, tokių atvejų nesumažės, mat neįmanoma visos valstybės suvienodinti tiek, kad visi turėtų vienodas savitvardos ar savimonės kompetencijas.

„Pirmiausia tai aš pasakysiu, kad neturėkime iliuzijų, kad mes gyvensime valstybėje, kurioje kas kiek tai laiko neatsiras tokių bėdų, arba tokių smurto atvejų. Aš neturiu tokių iliuzijų, nežinau kodėl, galbūt aš esu labai toks cinikas, bet aš negalvoju, kad galima valstybėje suvienodinti tiek, kad visi vienodai turėtų savitvardos kompetencija, visi turėtų vienodai aukštą savimonę ir taip toliau. Tai yra atsakomybės ribos visų yra skirtingai suvokiamos.

REKLAMA

Dabar šitoje situacijoje, aš, reaguodamas į Raseinių atvejį, aš, ko gero, taip labai paprastai pažiūrėčiau. Mano akimis, mes turime situaciją, patinka mums ar nepatinka, bet kada čia 19 metų mama, dvynukės. Ji susilaukė vaikų būdama 17 metų, o tai reiškia, kad, ko gero, gali būti, kad septyniolikos ir pradėjo lauktis, bet, ko gero, pradėjo lauktis šešiolikos“, – sakė jis.

L. Slušnys reaguodamas į įvykį Raseiniuose sako, kad tokia bėda yra įsisenėjusi. Seimo narys esminę bėdą išskiria, kad jauniems žmonėms gali trūkti tiek atsakomybės, ten gyvenimiškų įgūdžių, kaip auginti vaiką. 

„Mes turime bėdą, kuri yra įsisenėjusi. Ir aš čia keliu klausimą. Kiek dar kartų ir kartų mes auginsime apsimesdami ir nepastebėdami šitos bėdos, kad mes turime jau bėdą? 

Bėda, jau turbūt augo aplinkoj, kurioje jau nebuvo tam tikrų gyvenimiškų įgūdžių. Kalbant apie saugius seksualinius santykius, kalbant apie atsakomybę prieš vaiką, atsakomybę, jei mes kalbam apie nėštumą. Tai yra mes tų dalykų, jau ten turime bėdą ties 15-16 metų. Kieno čia yra problema? Aš šitoje vietoje į savo kolegą Kėvalą žiūriu, pas kurį patenka tie taip sunkiai sumušti vaikai ir sakau, aš pritariu jam, tai yra mūsų suaugusių nelaimė ir bėda. Mes vis dar leidžiame užauginti šituos iškraipytus suaugusius, kurie dabar 19 metų suaugę. Aš visiškai pritariu, kad ji yra kalta, jeigu mama neapsaugojo savo vaiko. Tebūnie, ji nemušė, bet neapsaugojo, – čia jau yra problema“, – sakė L. Slušnys. 

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų