„Komisijos tarnybos svarstys jūsų skundą atsižvelgdamos į Europos Sąjungos teisę“, - rašoma Komisijos Ryšių tinklų, turinio ir technologijų generalinio direktorato rašte.
Šiame dokumente pažymima, jog skundo priėmimas automatiškai nereiškia, jog prieš Lietuvą bus pradėta formali pažeidimo procedūra.
Praeitą savaitę pasirašyto laiško kopiją BNS gavo iš Lietuvos gėjų lygos.
Kai kurios Lietuvos televizijos pernai atsisakė rodyti socialinę reklamą apie seksualines mažumas, remdamosi Žurnalistų etikos inspektorės Zitos Zamžickienės patvirtinta ekspertų išvada.
Joje nurodoma, kad vaizdo klipas apie seksualines mažumas „turi neigiamą poveikį nepilnamečių emocinei, dvasinei, psichinei raidai bei sveikatai, pamatinių vertybių gyvenime tinkamam formavimuisi“.
Ekspertų išvadoje pažymima, jog vaizdo klipe „diegiama idėja, kad šeimą gali sukurti ir tos pačios lyties asmenys“ ir „išreiškiamas raginimas keisti požiūrį į vienalytę šeimą“.
Išvadą sukritikavo Lietuvos psichologų sąjunga, kuri pareiškė, kad neigiamą įtaką nepilnamečiams daro ne seksualinių mažumų socialinė reklama, o jos draudimas.
Lietuvos gėjų lyga teigia, kad vaizdo klipu siekiama paneigti visuomenėje vyraujančius stereotipus apie LGBT (lesbietės, gėjai, biseksualai, transseksualai) asmenis. Vaizdo klipą galima peržiūrėti čia:
Anot Lietuvos gėjų lygos, į Briuselį kreiptasi ir dėl ankstesnio apribojimo, kai 2013 metais Lietuvos radijas ir televizija nusprendė apriboti dviejų vaizdo klipų, kuriais buvo kviečiama į Vilniuje vykusias „ Baltic Pride 2013“ eitynes, rodymą.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
