Lietuvos politikai, drąsiai diskutuojantys apie žmogaus teisių klausimus Baltarusijoje, nutarė nesigilinti į aštuonmetės mergaitės dramą
Seime nepanorėta kalbėti ne tik apie tai, kaip susiklosto situacija, kai aštuonmetį vaiką antstolė atvyksta konfiskuoti nelyginant skolininko taburetę ar automobilį. O juk šis epizodas – tik daug platesnio masto pūlinio viršūnėlė.
Pamiršta pradžia
Istorijos pradžią daugelis jau pamiršo, nors mergaitės drama ir su ja susijusios batalijos užima daugiau eterio laiko, negu naujosios atominės elektrinės statybos arba banko „Snoras“ griūties reikalai. Istorija prasidėjo dar prieš 2009 metų spalio 5 dieną, kai buvo nušauti teisėjas Jonas Furmanavičius ir Violeta Naruševičienė – šiuo metu Drąsiaus Kedžio dukters globos žūtbūt siekiančios biologinės motinos Laimutės Stankūnaitės sesuo.
Dabar jau negyvas D. Kedys oficialiai kreipiasi į teisėsaugą, politikus, žiniasklaidą ir skundžiasi, kad jo mažametė dukra buvo seksualiai išnaudojama, bei pažeria kraupokų įtarimų tiek L. Stankūnaitei, tiek minėtam teisėjui, tiek L. Stankūnaitės draugui Andriui Ūsui, kuris irgi negyvas.
Tyrimai neva vyko, į bylos tomus buvo segami institucijų susirašinėjimo popieriai. Šios biurokratinės nesąmonės tęsėsi tol, kol pasigirdo šūviai. Minėtas teisėjas ir L. Stankūnaitės sesuo buvo nušauti.
Prokurorai, politikai iš pradžių žadėjo, kad netrukus ras ne tik žudikus, bet ir pareikš įtarimų L. Stankūnaitei, o visus pedofilus ištemps į dienos šviesą. Nė vienas prokuroras šiandien negali atsakyti į klausimą, kaip ir kodėl, jei D. Kedys viską prasimanė ir buvo pavojingas lunatikas - jo neuždarė dar tada.
Dar 2009 metų rudenį priimtoje Vilniaus apygardos teismo nutartyje teigiama, kad vienintelis pedofilijos bylos įtariamasis A. Ūsas „tvirkinamuosius veiksmus mažametės D. K. atžvilgiu atliko adresu R. Kalantos g. 127–10, Kaune, t. y. L. Stankūnaitės gyvenamojoje vietoje, kai L. Stankūnaitė dukrą pasiimdavo savaitgaliais pagal teismo 2008 metų kovo 19 dieną patvirtintą ir įsiteisėjusią taikos sutartį dėl D. K. gyvenamosios vietos nustatymo ir bendravimo su ja tvarkos nustatymo. Nukentėjusioji apklausų metu aiškino, kad nusikalstami veiksmai jos atžvilgiu buvo atlikti tuo metu, kada jie trise, t. y. ji, mama L. Stankūnaitė ir A. Ūsas, gulėdavo lovoje“.
Nutartyje dar rašoma, kad visos išvardytos aplinkybės leidžia pagrįstai įtarti, kad L. Stankūnaitė suteikė A. Ūsui sąlygas tvirkinti mergaitę, pati stebėjo šiuos veiksmus, todėl jai turi būti pareikšti įtarimai dėl bendrininkavimo.
Vilniaus apygardos prokuratūrai, kuri tuo metu kuravo pedofilijos bylą, teismas perdavė spręsti klausimą, ar pareikšti įtarimus. Prokuratūros vyriausiasis prokuroras Ramutis Jancevičius iš televizijos ekranų prisiekinėjo, kad įtarimai bus pareikšti, o pedofilų pavardės paviešintos iki 2009-ųjų pabaigos.
Prabėgo nemažai laiko, bet nieko panašaus nenutiko. Pedofilijos bylą teismas ketina atsiversti tik 2012 metų balandžio 2 dieną. Dėmesys ir pajėgos sukoncentruojamos į kitą užduotį – kuo greičiau atiduoti mergaitę (svarbią bylos liudytoją) biologinei gimdytojai. Visuomenė stebi draskomo į gabalus vaiko dramą, gudragalviai psichologijos ekspertai svaido į ekraną diagnozes neva baisiai Garliavos miniai ir vaikui. Teisėjai raunasi plaukus dėl savo autoriteto ir neva griūvančių valstybės pamatų, o politikai spėlioja, kaip vienoks ar kitoks įsikišimas atsilieps jų reitingams.
Naudinga ar nenaudinga?
Seimo daugumai pasirodė per didelė prabanga skirti bent pusvalandį ir pasiaiškinti, ar mergaitę reikia konfiskuoti kaip taburetę, ką jau kalbėti apie tai, kad nebuvo jokių klausimų ar diskusijų, kaip tokioje byloje teisėsauga gali tapti tik mįslingai žuvusių žmonių lavonų skaičiuotoja. Kad problema yra – pripažįsta visi. Tačiau nenorą apie tai rimtai kalbėti dažniausiai lemia įtarimo, kad kitas politikas ar partija iš svarstymo laimės daugiau.
Tai gerai iliustruoja liberalės Dalios Kuodytės pozicija. „Visi esame atsakingi. Pradedant prezidente... Bet jaučiant atsakomybę, reikėtų baigti spekuliacijas, tuščius plepalus. Ar ne aukščiausiųjų pareigūnų valia, pasikonsultavus su įvairių sričių specialistais, yra gesinti gaisrą, o ne pilstyti žibalą, pliurpiant į eterį bet ką“, – komentuodama kolegos Sauliaus Stomos pažadą pasinaudoti parlamentaro imunitetu, kad sutrukdytų perduoti mergaitę motinai, sakė ji „Balsas.lt savaitei“.
Pasak D. Kuodytės, jokia konstruktyvi diskusija kol kas neįmanoma. „Bet koks ramesnis pasisakymas – balsas tyruose po to, kai prezidentė pasakė nesuvokiamus dalykus, parėmė taip kalbančią ir besielgiančią teisėją (D. Kedžio seserį ir mergaitės globėją Neringą Venckienę – red. past.)... O kur medijų atsakomybė? Ar apie tai nereikia kalbėti? – klausė parlamentarė ir išsakė esminį savo ir daugelio kitų, blokavusių parlamentinę diskusiją, motyvą. – S. Stoma juk naudojasi tuo, kad tikroji padėtis jau niekam neįdomi. O kadangi kankinė pas mus dabar N. Venckienė, daug patogiau popsą „varyti“ Klonio gatvėje.
Ir tegul rėkia ar gąsdina, kas nori, sakiau ir sakysiu: teismų, kad ir kokie jie būtų, sprendimai turi būti vykdomi. Jų vykdymas negali virsti siaubo filmu. Psichologai turi skubiai pradėti taisyti tai, kas buvo privirta vaiko galvoje per tuos metus...“
Taigi svarbu, kad kitas per daug nesusirinktų politinių taškų iš temos aptarimo. Paprasčiausia yra bejėgiškai skėstelėti rankomis ir pasiųsti visus pas teisėjus bei psichologus.
Kankiniai ir popsas
Tiesą pasakius, neaišku, kodėl parlamentarė (ir ji ne vieniša) yra įsitikinusi, kad N. Venckienę tauta laiko kankine. Žiniasklaidoje tokia nuostata nedominuoja.
Pirmą kartą atsidūrus Garliavoje, šių eilučių autoriui tik 10 paklaustasis nurodė, kur yra neva turinti būti garsi Klonio gatvė. Prie Kedžių namų susirinkę kelios dešimtys žmonių neatrodė nei agresyvūs, nei keliantys grėsmę valstybei. Seimo pirmininkės Irenos Degutienės pareiškimą, kad mergaitę reikėtų palikti globėjams ir apeliacijas į Saliamono teismą žmonės ten sutiko kiek pašaipiai: „Žiūrėk, kaip persimainė – matyti, kad artėja rinkimai.“ Kaip pasakojo tenykščiai budėtojai, ten susirenka daugiausiai apie 150 savo poziciją reiškiančių žmonių.
Vadinamosios minios dydis ir požiūris į politikus, kuriais jie tiki ne ką daugiau negu teismais, nerodo, kad S. Stomai ar kam kitam iš to pavyktų išspausti didelę politinę naudą sau. Būtų gerai, kad kas nors pamėgintų pasirūpinti nauda visuomenei ir valstybei.
Kaip pastebi kitas parlamentaras Naglis Puteikis, Seimo atsisakymas kalbėti apie problemas yra signalas, kad daug pretenzijų susilaukiančios teisėsaugos reikalai paliekami jai pačiai. „Turėkite mintyje, kad ši byla ir situacija – ne vienintelė. Yra daug daugiau tokių atvejų, kurie nesusilaukia rezonanso. Teisėsaugos pareigūnų smurtas ir žmonių neturėjimas į ką apeliuoti – rimta problema. Duodame signalą, kad pareigūnams leidžiama toliau taip elgtis. Ar daug kam, įdomu, kad policija beveik mirtinai sumušė senutę Agotą Ramanauskienę? Garliavos įvykiai irgi parodė, kad policininkai drąsūs prieš paprastus žmones ir senukus“, – sakė jis „Balsas.lt savaitei“. Pasak jo, nesikišimo politiką vykdantys politikai tiesiog bijo teisėsaugos dėl to, ką patys yra pridirbę. „Ponai, matyt, yra „pakabinti“, sąžinė nešvari, tad ir yra ko bijoti“, – dėstė N. Puteikis.
Sąmokslų teorijos
Ši istorija yra apaugusi sudėtingomis sąmokslo teorijomis. Tai, kad Lietuvoje yra pedofilų, o gali būti ir jų tinklas, dažnai vadinama pramanais ir paranoja. Vis dėlto kai kurie įvykių vertinimai tikrai labiau verti psichiatro, nei D. Kedžio skundų turinys arba vadinamosios Garliavos minios elgesys.
Sąmokslo teorijų prikurta įvairiausių ir internete jos gyvena savarankišką gyvenimą. Kad už visko stovi tamplieriai arba masonai, kol kas atvirai nerašoma, tačiau kai kurios idėjos savaip įdomios. Viena jų – N. Venckienę neva papirko ir kursto prezidentės D. Grybauskaitės priešai ir „valstybininkų“ klanas, kurie siekia išprovokuoti šalies vadovę įsikišti ir viršyti įgaliojimus. Paskui esą būtų galima surengti prezidentei apkaltą.
Kita idėja – viską organizuoja buvęs profesoriaus, Europos parlamentaro Vytauto Landsbergio apsaugos darbuotojas Raimundas Ivanauskas. Jis neva yra profesoriaus sukurtos mafijos aklas (tikrąja to žodžio prasme) centras.
Yra išminčių, teigiančių, kad šią istoriją sugalvojo Valstybės saugumo departamentas, kad žmonės pamirštų ekonomikos krizę, o premjeras Andrius Kubilius laimėtų rinkimus.
Stebuklų belaukiant
Kol teorijos kuriamos ir platinamos, niekas nežino, kaip ir kada istorija gali baigtis, o svarbiausia – kur dings atsivėrę teisėsaugos pūliniai?
„Mergaitę gali išgelbėti tik stebuklas“, – viešai pareiškė arkivyskupas Sigitas Tamkevičius ir taip pat nutylėjo, kokia baigtis būtų laikoma tuo išganingu stebuklu.
Akivaizdu, kad stebuklingo problemų (o ne konkrečios bylos) išsisprendimo arba galimybės, kad spręs kas nors kitas, linkę laukti ir nuo reikalo aptarimo nusimuilinantys politikai. Kitaip po praėjusio penktadienio košmaro turėjo būti pareikalauta policijos vadovų, bent jau tiesiogiai susijusių su tragiškai kvaila ir nevykusia operacija, atsistatydinimo.
Nepriklausomai nuo to, kurią pusę kas palaiko, dera pripažinti, kad pareigūnų svaičiojimai apie neva dar pernai gegužę „suplanuotą spektaklį“, suvaidintą dviejų profesionalus pergudravusių pensininkų Kedžių, skamba tragiškai neįtikinamai. Kaip ir nuolat kietų kaukėtų vaikinų saugomos L. Stankūnaitės paakyje mįslingai išdygusi mėlynė. Ji bet kuriuo atveju taip pat ne policijos naudai.
Visa tai primena sistemos agoniją, kai 1991 metų rugpjūtį sovietinių jėgos struktūrų vadai nevykusiai bandė įvykdyti pučą, panaudoti jėgą ir išgelbėti savo žlungančią imperiją.
TIK FAKTAI:
Ikiteisminiai tyrimai dėl J. Furmanavičiaus ir V. Naruševičienės nužudymo pradėti 2009 metų spalio 5 dieną ir sujungti į vieną. Tuomet paskelbta ir įtariamojo D. Kedžio paieška.
Atliekant tyrimą buvo pradėti ikiteisminiai tyrimai dėl rengimosi nužudyti A. Ūsą ir dėl neteisėto disponavimo šaunamuoju ginklu. Ikiteisminį tyrimą šioje byloje buvo pavesta atlikti Generalinės prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo departamentui.
2010 metų balandžio 17 dieną Kauno rajone, Samylų seniūnijoje, prie Šlienavos kaimo, ant Kauno marių kranto, rastas D. Kedžio lavonas.
Praėjus kelioms dienoms po to, kai buvo panaikinta valstybės apsauga, negyvas rastas ir pedofilija įtartas A. Ūsas.
