Situacija kaista: Vakarų Lietuvoje – dar dvi raudonos savivaldybės papildyta 11.32 val.

Bent vertinant teigiamų diagnostinių testų dalį, Lietuvoje fiksuojamos dar dvi „raudonos“, C2 zonai priskiriamos, savivaldybės – Rietavas ir Šilutė. Vakar į rausvąją zoną pagal atvejų skaičius, tenkančius 100 gyventojų per 14 dienų, jau pateko Klaipėdos miestas, kur sergamumas perkopė 100. Tuo metu naujų COVID-19 atvejų skaičius šoktelėjo net iki 176.

Nors be kelių „geltonųjų“ savivaldybių didžioji Lietuvos dalis vis dar žalia, pajūrio ir kiti Vakarų regionai kelia susirūpinimą. Ten situacija jau kurį laiką prastėja. Trečiadienį skelbiamais Statistikos departamento duomenimis, į „raudoną zoną“ pagal procentinę teigiamų diagnostinių tyrimų dalį pateko dvi savivaldybės. 

Nors naujų atvejų rodiklis Rietave siekia 55,8, teigiamų tyrimų dalis yra 12,8 proc. Tuo metu Šilutėje, kur 14 d. naujų atvejų, tenkančių 100 tūkst. gyv., skaičius yra 75,5, teigiamų tyrimų dalis per 7 d. lygi net 24,5 proc.

Klaipėdoje naujų atvejų rodiklis toliau auga ir šiandien siekia 124,8, o teigiamų tyrimų dalis – 14,6 proc. Antroje vietoje pagal atvejus – Šiaulių miestas (94,2), toliau rikiuojasi Kretinga (93,8), Šilutė, Palanga (73,1), Rietavas, Klaipėdos rajonas (54,3).

9 savivaldybėse 2 sav. naujų atvejų skaičius vis dar siekia 0.

Didžiausias atvejų skaičius nuo birželio 11 d.

Per praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 176 nauji koronaviruso atvejai, nuo šios ligos naujų mirčių nefiksuota.

Tai didžiausias naujų atvejų skaičius nuo birželio 11 dienos. Tuo tarpu naujų mirčių nenustatoma šeštą dieną iš eilės.

14 dienų naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų pakilo iki 39,3, teigiamų diagnostinių testų dalis per parą ūgtelėjo iki 1,4 procento.

Lietuvos ligoninėse šiuo metu gydomi 62 COVID-19 pacientai, devyni iš jų – reanimacijoje, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

REKLAMA

Palyginti su ankstesne para, ligonių gydymo įstaigose šiek tiek sumažėjo.

Deguonis papildomai tiekiamas 49 žmonėms, penkiems pacientams taikoma dirbtinė plaučių ventiliacija.

Per parą į ligonines dėl COVID-19 paguldyti aštuoni žmonės.

Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 280 tūkst. 93 žmonės.

Nuo šios ligos iš viso mirė 4405 žmonės, tiesiogiai ir netiesiogiai su COVID-19 siejamos 8999 mirtys.

Pirma doze paskiepyta beveik 7 tūkst.

Per praėjusią parą nuo koronaviruso iš viso paskiepyti 11 tūkst. 355 žmonės: 6988 gavo pirmąją, o 4367 – antrąją skiepo doze, trečiadienį pranešė Statistikos departamentas.

Šalyje nuo COVID-19 mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyti 1 mln. 316 tūkst. 663 žmonės, abiem – 1 mln. 116 tūkst. 732.

Mažiausiai viena vakcinos doze paskiepyta 54,9 proc. vyresnių nei 80-ies gyventojų, 69,5 proc. – 75–79 metų gyventojų, 72 proc. – 70–74 metų gyventojų ir 70,8 proc. – 65–69 metų gyventojų.

55–64 metų grupėje paskiepytųjų yra 60,5 proc., 45–54 metų grupėje – 54,5 proc., 35–44 metų grupėje – 53 proc., 25–34 metų grupėje – 45,8 proc., 16–24 metų grupėje – 43,9 proc. gyventojų. 12–15 metų vaikų paskiepyta 11,6 procento.

Šios reikšmės per parą paaugo keliomis dešimtosiomis procentinio punkto.

Lietuvoje mažiausiai vieną skiepą nuo koronaviruso yra gavę 47,1 proc. žmonių – 0,2 procentinio punkto daugiau nei para anksčiau.

Iš viso Lietuva yra sulaukusi 3 mln. 338 tūkst. 755 skiepų dozių, iš jų sunaudota 2 mln. 433 tūkst. 395 dozės.

Nepanaudota šiuo metu beveik 905 tūkst. vakcinos dozių.

Svarbiau ne nauji atvejai, o kitas rodiklis

Nepaisant augančių naujų užsikrėtimo COVID-19 atvejų skaičiams, specialistai pažymi, kad ne tai turėtų būti svarbiausias rodiklis vertinant pandeminę situaciją.

„Stebint epidemiologinę situaciją ypač svarbus hospitalizacijos rodiklis. Jei jis nedidės, tikėtina, ilgiau nebus taikomos papildomos ribojimo priemonės. Vis dėlto, jei hospitalizacijų skaičius vėl pradėtų didėti, reikėtų grįžti prie jau visiems žinomų ribojimo priemonių. Pirmiausia, matyt, prie srautų ribojimo prekybos ir paslaugų teikimo vietose, numatant kvadratinius metrus vienam asmeniui, griežtinant kitas priemones, kaip pavyzdžiui, saugaus atstumo laikymąsi, rankų dezinfekciją ir t.t. 

Taip pat būtų siūlomi papildomi ribojimai renginiams, ypač vykstantiems uždarose erdvėse. Galimas ir viešo maitinimo įstaigų darbo laiko ribojimas. Svarbu pabrėžti: tai nereiškia, kad planuojama vėl viską drausti ar uždaryti. Tai reiškia, kad grįžtų tam tikri ribojimai, leidžiantys valdyti žmonių srautus ir susibūrimus“, – portalui tv3.lt aiškino vyriausioji šalies epidemiologė Loreta Ašoklienė.


Rašyti komentarą...
o
ohh
2021-07-21 11:04:27
Pranešti apie netinkamą komentarą
matot, vezys neuzkreciamas, kraujagysles palauks irgi, bet jie tikri monstrai, neskaiciuoja, kiek zmoniu per juos numirsta, kai visos pastangos metamos covidui, ir jiems dzin, kad mirstamumas isauges nuo kitu ligu, svarbu nuo covido nemirtu, juk tos mirtys nuo paveluoto gydymo nepriskiriamos covidui, ar gal priskiriamos???
Atsakyti
-8

H
Hmmm
2021-07-21 10:36:10
Pranešti apie netinkamą komentarą
Uzteks gal gasdinti zmones
Atsakyti
-9

K
Karolis
2021-07-21 11:22:52
Pranešti apie netinkamą komentarą
Paverk mazuti, sedek namie uzsidares ir pasiskiepijes jei visko bijai ir niekur neik, nes aplink tik kremliaus agentai ir antivakseriai
Atsakyti
-7

SKAITYTI KOMENTARUS (37)
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
REKOMENDUOJAME
×

Pranešti klaidą

SIŲSTI
Į viršų