Skambina pavojaus varpais dėl vaistinių: dalis užsidarys arba dirbs trumpiau

Nuo kitų metų vaistinėse – nauji, pačių vaistininkų ilgai laukti pokyčiai. Tačiau Seime toliau svarstomi projektai, kuriais siekiama užkirsti kelią šių pataisų įsigaliojimui. Argumentuojama, kad tai kels grėsmę vaistinių likimui regionuose ir suprastės vaistų prieinamumas. Patys vaistininkai atkerta, kad tinklai tik sutirština spalvas ir bando žmonių kantrybę.

Iki įstatymo įsigaliojimo liko kiek daugiau nei mėnuo, tačiau diskusijos toliau verda. Laukiama geresnė farmacinė paslauga arba uždaryta vaistinė – tokius skirtingus argumentus svėrė ekspertai ir įvairių sričių specialistai Seimo sveikatos reikalų komitete. 

Visgi sulaukus gana skirtingų ekspertinių išvadų vėl nuspręsta padaryti pertrauką, nors laikas norint priimti įstatymo pataisas tirpsta.  

Tvarka įsigalioja nuo Naujų metų

Portalas tv3.lt primena, kad nuo sausio 1 d. įsigaliosiančiomis farmacijos pataisomis įpareigojama, kad vaistinėje privalės dirbti ne mažiau nei vienas vaistininkas. Šiuo metu gi pakanka tik vaistininko padėjėjo (farmakotechniko), o vaistininko jis gali būti prižiūrimas nuotoliniu būdu.

TS-LKD frakcijos nario Antano Matulo dar praeitos kadencijos metu teiktas siūlymas iš esmės leistų palikti galioti dabar esamą tvarką.

Siūloma, kad nuostata dėl dirbančio ne mažiau kaip vieno vaistininko nebūtų taikoma tokiais atvejais, kai vaistinėje jos darbo laiku dirba ne mažiau kaip vienas vaistininko padėjėjas ir jo veiklą naudojantis ryšio priemonėmis, sveikatos apsaugos ministro nustatyta tvarka, prižiūri vaistininkas.

Pabrėžiama, kad tokia priežiūra būtų galima tik tam tikrą laiką vaistinėje išdirbusiems farmakotechnikams.

Be kita ko, Seime įregistruotas dar vienas projektas, kuriuo siūloma tvarkos įsigaliojimą apskritai atidėti bent šešeriems metams.

REKLAMA

Grasina, kad regionuose nebeliks vaistinių

Lietuvos vaistinių asociacija jau kurį laiką skambina pavojaus varpais, neva jei nuo sausio 1 d. įsigalios minėtasis įstatymas, kyla grėsmė, kad rajonuose nebeliks dalies vaistinių. 

Anot asociacijos vadovės Kristinos Nemaniūtės-Gagės, situacija tokia, kad Lietuvoje vaistininkų trūksta ir mažesniuose miesteliuose, kaimuose dirba farmakotechnikai, prižiūrimi vaistininko.

Vaistinių atstovė tikino, kad jei šis specialistas galės dirbti tik tokioje vaistinėje, kurioje bus ir vaistininkas, tai tokią vaistinę regionuose teks uždaryti. 

„Matome ir skaičiuojame, kad vaistininkų Lietuvoje tiek nėra, kad fiziškai galėtų būti vaistinėje visą darbo dieną. (...) Jei vaistinė turi dirbti visą darbo dieną, dirba savaitgaliais, vaistininkai kaip farmacijos specialistai turi sutrumpintą darbo dieną, tai bendrai paėmus vienai vaistinei minimaliai reiktų trijų vaistininkų, aišku, jei jie neatostogauja, neserga, nesiizoliuoja ir t.t.

Taigi dalis vaistinių dalyje regionų turės užsidaryti, dalis – trumpinti darbo laiką ir nebedirbti savaitgaliais. Taip pat kalbama ir apie farmakotechnikų atleidimą“, – komiteto posėdyje kalbėjo ji.

Negali dirbti be vaistininko

Pašnekovė akcentavo, kad kiekviena vaistinė ir dabar privalo turėti vaistininką, jis yra farmacinės veiklos vadovas ir be vaistininko vaistinė neatsidarytų. Tačiau, anot K. Nemaniūtės-Gagės, prižiūrėti farmakotechniką jis laisvai gali ir nuotoliniu būdu.

„Jis atvažiuoja į vaistinę, peržiūri receptus, tikrina, konsultuoja farmakotechniką. Jei reikia, šis visada turi galimybę susiekti su vaistininku ir tą puikiai daro paskutinius 10 metų ir nei valstybinės institucijos, nei pacientai nesiskundė, kad farmakotechnikai prastai atliko darbą“, – portalui tv3.lt yra aiškinusi ji.

Siekis supriešinti farmacininkų bendruomenę?

Tačiau Vaistinių darbuotojų profesinės sąjungos pirmininkas Žydrūnas Mineikis sako, kad vaistinių tinklai tik sutirština spalvas ir taip bando žmonių kantrybę.

REKLAMA

Jis pabrėžė, kad jų pozicija nuo seno yra aiškiai deklaruojama: vaistinėje turėtų dirbti komanda – tiek vaistininkas, tiek jo padėjėjas. 

„Jie abudu turi savo funkcijas ir mažiausiai vaistinėje vienu metu turėtų būti du farmacijos specialistai, kurių vienas – vaistininko padėjėjas.

Dabar situacija tokia, kad verslas per daug nuėjęs į plėtrą. Natūralu, kad tam tikrose vietose gal nepilnai atsiranda tų specialistų, bet matome, kad tą galima spręsti kitomis priemonėmis“, – dėstė jis.

Ž. Mineikio teigimu, nors daryti įtakos jų bendruomenė dėl įstatymo priėmimo negali, bet pabrėžia, kad jie yra linkę kalbėtis. Visgi kartu jis apgailestavo, kad nors pataisos jau buvo atidėtos ne kartą ir situacija seniai žinoma, dabar jau kuris laikas intensyviai bandoma supriešinti farmacijos bendruomenę – farmakotechnikus su vaistininkais.

„Mes tikrai nesakome, kad farmotechnikas neturi kompetencijos, bet manome, kad turi dirbti abu specialistai, kad žmogus galėtų normaliai pasiskirstyti darbo krūvius, turėtų normales pertraukėles, kalbame apie saugias, normalias darbo sąlygas“, – sakė jis.

Jokio garanto, kad vaistinių ir taip neuždarys

Anot pašnekovo, šiuo metu transliuojama neteisinga žinutė ir žaidžiama darbuotojų emocijomis. 

„Štai pateikę užklausą Užimtumo tarnybai, oficialiai prieš 2–3 savaites gavome atsakymą, kad virš 200 vaistininkų šiuo metu ieško darbo. 

Galbūt galima kalbėti apie tam tikras išimtis, ne kartą siūlėme ir vaistininkų asociacijai, kad kalbėkime apie vaistinių stambinimą. Jei yra 5 vaisinės kažkokiame mieste, tai gal verta turėti 3 vaistines su pilnu personalu ir kokybiškai atliekama paslauga, tad yra įvairių būdu“, – kalbėjo vaistininkų darbuotojų atstovas.

Ž. Mineikis pažymėjo, kad net ir nukėlus pataisas, nėra jokios garantijos, kad kažkur miestelyje ta vaistinė nebus uždaryta dėl kitų priežasčių. 

REKLAMA

„Tinklai skaičiuoja apyvartą ir jau dabar matoma, kad, pavyzdžiui, miestelyje su 600 gyventojų vaistinė yra, o kur 1500 – nėra, tai kur logika?“ – pastebėjo pašnekovas.

Be kita ko, pridūrė jis, natūralu, kad jei kažkokią vaistinę tektų uždaryti dėl įvairių peripetijų, nebūtinai tą darbuotoją tektų atleisti, gali perkelti į kitą vaistinę:

„Nes dabar tie etatai tiek sumažinti, kad didžioji dalis dirba po 1–1,5 etato vaistinėje. Taigi galima pastiprinti kolektyvus nelabai ką atleidžiant.“ 

Vaistininkas – ne tik pardavėjas

Diskusijoje iškeltas ir dar vienas problemos aspektas. Specialistai pažymėjo, kad vaistininkai nėra tik vaistininkai, bet atlieka daug platesnę funkciją, kuri susijusi ir su gyventojų sveikatos priežiūra.

„Turėtume susitarti, ko mes siekiame, turėti vaistines ar vaistų parduotuves. Buvo labai teisingai pastebėta apie periferijos problemą, kad vaistų prieinamumas sumažės, bet gyventojai regionuose susiduria ir su tuo, kad sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumas yra ribotas. 

Tai tokiu atveju jei jie neteks galimybės turėti kokybišką prieinamą farmacijos specialisto paslaugą, tai paslaugų kokybė nepagerės“, – pastebėjo Seimo narė Jurgita Sejonienė.

Ji atkreipė dėmesį, kas pažymėta ir vienoje ekspertinių išvadų, kad vaistininkų Lietuvoje yra tris kartus daugiau negu vaistininkų padėjėjų.

„Ir specialistai, kurie galimai per ateinančius metus išeis į pensiją yra net 40 proc., o vaistininkų – tik 16 proc. Taigi paradoksali situacija – vaistininkų padėjėjų yra mažiau, tačiau jie į regionus juo sekasi pritraukti ir išlaikyti labiau. Manau, kad apskritai reikėtų kalbėti apie valstybės poreikius perspektyvoje, kiek kokių specialistų reikia turėti“, – sakė parlamentarė.

Siūlė neprisidengti pandemija

Nors buvo argumentuojančių, kad ypač pandeminė situacija nepalanki numatytų pataisų įsigaliojimui, nes žmonėms bus apribojamas vaistų prieinamumas, VU Medicinos fakulteto atstovė kaip tik akcentavo priešingus dalykus.

REKLAMA

„Nėra kuo girtis, kad, pavyzdžiui, išaugo aspirino įsigijimas vaistinėse vartojimas. Jei būtų teikiama tinkama vaistinėje paslauga, taip nebūtų, nes vaistininkas būtų išsiaiškinęs, kam ir kodėl tinkamas aspirinas ir nuo Covid-19 jis tikrai nepadeda. Taigi Covid situacija tikrai negali būti priežastis šiam reguliavimui pakeisti“, – pastebėjo Indrė Trečiokienė.

Veryga: pasiruošti buvo 15 metų

Laikinasis sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga yra ne kartą pabrėžęs, kad šiems pokyčiams pasiruošti darbdaviai turėjo jau 15 metų. Todėl buvo galima kreiptis į universitetus ir dėl didesnio specialistų paruošimo.

Jis apgailestavo, kad kolega A. Matulas vaistines nori paversti parduotuvėmis.

„Manau, kad vaistinės gali kur kas daugiau – pardavinėti ne tik vaistus ar kitas prekes. Greitu laiku jose atsiras galimybė pasiskiepyti, o gal net ir atlikti kai kuriuos sveikatos tyrimus. Tad, mūsų supratimu, reikia ne mažinti, o didinti reikalavimus ten dirbantiems žmonėms. Būtent todėl buvo imtasi iniciatyvos įteisinti išplėstinės praktikos vaistininkus“, – tokią nuomonę yra išsakęs jis.


Rašyti komentarą...
A
Antoska
2020-11-26 11:39:13
Pranešti apie netinkamą komentarą
Nu tai kas is to kad ju nebebus atciras kontrabanda jus nieka nepagazdincit jums tik blogiau bus sumazes vaistines regionuose sumazes jusu pajamos nu ir o kontrabandininkam rojus vcio taskas aliosas
Atsakyti
-1

G
Gintaras
2020-11-26 12:47:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Vaistų kainos tokios, kad tikrai vaistinės neužsidarys. Beje, rusiški vaistai labiau ir padeda. Jie veiksmingesni už vakaruose gaminamus saldainius tablečių pavidalu. Pagal kainą kokybė labai prasta vakarietiškų vaistų. Jie labiau tinkami vietoje čiupa čiups čiulpti, o ne gydytis.
Atsakyti
-1

A
Algis
2020-11-26 11:32:02
Pranešti apie netinkamą komentarą
Atrodo ,kad visa Lietuva -didziule ligonine ir visi zmones ligoniai -vaistiniu tinklas ko ger o diziausias Europoje ,jei ne pasaulyje ,serganciu taip pat (pagal gyventoju skaiciu ) ir iki kokio absurdo mes taip gyvensime ???
Atsakyti
-2

SKAITYTI KOMENTARUS (6)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų