Žiojinti „Sodros“ biudžeto skylė kitąmet prasivers dar labiau, nes Vyriausybė turi vienintelį problemos sprendimą – toliau skolintis. Ekspertai tvirtina, kad po šios neva praeinančios krizės po kelerių metų ateis nauja: žmonėms teks gyventi pusbadžiu laukiant vėluojančių pensijų ir kitų išmokų, o šiam tikslui nebeskolins net dosnieji komerciniai bankai.
Skolinta gerovė
Prieš metų pabaigą susidariusi 5 mlrd. 638 mln. litų „Sodros“ skola – tik juokas, palyginti su tuo, kiek jos biudžetą planuojama praskolinti artimiausiu metu. Trečiadienį Vyriausybė iš skolintojų planuoja vėl pasisemti 980 mln. litų, kuriuos perskolins „Sodrai“. Pastaroji neslepia liūdnų perspektyvų: 2013 m. „Sodros“ skola išaugs iki 13 mlrd. 157 mln. litų. Šiuo metu vien Finansų ministerija išmokas surenkančiai ir skirstančiai institucijai yra perskolinusi 4 mlrd. 580 mln. litų. Ministerijos Skolinimosi ir pinigų valdymo skyriaus vedėjos Irmos Lazickienės teigimu, skolas „Sodra“ ministerijai turės masiškai pradėti atiduoti po 2 metų – nuo 2013–ųjų sausio. Tiesa, jau kitąmet „Sodrai“ teks skolintis apie 3,3 mlrd., norint užkamšyti kitas „einamąsias skyles“.
Skursta tik skurdieji
Ekonomistai tai aiškina paprastai: Vyriausybės geometrine progresija auginamos skolos ne tik padidins naštą ateities kartoms, bet ir gali paralyžiuoti pensijų bei kitų išmokų mokėjimą žmonėms jau artimiausiais metais. Tuo neabejojo ir Seimo narys Julius Veselka.
„Skirstymas į valstybės ir „Sodros“ biudžetus yra santykinis. Bendra valstybės skola siekia 36 mlrd. litų. O indėlių Lietuvos komerciniuose bankuose yra už 43 mlrd. litų. Kaip matome, yra beveik „balansas“, tačiau problema yra neproporcingas mokesčių paskirstymas: kažkas laimi, o kažkas pralaimi. Jei nieko nebus daroma, gali atsitikti taip, kad kai kurie asmenys komerciniuose bankuose turės 100 mlrd., o pensijų nebus iš ko mokėti. Todėl toks valdymas, kokį matome dabar, veda prie katastrofos. Bet mes užsimerkiame ir bijome, nes kuo toliau – tuo baisiau“, – Vyriausybės politiką apibūdino J.Veselka.
Išeities neieškoma
Ekonomistas Romas Lazutka tvirtino, kad Vyriausybės skolintų milijardų perskolinimas „Sodrai“ jam primena žaidimą, kai „vyras skolina žmonai“. Anot jo, net pats premjeras, kalbėdamas apie nenorą atimtas pensijas pripažinti valstybės skola, patvirtino, jog tai nenaudinga, mat skolintojai į didesnę „skylę“ žiūrės įtariau, todėl ir skolins brangiau. Tad tai gali paaiškinti ir kodėl dalis valstybės skolos permetama „Sodrai“.
„Žiūrint, kiek „Sodra“ skiria pensijoms nuo Bendrojo vidaus produkto (BVP), tai, palyginti su kitomis valstybėmis, labai nedaug. Pas mus netgi pensininkų mažiau. Bet valstybė surenka vos 29 proc. BVP mokesčių. Kai net Lenkija, kitos šalys, surinkdamos daugiau, gali skirti net dukart didesnę BVP dalį pensijoms. Bėdos – šešėlinė ekonomika, oligarchinės struktūros“, – paaiškino ekonomistas.
Anot jo, bandoma sudaryti įspūdį, jog dėl skolų kalta pati „Sodra“, nors ji sprendimų nepriiminėja, tik vykdo politikų valią. Tačiau realių bandymų problemą spręsti jis nemato.
„Be papildomų karpymų skolą suvaldyti bus labai sunku. Nes kliudo bendra netvarka valstybės finansų sistemoje. Prisideda ir emigracija, „vokeliai“. O ir naujų priemonių, kaip tai bus daroma, nesigirdi. Kad ekonomika augs 3–4 procentais? To tikrai nepakaks. Nes dirbančių žmonių skaičius bus mažesnis, daugybė žmonių emigravo. Atlyginimai nekils greitai.
O pensijas ir kitas išmokas teks mokėti: turės būti įvesti nauji mokesčiai, taip pat įgyvendinta progresinių mokesčių idėja, kurios jau mažiau baidomasi. Kitaip nutiks taip, kaip buvo per vadinamąją Rusijos krizę, kai vėluodavo pensijos iki savaitės. Nors žmonėms pensijos baigiasi dar nesulaukus naujų. Toks scenarijus bus labiausiai tikėtinas, bet bent jau nereikia panikuoti, kad „Sodra“ bankrutuos“, – prognozavo R.Lazutka.
Krizė – dar viena
Algirdas Butkevičius, Seimo opozicijos lyderis:
Jie pasirinko Italijos variantą. O Italijoje valstybės skola, palyginti su BVP, yra apie 130 proc. Jie nemokėdavo skolų, o persiskolindavo. Tai kai nedarai jokios struktūrinės reformos, neturi idėjų, nueita paprasčiausiu keliu: kiek trūksta, tiek skoliniesi. O gresia tai, kad „Sodros“ biudžetui galų gale niekas neskolins. Ir tai gali nutikti jau nuo kitų metų, nes logika sako – jei skola yra 30 proc. didesnė už „Sodros“ pajamas, bankai jį vertina kaip rizikingą. Be to, tarptautinės finansinės institucijos visas skolas įskaičiuoja kaip valstybės skolą – nuo valstybės iki savivaldybių ar neatiduotų pensijų. O jei pensijos vėluos kelias dienas – bus dar labai gerai. Gali nutikti taip, kad vėluos ir iki kelių mėnesių.
Procesas yra ilgas, jokių staigių pokyčių, kurie duotų papildomų pajamų, neįvyks. Nes darbo jėga išvykusi į užsienį, darbo vietų niekas greitai nesukurs. O eksportas augs tik iki tam tikro lygio, nes mes neeksportuojame į didžiąsias rinkas. Vyriausybė turėtų peržiūrėti visas valstybines pensijas, o „Sodros“ biudžete turėtų likti tik socialinio draudimo pensijos, išmokos žmonėms su negalia. O nieko nedaryti – kai žinome, kad vyksta spartus senėjimas, emigracija – yra nusikaltimas. Todėl laukia dar viena krizė, kai neturėsime iš ko mokėti žmonėms.
Ignas JAČAUSKAS
