Yra manančių, kad vyresni darbuotojai be reikalo skundžiasi ir darbo nesusiranda tik dėl to, kad, pavyzdžiui, reikalauja nepagrįstai didelės algos.
Kita vertus, jau kai kurie darbo skelbimai rodo, kad darbdaviai atvirai sako: ieškome jaunesnių, greitesnių, sveikesnių.
Tačiau, kaip žinoma, jau daugelį metų gimstamumas Lietuvoje mažėja ir jaunų darbuotojų į darbo rinką su kiekvienais metais įsilieja vis mažiau.
Darbo negauna, nes prašo per didelės algos?
Vienas darbo ieškantis asmuo socialiniuose tinkluose nurodo, kad nors moka keturias kalbas ir devynerius metus dirbo logistikos srityje, dabar darbo rasti nepavyksta. Jam per 40 metų, todėl svarsto, ar įsidarbinimo galimybes gali riboti amžius, o gal darbdaviai tiesiog renkasi kitus kandidatus.
Komentarų skiltyje netruko įvairių reakcijų – nuo raginimų kantriai ieškoti iki atvirų priekaištų.
„Na, paieškoms reikia ir mėnesio, ir daugiau kartais. Ne visiems lemta per 3 dienas ar savaitę susirasti“, – rašė vienas komentatorius.
„Matyt nori gaut kosmosą – per 3 dienas radau darbą. Kas nori, tas randa. Arba čia būsi iš tų, kur nori realiai nieko neveikti, o gaut po 3 tūkstančius“, – teigė kitas.
„Gal jūs daug kur dirbus ir nepradirbus ilgiau nei savaitę tapot įžymi tarp darbdavių, ir niekas nenori jūsų priimt. Kas ieško, tas randa ir neverkia „Facebook“. Pabandykit ieškot ne kaip anonimė – tikrai kažkas pasiūlys darbą“, – pridūrė dar vienas socialinio tinklo vartotojas.
Panaršius darbo skelbimų portaluose galima aptikti ir tokių pasiūlymų, kuriuose aiškiai nurodomas pageidaujamas kandidato amžius.
„Įtempiamų lubų įmonė ieško darbuotojų. Priimsime į komandą perspektyvius jaunus žmones. <…> Amžius nesvarbu, bet ne vyresni nei 50 metų. Svarbiausia noras ir gebėjimas kuo greičiau viską išmokti ir suprasti.“, – rašoma viename skelbime.
Kitame darbo pasiūlyme nurodoma: „Ieškome darbuotojo (vyruko) prie apželdinimo (laistymo sistemos, apšvietimas, vejų įrengimas, priežiūra). Amžius nuo 18 iki 40. <…> Atlyginimas bandomuoju laikotarpiu – 70 Eur už dieną (8 val.)“.
Dar viename skelbime skelbiama: „Renkame drąsių ir komunikabilių žmonių komandą, kuri dirbtų su produkto degustacijomis prekybos centruose. Darbo trukmė – 8 val. per dieną. Atlygis – 6 Eur/val. į rankas. Amžius: 18–25 metai.“.
Kodėl vyresni darbuotojai vis dar reikalingi
Lietuvos verslo konfederacijos teisės vadovė Akvilė Razumienė teigia, kad įsitikinimas, jog Lietuvos darbdaviai sistemingai nenoriai priima vyresnius darbuotojus, neretai yra labiau mitas nei universali taisyklė.
Pasak jos, darbdavių praktikos ir patirtys skiriasi, o nemažoje dalyje atvejų vyresnio amžiaus kandidatų patirtis ir patikimumas vertinami kaip aiškus privalumas.
„Verslui patogu, kai žmogus turi konkrečių įgūdžių ir gali pradėti dirbti čia ir dabar – tuomet sumažėja įvedimo į darbą ir apmokymo kaštai“, – pabrėžia ji.
Tokiais atvejais vyresni darbuotojai tampa racionaliu pasirinkimu, ypač pozicijose, kur reikalinga praktinė patirtis ir savarankiškumas.
Vis dėlto A. Razumienė pripažįsta, kad daliai vyresnio amžiaus žmonių darbo paieškos iš tiesų gali būti sudėtingesnės. Tačiau dažniausiai kliūtys kyla ne dėl paties amžiaus, o dėl neatitikimo tarp kandidato turimų kompetencijų ir realių darbo rinkos poreikių.
Prie darbdavių atsargumo gali prisidėti ir teisiniai aspektai – Darbo kodekse numatytos papildomos garantijos priešpensinio amžiaus darbuotojams kai kuriems darbdaviams atrodo kaip didesni įsipareigojimai, ypač kai kalbama apie naujai priimamus darbuotojus.
Svarbus veiksnys – ir pačių vyresnio amžiaus žmonių aktyvumas darbo rinkoje. Pasak Razumienės, aktyviai darbo ieškančių vyresnių žmonių srautas nėra didelis, o tai lemia kelios priežastys. Dalis žmonių nuvertina savo kompetencijas, abejoja galimybėmis konkuruoti su jaunesniais kandidatais ir iš anksto save „nurašo“. Toks savęs ribojimas, anot ekspertės, neretai tampa didesne kliūtimi nei realūs darbdavių lūkesčiai.
„Kitas reikšmingas iššūkis – įgūdžių atnaujinimas: sparčiai kintančioje darbo rinkoje skaitmeninis raštingumas ir nauji darbo metodai tampa būtini daugelyje profesijų, tačiau mokymosi visą gyvenimą ir persikvalifikavimo galimybėmis vis dar pasinaudojama per retai“, – nurodo A. Razumienė.
Todėl, A. Razumienės teigimu, kalbant apie vyresnio amžiaus darbuotojų integraciją į darbo rinką, svarbu ne tik keisti darbdavių požiūrį, bet ir stiprinti pačių žmonių pasitikėjimą savimi bei aktyviau skatinti naudotis kompetencijų stiprinimo ir perkvalifikavimo priemonėmis.
Vyresni nei 50 m. – didžiausia bedarbių grupė
2026 m. sausio 1 d. Užimtumo tarnyboje buvo registruota 159,3 tūkst. bedarbių. Iš jų net 61,5 tūkst. – vyresni nei 50 metų asmenys. Ši amžiaus grupė sudaro daugiau nei trečdalį (apie 38,6 proc.) visų registruotų bedarbių šalyje.
Tuo metu jaunimas iki 24 metų sudarė tik apie dešimtadalį visų bedarbių – 16,8 tūkst., arba 10,5 proc. Skirtumas akivaizdus: vyresnių bedarbių beveik keturis kartus daugiau nei jaunų.
Dar ryškesnis skirtumas matomas vertinant registruotą nedarbą pagal amžių. Bendras registruotas nedarbas šalyje 2026 m. sausio 1 d. siekė 8,7 proc.
Jaunimo iki 24 m. nedarbas sudarė 6,8 proc., o vyresnių nei 50 m. – net 10,3 proc.
Taigi vyresnių asmenų nedarbo lygis yra 3,5 procentinio punkto aukštesnis nei jaunimo ir gerokai viršija šalies vidurkį.
Diskriminacija dėl amžiaus
Diskriminacija dėl amžiaus yra ir viena dažniausių priežasčių, dėl kurių gyventojai kreipiasi į Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybą.
Vis dėlto, kaip pabrėžia Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės patarėjas Marius Morkevičius, oficialūs skundai neatspindi realios situacijos.
2025 m. pradžioje atliktos reprezentatyvios apklausos duomenimis, tik trečdalis vyresnių nei 56 metų asmenų dėl patirtos diskriminacijos kreiptųsi į tarnybą.
„Mūsų vertinimu, šie žmonės labiau linkę pasikonsultuoti, nei teikti skundą. Paskambinę, jie teiraujasi dėl galimai patirtos diskriminacijos darbo santykių ir prekių ar paslaugų įsigijimo, prieinamumo srityse, o pakviesti teikti skundą dažnai atsako, kad nesinaudoja kompiuteriu, nenori siųsti laiško paštu ir apskritai nesitiki pokyčių“, – nurodo M. Morkevičius.
Diskriminacija dėl amžiaus darbo santykiuose pasireiškia esą ne tik atleidimu ar tiesioginiu atsisakymu priimti į darbą.
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba pastebi, kad ji vyksta skirtingais etapais: jau darbo skelbimuose, kur nurodomas pageidaujamas amžius, darbo pokalbiuose, sprendžiant dėl paaukštinimo, mokymosi galimybių ar net atlyginimo dydžio.
Vyresnio amžiaus žmonių diskriminacija dažnai būna užmaskuota ir paslėpta po įvairiomis replikomis. Žmonės pasakoja sulaukiantys frazių: „tau jau laikas anūkus prižiūrėti“, „tau komandiruotė bus per sunki“, o dažniau sergant ar naudojantis nedarbingumo atostogomis siūloma ieškoti ramesnio darbo arba pereiti į kitas pareigas, kurios dažnai būna ir mažiau apmokamos.
Anot M. Morkevičiaus, dalis darbdavių atvirai pripažįsta skeptišką požiūrį į vyresnius darbuotojus – esą jie dirbs trumpiau, lėčiau reaguos, prasčiau prisitaikys prie naujovių ar paprasčiausiai yra prastesnės sveikatos.
Dėl tokio nusistatymo vyresni žmonės gali būti atmetami dar atrankos pradžioje – net neįvertinus jų kompetencijų. Įrodyti tokią diskriminaciją itin sudėtinga, ypač jei kandidatas net nekviečiamas į darbo pokalbį.
Skaitmeninė atskirtis ir netinkamas požiūris
Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inicijuoti tyrimai rodo, kad diskriminacija darbo rinkoje glaudžiai susijusi ir su struktūriniais veiksniais.
Net 44 proc. vyresnių nei 55 metų apklaustųjų teigė patiriantys sunkumų naudojantis paslaugomis, kurioms reikia internetinių technologijų. Tai gali būti nuo registracijos pas gydytojus iki viešojo transporto iki elektroninių meniu kavinėse.
Skaitmeninių įgūdžių stoka gali tapti kliūtimi ir darbo paieškose, kur vis dažniau reikalaujama naudotis skaitmeninėmis platformomis.
Be to, trys ketvirtadaliai gyventojų mano, kad diskriminacija dėl amžiaus šalyje yra paplitusi, o daugiau nei penktadalis 50 metų ir vyresnių respondentų nurodė patys susidūrę su diskriminacija darbo santykiuose arba buvę jos liudininkais.
Nors Lygių galimybių įstatymas ir Darbo kodeksas aiškiai draudžia diskriminaciją dėl amžiaus, M. Morkevičiaus teigimu, reali problema slypi visuomenės nuostatose.
Diskriminaciniai darbo skelbimai vis dar pasitaiko, o vyresni darbuotojai dažnai vertinami per stereotipų prizmę.
Kalbėdamas apie galimus sprendimus, jis pabrėžia, kad reikalingos kompleksinės priemonės – ne tik teisinė apsauga, bet ir aktyvus vyresnių žmonių profesinis tobulinimas, perkvalifikavimas, darbdavių skatinimas investuoti į vyresnius darbuotojus.
Pavyzdžiu pateikiamos tokios šalys kaip Japonija, Švedija ar Jungtinės Karalystės, kur taikomos mokestinės lengvatos ir ilgesnės darbo galimybės vyresniems asmenims.
