REKLAMA

  • tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Tik daugiau nei pusė Vilniuje gyvenančių vaikų jaučiasi laimingi, rodo sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Šis rodiklis uždega raudoną šviesą ir verčia suklusti, kadangi prieš ketverius metus laimingų vaikų skaičius buvo penktadaliu didesnis. Kas tai galėjo lemti?

Tik daugiau nei pusė Vilniuje gyvenančių vaikų jaučiasi laimingi, rodo sostinės miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro „Vilnius sveikiau“ atliktas tyrimas. Šis rodiklis uždega raudoną šviesą ir verčia suklusti, kadangi prieš ketverius metus laimingų vaikų skaičius buvo penktadaliu didesnis. Kas tai galėjo lemti?

REKLAMA

Nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje ketvirtadienį pristatyta Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų gyvensenos tyrimo ataskaita.

Tyrimo pagrindiniai rodikliai buvo analizuojami penkiose srityse ir pateikti laimės, fizinio aktyvumo, savo išvaizdos vertinimo, laiko prie ekranų, patyčių kontekste.

„Tai yra gairės ne tik įstaigų bendruomenei, ne tik tėveliams, ne tik ten dirbantiems specialistams, bet ir institucijoms, kurios priima sprendimus ir formuoja  sveikatos politiką. Tad šiandien, ką mes matome iš tyrimo, rezultatai nėra džiuginantys, verčiantys susirūpinti“, – per pristatymą kalbėjo „Vilnius sveikiau“ vadovė Guoda Ropaitė-Beigė.

REKLAMA
REKLAMA

Laimė – viena iš pagrindinių emocinio vertinimo rodiklių

Vilniaus miesto mokyklinio amžiaus vaikų (5, 7, 9 klasių) tyrimo duomenimis, šio amžiaus laimingų vaikų dalis sumenko nuo 85,3 proc. iki 66,4 proc., palyginti su 2016 metų tyrimo duomenimis.

REKLAMA

Sveikatos biuro specialistai nurodo, kad vaikus paveikė karantinas, todėl svarbu užtikrinti, jog popandeminiame pasaulyje jie grįžtų į įprastą gyvenimą, pagerėtų socializacijos įgūdžiai, sustiprėtų ryšiai su bendraamžiais.

„Tyrimo rezultatai atskleidė, kaip vaikus paveikė gyvenimas karantino sąlygomis. Padaugėjo vaikų, kurie jaučiasi nelaimingi, o laimingumas – vienas svarbiausių paauglių emocinės savijautos rodiklių“, – nurodė G. Ropaitė-Beigė.

„Vilnius sveikiau“ specialistė Aurelija Šiautkulienė, pristatydama tyrimo duomenis, pažymėjo, kad laimingų vaikų mažėja vyresnėse klasėse.

REKLAMA
REKLAMA

„Amžiaus kontekste – penktokai jaučiasi laimingesni nei devintokai. Kuo vyresnis vaikas, tuo rodikliai žemesni. <…> [Tačiau] nors ir jaunesnieji sako, kad namuose pabūti yra smagu, bet devintokai jau kelia klausimus, kaip toliau gyvensiu, kaip jie man atsilieps tolimesniame gyvenime, o tai sukelia labai didelį nesaugumo jausmą.“, – sakė A. Šiautkulienė. 

Per 2020 metų rudenį atliktą tyrimą esantys laimingi nurodė 77,5 proc. penktokų, 61,4 proc. – septintokų, 60,9 proc. devintokų.

„Vilnius sveikiau“ atstovė teigė, kad suprastėjusius rodiklius lėmė nežinomybė pandemijos pradžioje, nes nebuvo patenkinti esminiai vaikų poreikiai.

„Vienas iš svarbiausių poreikių – saugumo. Pradžioje pandeminio laikotarpio daug kas kėlė šitą klausimą, kiek yra saugus, kiek gali būti saugus. Nepatenkinus šito pokalbio susvyruoja jausmas, kiek aš esu svarbus, kiek aš galiu būti reikalingas. Tai įsivaizduokime, šių dviejų poreikių nepatenkinimas verčia jaustis nelaimingais“, – sakė A. Šiautkuvienė.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Pristatyti laimės rodiklio, duomenys, anot specialistės, verčia pergalvoti, kokių veiksmų reikia toliau imtis, kad vaikai taptų laimingesni.

Fizinis aktyvumas

„Fizinis aktyvumas yra labai svarbus palaikyti mūsų emocinę sveikatą. Ir jeigu kalbėtume su mūsų sveikatos specialistais, jie akivaizdžiai dėtų lygybės ženklą tarp fizinės sveikatos ir geros emocinės savijauta. Fizinis aktyvumas yra labai svarbus gerai emocinei savijautai“,– apie vaikų fizinę sveikatą kalba VVSB specialistė.

Tyrimas rodo, kad nuo 6,6 iki 10,4 proc. padaugėjo mokinių, aktyviai leidžiančių laisvalaikį, bet, anot, A. Šiautkulienės, šis rodiklis dar gana žemas.

REKLAMA

Visgi teigiama, kad kuo vyresni mokiniai, tuo mažesnis jų fizinis aktyvumas laisvalaikiu. Taip pat nustatyta, kad mergaitės yra fiziškai mažiau aktyvios nei berniukai.

„Įvairūs tyrimai rodo, kad Europos Sąjungos gyventojai tampa vis pasyvesni, ne išimtis ir Lietuva. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, pasaulyje apie 80 proc. vaikų ir paauglių nepasiekia rekomenduojamo fizinio aktyvumo“, – sakė A. Šiautkulienė.

Reikia mums padėti suprasti, kad svarbu rūpintis savo sveikata, tėvų palaikymas yra labai svarbus, taip pat bendraamžių. Mergaites skatina sportuoti noras rasti bendraminčių, galimybė užsiimti įvairia ir skirtinga fizine veikla, kad atrastų patinkančią veiklą“, – sako A. Šiautkulienė.

REKLAMA

Savo išvaizdos vertinimas

Savo išvaizda teigia esantis patenkintas tik kas trečias tyrime dalyvavęs Vilniaus miesto moksleivis. Tarp jų – 41, 6 proc. berniukų ir 23,7 proc. mergaičių.

Vaikų nepasitenkinimas savo išvaizda kyla jam augant – kuo vyresnis vaikas, tuo labiau nepatenkintas savo išvaizda.

„Ką mes galime su tuo daryti? Pirmiausia išgirsti vaiką, kalbėti apie tai, Jei vaikas kalba, kad jis nepatenkintas savo išvaizda, savo kūnu, tai priimti jo kalbą kaip ypač svarbų ir rimtą signalą, kad vaikui reikia padėti suprasti, išklausyti ir padėti pagalvoti kartu, ką jis galėtų padaryti“, – sako A. Šiautkulienė.

Berniukai savo sveikatą taip pat vertina geriau nei mergaitės – septintų ir devintų klasių mokiniai jaučiasi prasčiau ir savo sveikatą vertina prasčiau. Iš viso – 83,1 proc. berniukų ir 73,3 mergaičių.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Praleidžiamas laikas prie ekranų

Tyrime taip pat išskirtas vaikų prie ekranų praleidžiamas laikas – apie pusė jų (46 proc.) per dieną prie ekrano praleidžia apie tris valandas, savaitgaliais – 62 procentai.

Specialistė ragina neturėti iliuzijų, kad vaikai praleis mažiau laiko prie ekranų, tačiau reikia mokytis kalbėtis su vaiku apie tai, ką mes galime nuveikti naudojantis ekranais, kaip mes jais galime saugiai naudotis, kokios naudos technologijos gali atnešti.

„Tai reiškia, kad vaikų naudojimasis ekranais neišnyks, bet yra mūsų pareiga išmokti ir suprasti, kaip tą daryti geriausiai ir kartu taikyti taisykles“, – kalbėjo A. Šiautkulienė.

REKLAMA

Patyčios

Apie patyčių problemą kalbama labai ilgai ir seniai, ruošiami įvairiausi būdai, kaip tai išspręsti. Vis dėlto, nors tyrimo rezultatai rodo, kad sumažėjo patiriančių patyčias mokinių skaičius – 2020 m. iki 34,9 proc. nuo buvusių 42, 1 proc. 2016 m., jis išlieka didelis.

Lietuva patenka tarp keturių ES šalių, kur vaikai patiria daugiausiai patyčių socialinėje erdvėje.

„Lietuvoje vaikai daugiausiai patiria patyčias, nors skaičius yra mažesnis. Jie daugiausia patiria elektroninių patyčių ir mūsų vienas iš pagrindinių darbų – nepamiršti, kad turime tokį smurto reiškinį, kurį turime užkardyti visi. <…> Mes negalime sustoti turėdami dabar pakankamai gerą rodiklį“, – sakė ji.

Tyrime dalyvavo Vilniaus miesto 5, 7 ir 9 klasių moksleiviai, jis atliktas 2020 metų spalio ir lapkričio mėnesiais. Pirmą kartą toks tyrimas vykdytas 2016 metų kovą.

Kaip gali vaikai būti laimingi, jeigu daug suaugusiųjų yra nelaimingi. Nepritekliai, baimė dėl ateities tai nedaro žmogaus laimingo ir dėl to kalta tik Lietuvos debilų valdžia, kuri ir padarė viską kad žmonės būtų nelaimingi
Ta nuopeza ministrė reikia šluot lauk iš posto. Tiek pridirbo kad dar greitai kvapas nedings. Svarbiausia pinigus įsisavinti.
Kaip gali vaikai jaustis ramūs, jeigu visa žiniasklaida mirga vien agresija, žiaurumu, nerimu ir abejonėmis dėl ateities. Net suaugusius žmones kasdien pumpuojate vien neigiamomis emocijomis, o vaikai dauguma irgi skaityti moka.
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų