Apie tai naujienų portalo tv3.lt laidoje „Dienos pjūvis“ diskutavo Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė ir Lietuvos turizmo asociacijos vykdomoji direktorė Milda Plepytė-Rainienė.
Ar lietuviai keliauja Lietuvoje?
Tai turbūt jaučiamas skirtumas būtent tarp vietinio ir išvykstamojo turizmo. Kaip lietuviai keliauja pačioje Lietuvoje? Ką galėtume apie tai pasakyti?
M. Plepytė-Rainienė: Lietuviai iš tiesų noriai keliauja pačioje Lietuvoje. Ypač jeigu kalbėtume apie tuos keliautojus, kurie vis dėlto išvyksta ir į užsienį. Vasaros metu matome, jog keliautojų srautas į užsienį šiek tiek sulėtėja. Dažniau planuojamos išvykos, kaip ir Evalda minėjo, pagal oro sąlygas. Jeigu matome, kad oras lepins, pasirenkama savaitgalį pakeliauti po Lietuvą.
Jeigu kalbėtume apie statistinius duomenis, tendencijos išlieka tokios, jog galbūt trečius metus, jeigu nepameluosiu, lietuviai pakankamai stabiliai keliauja po Lietuvą ir mūsų statistiniai rodmenys išlieka stabilūs.
Nebėra tokio ženklaus augimo, koks buvo pandemijos metu. Tačiau norėtųsi tikėti, jog metų pabaigoje, jeigu kalbėtume apie metinius duomenis, vis dėlto matytume tuos pačius 2,6–2,7 milijonus.
Kaip viešbučiai, restoranai – ar jaučia atvykstamojo ir išvykstamojo turizmo skirtumą?
E. Šiškauskienė: Taip, jaučiame. Mus, aišku, domina atvykstamasis turizmas, išvykstamasis – nelabai. Nebent patys išvykstame. Tai mes tą jaučiame ir matome, kaip rinkos šiek tiek keičiasi. Labai padaugėjo Izraelio turistų, ypač kurortuose, besinaudojančių SPA paslaugomis. Labai džiaugiamės, kad kaimynai aktyvėja. Net ir grupės vėl – gal ne tokios didelės, bet jau yra nemažai grupių iš Vokietijos ir Lenkijos.
Skandinavai labai įdomiai pulsuoja – tai jų padaugėja. Pernai jų buvo daugiau, šiemet jau truputį mažiau, bet dar neturime metų skaičių. Nemažai turistų ir iš Azijos rinkos – Pietų Korėjos, Japonijos. Aišku, japonai dabar labiau keliauja po Aziją, nes jų jena labai nukritusi, tai mums jau sunkiau juos prisivilioti.
Bet dabar „Keliauk Lietuvoje“ vadovė grįžo iš Japonijos ir sakė, kad jau kaip tik anonsavo Lietuvą, kada vyks kalėdiniai renginiai. Bandome prisitraukti turistų ir žiemos metu. Be abejo, labai smagu, kad „Keliauk Lietuvoje“ dabar bus padalinys ir konferenciniam turizmui, bus skirta labai nemaža europinė priemonė Vidurio ir Vakarų Lietuvai būtent konferenciniam turizmui skatinti.
Mes labai norime ir tuos regionus tempti, nes jiems ne sezono metu iš tiesų nelengva. Tie, kas neturi ilgalaikių SPA paslaugų, kaip kurortai. Labai norėtume paskatinti ir konferencinį turizmą, kuris yra augantis. Ir vėlgi labai susiduriame su skrydžiais, kurie mums kelia didelį nerimą. Stebime visus „airBaltic“ nuostolius ir su baime žiūrime, kokie skrydžiai bus toliau nuimti.
Yra labai sunku su mūsų nedideliu biudžetu, kuris siekia nepilnai 5 milijonus. Lietuvos rinkodaros biudžetas tikrai nedidelis. Kai investuoji į vieną rinką, ar į tolimąsias rinkas, ar į kažkokią šalį, ir staiga nuima skrydį, labai sudėtinga su mūsų biudžetais paskirstyti, kad būtų ir vieniems, ir kitiems.
„airBaltic“ mažina skrydžių skaičių – kokie padariniai laukia Lietuvos?
Ar galite sakyti, kad jaustumėte pokytį, jeigu būtų atšaukiama vis daugiau skrydžių iš įvairių šalių?
E. Šiškauskienė: Be jokios abejonės, nes tada mes automatiškai prarandame konferencinį turizmą, prarandame verslo turistą, prarandame investuotojus ir apskritai prarandame šalies konkurencingumą. Tai būtų tiesiog labai katastrofiška padėtis, jeigu tuos skrydžius nuiminėtų vieną po kito. Tai atsilieptų visai Lietuvos ekonomikai, ne tik turizmui.
Kaip Turizmo asociacija vertina tai, kad būtent „airBaltic“ mažina skrydžių skaičių?
M. Plepytė-Rainienė: Iš tiesų situacija kelia nerimą ir, kaip Evalda minėjo, tai yra labai kompleksinis dalykas. Mes negalime pasakyti: „Žiūrėkite, vieną skrydį, vieną kryptį nuima, niekas čia nepajus ir viskas bus tvarkoje.“
Kaip girdime iš ministerijų, esą nepajusime to, nes greitu metu atsiras kažkas kitas – šilta vieta ilgai tuščia nebūna. Iš tiesų nesutikčiau su tokiais pasvarstymais, nes „airBaltic“ yra labai stiprus vežėjas, kuris užima pakankamai ryškią keliautojų srautų dalį susisiekimo su Lietuva prasme. Tai yra reikšmingas rinkos žaidėjas.
Jeigu kalbėtume apie visas rinkodarines priemones, tai yra labai kompleksiška. Kaip ir Evalda užsiminė, rinkodaros priemonėms turime labai nedaug lėšų. Mes reklamuojamės kryptyse, investuojame į tai, kad galų gale prisitrauktume keliautojus, ir staiga nebeturime susisiekimo su viena ar kita kryptimi. Tai iš tiesų labai sudėtinga situacija.
Norėtųsi, kad atsirastų šiek tiek daugiau aiškumo. Lygiai taip pat tai liečia ir išvykstamąjį turizmą, todėl kad kelionių organizatoriai perka vietas, rezervuoja vietų blokus skrydžiuose, ir staiga tampa labai sudėtinga planuoti, ar iš tiesų bus galimybė vykdyti savo įsipareigojimus keliautojams.
Tam tikra prasme gali tapti sudėtinga keliauti ir patiems lietuviams. Jeigu dabar sugalvotume skristi, pavyzdžiui, į Dubajų ar Jungtinius Arabų Emyratus, turėtume tik vieną skrydžių kompaniją, kuri vykdytų tiesioginius skrydžius. Tad klausimas, su kokiomis kainomis galime susidurti planuodami pirkti skrydžio bilietus.
Apskritai tai vėlgi paveikia mūsų, kaip šalies, konkurencingumą, pasiekiamumą ir gebėjimą konkuruoti su kitomis valstybėmis, kurios lygiai taip pat kviečiasi užsienio keliautojus atvykti pas save.
Kalbant apie biudžeto lėšas, apskritai turizmui skiriama biudžeto eilutė galėtų būti kur kas didesnė, ir mes taptume gerokai konkurencingesni, lyginant su savo kaimynais, kurių turizmui skiriamos biudžeto lėšos kartais yra net kelis kartus didesnės nei mūsų turimos lėšos.
Tad, kalbant ir apie galutinius atvykstančių keliautojų srautus, jeigu turėtume kur kas daugiau lėšų, galėtume vykdyti gerokai didesnes kampanijas užsienio rinkose. Manau, kad ir atvykstančių turistų skaičius galėtų būti gerokai didesnis. Taip pat didėtų ir atvykstančių turistų į Lietuvą atnešami pinigų srautai, ir ekonomiškai tai pajustume gerokai greičiau.
Galbūt jūs irgi norite pridėti?
E. Šiškauskienė: Aš galvojau, kad Milda dar galėtų paminėti dėl kainų. Dabar nesvarbu, kad tu pernai nusipirkai kelionę į kokią Turkiją ar Egiptą – dabar už kurą yra primokama. Buvo 60 eurų, dabar jau 150, ir niekada nežinai, kokia bus galutinė kaina, nes aviakompanijos už kurą jau prideda papildomai.
Jeigu skrenda keturių asmenų šeima, tas 150 eurų jau pasidaro labai skausmingas. Mes taip svajojame, kad gal galėtume taip ir restoranuose: kiek PVM pakelia, tiek pridedame, ir gal tada lankytojas pamatytų, kad čia ne restoranai tokie blogi, ne savininkai, o tiesiog mokesčiai pakelti neadekvačiai.
M. Plepytė-Rainienė: Iš tiesų Artimųjų Rytų konfliktas turi tam tikrą neigiamą reikšmę, ypač išvykstamojo turizmo kelionių organizatoriams, kai atsiranda papildomos išlaidos. Keliautojas, planuodamas kelionę ir ją įsigydamas, negali žinoti, kokia bus tikroji kelionės kaina ir ar vis dėlto jam bus pridėtas kuro mokestis, ar ne.
Ką turėtų žinoti pats keliautojas? Galbūt kaip mes galėtume jį paedukuoti? Stebėti situaciją, o jeigu kyla klausimų, visuomet kreiptis į kelionių organizatorių, kad jis paaiškintų, už ką tas mokestis atsirado ir kodėl.
Galų gale, jeigu mokestis viršija 8 proc. įsigyto paketo vertės, keliautojas turi teisę atšaukti, nutraukti įsigytos kelionės sutartį ir susigrąžinti savo sumokėtus pinigus. Lygiai tokią pačią teisę jis turi ir jeigu mokestis neviršija tų 8 proc., tačiau tuomet jau pagal sutartį kelionių organizatorius gali pritaikyti tam tikras nuobaudas.
LAIDĄ „DIENOS PJŪVIS“ RASITE STRAIPSNIO PRADŽIOJE.
Svarbiausios dienos naujienos, ekspertų ir politikų įžvalgos bei komentarai – kiekvieną darbo dieną laidoje „Dienos pjūvis“ portale tv3.lt ir platformoje TV3 Play.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
