Kaip prieš kelias dienas buvo skelbta, siekiant Vilniuje atstatyti mečetę, sostinės meras Valdas Benkunskas teigia, kad prioritetas migracijos politikoje turi būti ne naujų objektų statyba, o kontrolės griežtinimas.
„Esu prieš naujos mečetės Vilniuje statybas. Tokia mano, kaip miesto vadovo, pozicija“, – išplatintame pranešime pirmadienį sakė V. Benkunskas.
„Tikėjimo laisvė Lietuvoje ir Vilniuje tikrai buvo ir bus. O mečečių Lietuvoje ir aplink Vilnių šiuo metu jau yra. Manau, kad prioritetas migracijos politikoje turi būti ne naujų objektų statyba, o realių problemų sprendimas ir kontrolės griežtinimas“, – teigė meras.
Beganskas mąsto, kad mero pasakymas gali prieštarauti Konstitucijai
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių vadovas Aleksandras Beganskas teigė, kad mero pasakymas „esu prieš naujos mečetės Vilniuje statybą“ gali prieštarauti Konstitucijoje įtvirtintai tikėjimo laisvei bei demokratijos principams.
„Jis pasakė: „Aš esu prieš mečetę Vilniuje.“ Tai, visų pirma, toks pasisakymas yra antikonstitucinis ir pažeidžia tikėjimo laisvę, kurią mums garantuoja Lietuvos Konstitucija.
Mes deklaruojame, kad esame demokratinė valstybė, todėl tokie teiginiai kelia rimtų klausimų“, – sakė jis.
Anot pašnekovo, pavyzdžiui, į Lietuvą atvykstantys užsienio studentai taip pat praktikuoja savo tikėjimą, nors Vilniuje šiuo metu nėra tikros mečetės, tik laikinos maldos vietos.
„Antras dalykas – turime nepamiršti universitetų, kurie bendradarbiauja su užsienio institucijomis. Studentai atvyksta į Lietuvą, studijuoja ir taip pat praktikuoja savo tikėjimą.
Be to, reikia aiškiai pasakyti: Vilniuje šiuo metu nėra mečetės. Yra tik maldos namai ar laikinos erdvės, tačiau tikros mečetės nėra, nors anksčiau ji buvo“, – akcentavo jis.
A. Begansko asmenine nuomone, jei meras prieštarauja imigracijai, jis turėtų atkreipti dėmesį į studentus bei sąjungininkų karius ir jų gyvenimą sostinėje. Dabartinius mero pasisakymus A. Beganskas laiko žeidžiančiais musulmonų bendruomenę ir ribojančiais jų tikėjimo laisvę.
„Jeigu meras iš tiesų būtų prieš imigrantus, tuomet logiška būtų pradėti nuo universitetų ir neleisti atvykti studentams. Taip pat reikėtų atsisakyti NATO sąjungininkų karių, kurie tarnauja Lietuvoje ir taip pat lankosi maldos vietose.
Tuo tarpu dabar tokie pasisakymai žeidžia Lietuvos musulmonų – šalies piliečių ir Vilniaus gyventojų – jausmus ir pažeidžia jų teisę laisvai išpažinti tikėjimą“, – pateikė savo nuomonę jis.
Svarstys kreiptis į atsakingas institucijas
Kaip įvardijo Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių vadovas, dėl mero pasisakymų jis dar svarstys kreiptis į atsakingas institucijas dėl galimos nesantaikos skatinimo.
„Kaip Vilniaus sunitų religinės bendruomenės pirmininkas, į tokius pareiškimus privalau reaguoti.
Svarstau kreiptis į Seimo Etikos komisiją ir Europos Komisiją, nes tai nėra eilinis pasisakymas – tai miesto vadovo žodžiai, kurie gali skatinti neapykantą tarp skirtingų religinių bendruomenių.
Taip pat kyla įspūdis, kad tai gali būti priešrinkiminis žingsnis, siekiant nukreipti dėmesį nuo kitų miesto problemų – infrastruktūros, švietimo, socialinių klausimų“, – mąstė jis.
Pasak A. Begansko, mečetės, esančios už Vilniaus ribų, neatstoja poreikio turėti ją pačioje sostinėje, nes jos nepritaikytos ir nepatogios tikintiesiems.
„Dar vienas aspektas – teiginiai, kad aplink Vilnių jau yra mečečių, pavyzdžiui, Nemėžyje ar Keturiasdešimties Totorių kaime (neteisingi) [red. past. – Lietuvoje egzistuoja mečetės Kaune, Nemėžyje, Keturiasdešimties Totorių kaime bei Raižiuose].
Tačiau kalbant apie Vilniaus mečetę, turime omenyje būtent Vilnių. Negalima siūlyti žmonėms vykti į rajoną, kai pats miesto valdymas vyksta sostinėje.
Be to, tos vietos dažnai nėra pritaikytos – trūksta infrastruktūros, vietos, higienos sąlygų“, – dalijosi pašnekovas.
Pabrėžiama, kad mečetės statybos klausimas Vilniuje keliamas dar nuo 1994 metų ir nėra susijęs su dabartine migracija.
„Taip pat reikia nepainioti bendruomenių atstovavimo klausimo. Ne visi turi teisę kalbėti visų Lietuvos musulmonų ar totorių vardu.
Svarbu pabrėžti, kad apie mečetės statybą Vilniuje kalbama ne nuo šiandien. Ši iniciatyva siekia dar 1994 metus, kai buvo atkurta nepriklausomybė.
Tai nėra susiję su dabartine migracijos situacija – bendruomenė šį klausimą kelia jau daugiau nei tris dešimtmečius“, – komentavo jis.
Lietuvos musulmonų religinių bendruomenių vadovas pažymi, kad musulmonų bendruomenė nori statyti mečetę savo lėšomis, todėl tai turėtų būti vertinama kaip religinės laisvės, o ne migracijos klausimas.
„Ir svarbiausia – bendruomenė neprašo, kad valstybė ar savivaldybė statytų mečetę. Prašoma tik leisti ją statyti savo lėšomis.
Todėl nereikėtų šio klausimo sieti su migrantais ar geopolitinėmis temomis. Tai yra religinės laisvės ir lygiateisiškumo klausimas“, – įvardijo A. Beganskas.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos įžvalgos
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba teigė, jog ši tarnyba neturi įstatymo nuostatos taikomos religinėms bendruomenėms priklausančioms ar jų įsteigtoms ugdymo įstaigoms bei jų teikiamoms paslaugoms.
Kitaip tariant, Tarnyba negalėtų nagrinėti atvejų, kai religinės bendruomenės steigia savo religines mokyklas, priima mokinius (-ės), pedagogus (-es), jei tai paremta siekiu išsaugoti jų etosą.
Taip pat, tarnyba konkretaus vertinimo pateikti negali, kadangi nėra jokių duomenų apie tokios mokyklos steigimą, jos finansavimo šaltinius, poreikio vertinimą bei kitas svarbias aplinkybes.
Kaip akcentavo tarnyba, žvelgiant iš lygių galimybių užtikrinimo perspektyvos, kiekviena oficialiai pripažinta religinė bendruomenė bei jos atstovai (-ės) turi teisę į savo religinių įsitikinimų raišką, jei tai suderinama su šalies teisės aktais.
Kalbant apie savivaldybių bei valstybės institucijų pareigas, jos yra numatytos Lygių galimybių įstatyme.
Valstybės ir savivaldybių institucijų prievolė
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba įvardijo, kad valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos pagal kompetenciją privalo:
1) užtikrinti, kad visuose teisės aktuose būtų įtvirtintos lygios teisės ir galimybės nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
2) rengti, tvirtinti ir įgyvendinti priemones, skirtas lygioms galimybėms užtikrinti nepaisant lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
3) įstatymų nustatyta tvarka remti religinių bendruomenių ir bendrijų, viešųjų įstaigų, asociacijų ir labdaros bei paramos fondų programas, kurios padeda įgyvendinti lygias asmenų galimybes lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos pagrindu.
2. Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatyme nustatyti viešojo administravimo subjektai, teikiantys administracines paslaugas arba administruojantys viešųjų paslaugų teikimą, taip pat asmenys, teikiantys viešąsias paslaugas, pagal kompetenciją privalo:
1) teikdami administracines ir (ar) viešąsias paslaugas užtikrinti lygias galimybes, nepaisydami lyties, rasės, tautybės, pilietybės, kalbos, kilmės, socialinės padėties, tikėjimo, įsitikinimų ar pažiūrų, amžiaus, lytinės orientacijos, negalios, etninės priklausomybės, religijos;
2) vadovautis prieinamumo principais, laikytis prieinamumo reikalavimų ir standartų, juos taikyti praktikoje ir užtikrinti prieinamumą, kad asmenys su negalia galėtų įsigyti prekes ir gauti viešąsias ir administracines paslaugas;
3) imtis priemonių, kad asmenims su negalia būtų užtikrintas tinkamas sąlygų pritaikymas, kurio reikia konkrečiu atveju asmenims su negalia siekiant gauti administracines ir (ar) viešąsias paslaugas, kai šios dalies 1 ir 2 punktuose nurodytų sąlygų nepakanka.
3. Valstybės institucijos priemones lygioms galimybėms užtikrinti numato strateginio planavimo dokumentuose. Savivaldybių institucijos priemones lygioms galimybėms užtikrinti numato savivaldybės strateginiame plėtros plane ir (ar) savivaldybės strateginiame veiklos plane.
4. Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotos įstaigos įgyvendina lygių galimybių priemones pagal Vyriausybės nutarime nustatytą kompetenciją.
Vilniaus meras nepritaria mečetės statyboms
Tai jis dar kartą akcentavo po Muftiato valdybos pirmininko Aleksandro Begansko pasipiktinimo, kad miesto meras nepritaria mečetės statyboms, kurios paskatintų musulmonus atvykti į Lietuvą ne tik užsidirbti, bet ir įsikurti nuolatiniam gyvenimui.
Anot miesto mero, statyti mečetę laikiniems miesto gyventojams nėra logiška.
„Migracijos departamento kasmetiniai duomenys rodo, jog tūkstančiai iš islamą praktikuojančių valstybių atvykusių užsieniečių gyvena tik turėdami laikinuosius leidimus, o nuolatinio leidimo siekia tik šimtai. Tai gal atrodytų nelogiška statyti mečetę laikiniems Vilniaus gyventojams, tiesa?“ – svarstė V. Benkunskas.
Kaip naujienų portalui tv3.lt pridūrė Vilniaus miesto savivadlybės Komunikacijos skyriaus atstovas Irmantas Kuzas, šiuo metu nėra jokios informacijos apie planuojamą musulmoniškos mokyklos steigimą ar statybą Vilniuje.
Kviečiame atrasti naują tv3.lt turinį! Nuo šiol portale jūsų laukia ne tik kasdien nauji testai, bet ir kryžiažodžiai – išbandykite savo žinias, spręskite ir smagiai praleiskite laiką.
