Ekspertai pastebi, kad kai kuriose mokyklose trūksta prevencijos, pagalbos specialistų ir kontrolės priemonių. O toksikologai perspėja, kad medžiagos sparčiai kinta – jų jau per tūkstantį, o simptomai vis sudėtingėja.
Plačiau apie permainingus orus – TV3 Žinių reportaže.
Svaiginasi vis jaunesni moksleiviai
Nors mokykla – įstaiga, į kurią vaikai ateina įgauti įvairių žinių, tačiau neretai paaugliai krečia įvairias išdaigas. Taip pat stveriasi ir pavojingų veiksmų – vartoja įvairias psichoaktyviasias medžiagas.
„Jaunesni prie „veipų“ būna pagrinde, ir ypač dabar „snusai“ populiaru, – apie svaiginimosi tendencijas mokyklose TV3 Žinioms pasakojo dvyliktokas Gabrielius. – Per pertrauką į tualetą nueit, pagal tualeto poreikius, nu, beveik, neįmanoma, nes ten būna, kokius 10 ar 8 gali užtikt susigrūdusius“.
„Dažniau berniukai, bet ir mergaičių netrūksta nuo 6 iki 10 klasės“, – pasakojo dvyliktokė Gabija.
Problemą švietimo atstovai pastebi ne tik gimnazijose, bet ir progimnazijose.
„Šitas „veipinimas“, kol kas... Tai – kaip epidemija, – sakė Vilniaus kunigaikščio Gedimino progimnazijos direktorius Rimantas Remeika, turintis nusiskundimų ir tėvų elgesiu. – Vyresniems vaikams, 16-17 metų, tėvai patys nuperka elektronines cigaretes, kad jie nepirktų kažkur nežinomo skysčio. Tai mėnesio bėgyje atsiras tam tikri detektoriai, kurie atpažįsta daugiau kaip šimtą medžiagų, naudojame paviršių testavimui, tiria ar buvo sąlytis su narkotinėmis medžiagomis“.
Naujausias tarptautinis tyrimas atskleidžia, kad Lietuva išsiskiria itin ankstyvu elektroninių cigarečių vartojimu – net trečdalis mokinių elektronines cigaretes pirmą kartą pabando iki 13 metų.
Tai vienas aukščiausių rodiklių visoje Europoje.
Taip pat apie 51 procentas 15–16 metų moksleivių bent kartą gyvenime pabandė parūkyti elektroninę cigaretę. Pasak specialistų, tai dažniausiai lemia psichologiniai sunkumai, problemos mokantis.
„Jie nesupranta, ko mokytis, ką mokytis, mano, kad mokytojai to, ko reikalauja iš jų, bus nenaudinga, nereikalinga. Tai, iš tikrųjų, toks depresyvumas paauglių jaučiasi“, – pastebi Klaipėdos universiteto profesorė Aelita Bredelytė.
Raminamųjų vartojimas – nevaldoma problema
O štai moksleiviai regi, kad nepilnamečiai griebiasi ir raminamųjų.
„Dešimtoje klasėje prasideda stresas dėl stojamųjų egzaminų, 11 klasėje vis tiek būna. Ir merginom būna – jos dėl to labai nerimauja, stresuoja, galvą skauda“, – neabejoja dvyliktokė Gabija.
Lietuva – pirma Europos Sąjungoje pagal nepilnamečių, vartojančių raminamuosius be gydytojo recepto.
Šis rodiklis – taip pat dvigubai didesnis nei Europoje.
„Tėvai nusiperka sau, močiutės nusiperka sau ir tada tą gydymą pasiūlome vaikui“, – pasakojo Narkotikų, tabako ir alkoholio departamento direktorė Rita Sketerskienė.
Kas liečia kitas narkotines medžiagas, Lietuvoje kanapių vartojimas mažėja ir artėja prie Europos vidurkio, o stiprus alkoholio vartojimas beveik du kartus retesnis nei Europoje.
Tačiau Narkotikų, tabako ir alkoholio departamentas pasigenda bendradarbiavimo iš kai kurių savivaldybių, kad padėtų šviesti vaikus apie narkotinių medžiagų grėsmes.
„Tai yra planavimo dalykas. Tikrai girdime, kad savivaldybės susiduria ir su medikų, ir pedagogų, ir švietimo pagalbos specialistų trūkumu, bet turbūt žiūrint kompleksiškai ir siekiant to tikslo, galbūt yra įmanoma surasti“, – sakė R. Sketerskienė.
Policija pastebi, kad svaigalų nepilnamečiams įsigyti nesunku.
„Tikrai matome ir internetinės prekybos momentų, kuomet įsigyjamos narkotinės medžiagos. Tas pats siuntų galimybė, galimybė perduoti siuntas“, – dėstė viešosios tvarkos biuro vadovas Vytautas Grašys.
Policijos duomenimis, nusikalstamų veikų, kai paaugliai yra sučiumpami su psichotropinėmis medžiagomis, daugėja.
2022 metais tokių buvo 101-as, šiais metais iki spalio – 135-i.
